Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, uždarytas 2019 m. liepos 2 d., yra unikalus šešių pastatų kompleksas, išsidėstęs beveik 2 hektarų plote Vilniaus centre. Kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, gamybinis pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas.
Šis kompleksas, pastatytas 1901-1904 metais, 2002 metais buvo įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dabar kyla klausimas, kaip geriausiai panaudoti šį valstybės saugomą architektūrinį paminklą, atsižvelgiant į jo istorinę ir kultūrinę vertę.
Vyriausybė pavedė Turto bankui parengti koncepciją, kaip panaudoti buvusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus pastatus ir teritoriją. Šie pasiūlymai turėjo būti pateikti Vyriausybei iki 2020 m. vasario 28 d. Turto bankas turės darbus derinti su Teisingumo ministerija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Kultūros ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybe.
Galimybių Studija ir Visuomenės Įtraukimas
Turto bankas pradėjo Lukiškių kalėjimo komplekso analizę, ieškodamas, kaip geriausiai įveiklinti kompleksą ir jo teritoriją. Analizė apėmė istorinę, sociokultūrinę, architektūrinę, urbanistines, rinkos ekonomikos komplekso plotmes ir buvo viešai pristatyta 2020 m. pradžioje. Jos pagrindu buvo svarstomos konkrečios įveiklinimo idėjos.
Pasak Lukiškių projekto kuratorės Ingos Urbonaitės-Vadoklienės, jau buvo pradėtas pasirengiamasis etapas kompleksinei esamos būklės analizei atlikti, visuomenės bei suinteresuotų grupių poreikiams ir lūkesčiams nustatyti. Tam buvo rengiami įvairūs susitikimai su įvairių bendruomenių, suinteresuotų grupių ir organizacijų atstovais, darbinės-kūrybinės sesijos.
Potencialūs Panaudojimo Scenarijai
Verslo atstovai, kūrybininkai yra pateikę pasiūlymų sukurti čia vizualinių, scenos menų, startuolių ir kūrybinių industrijų klasterį, steigti viešbutį, muziejų.
Viena iš Vilniaus miesto tarybos ir Istorinės atminties komisijos narių konservatorė Kamilė Šeraitė-Gogelienė svarstė, kokia veikla buvusiame kalėjime galėtų būti plėtojama ateityje. „Manau, daug dalykų čia gali būti - ir muziejus gali būti to dalis“, - sakė ji.
Visuomenės Nuomonės ir Kritika
Tačiau ne visi pritaria dabartiniam Lukiškių kalėjimo įveiklinimui. Dzūkiškos muzikos kūrėjas feisbuko įraše pasidalino kritika - teigė, jog toliau ten dirbti darėsi vis sunkiau: „Ne dėl to, kad ten buvęs kalėjimas, o dėl santykio“. Jis pabrėžė, kad šiuo metu kalėjimas yra įverslintas: „Nė pusės žodžio apie pokario laikus šioje vietoje, nekalbama apie tremtis, genocidą ir represijas, apie mūsų šalies vadovą Adolfą Ramanauską-Vanagą, kuris trejus metus tuose Lukiškių rūsiuose buvo kankinamas ir niekinamas“.
Vilniaus universiteto Žurnalistikos ir medijų tyrimo centro profesoriaus Andriaus Vaišnio nuomone, susidūrimas su Lukiškių kalėjimo ekskursijomis jam buvo ne itin malonus. Pašnekovo nuomone, šiuo atveju yra tam tikros anergijos, kai pristatomas nykus bei niūrus sovietmečio paveldas, vartojamas kalėjimo žargonas. „Toks objekto pristatymas man visiškai nepriimtinas“, - sakė A. Vaišnys.
Filosofės, kultūros istorikės Nerijos Putinaitės nuomone, šiuo metu geriausia Lukiškių kalėjimo iš viso neįveiklinti. Jos svarstymu, esant tokiai veiklai susidaro per didelis kontrastas tarp istorijos bei žmonių patirčių ir vietos panaudojimo - pokariu bei karo metais čia buvo kalinami politiniai kaliniai, žydai.
Užsienio Pavyzdžiai
Menotyrininkas, eseistas Ernestas Parulskis, pasiteiravus apie užsienyje panašių konversijų pavyzdžius, komentavo, kad pasaulyje buvę kalėjimai dažniausiai pertvarkomi į egzotiškus viešbučius. „Bet privalau pridėti, kad tai yra buvę paprasti ramių Vakarų šalių kalėjimai, kur bausmių dienas leido nusikaltėliai. Na, o kalėjimai su rūsčiomis istorijomis, tokie kaip Alkatraso kalėjimas, paversti muziejais ir tapo savo miestų turistinėmis įžymybėmis. Net tebeveikiantis Sing Singo kalėjimas planuoja savo istorinį korpusą atverti publikai - kaip muziejų. Todėl manyčiau, kad Lukiškių kalėjimo ateitis turi būti būtent tokia - muziejinė“, - įsitikinęs E. Parulskis.
Dr. Inga Urbonaitė-Vadoklienė pristatė Italijos Murate kalėjimo atvejį. „Svarstymai apie pertvarką prasidėjo tik 2000 m. - tiek laiko užtruko visuomenei pasiruošti, o pritaikytas visuomenės reikmėms tik 2014 m.“
Laikinas Įveiklinimas ir Ateities Vizija
2021 metų vasario mėnesį Turto bankas paskelbė Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos konkursą, jį kovo mėnesį laimėjo renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupė.
Profesoriaus A. Vaišnio teigimu, toks mūsų istorijos objektas kaip Lukiškių kalėjimas Vilniuje yra unikalus - kitur tokio nėra. „Manyčiau, tokiame objekte gali veikti ir savarankiškas teatras, bet jis turi būti orientuotas, tarkime, labiau į politiką ar žmogaus diskriminacijos problematiką. Tačiau pirmiausia norėtųsi nuoseklios koncepcijos“, - konstatavo A. Vaišnys.
Gintaras Makšimas, Turto banko generalinis direktorius teigia: „Vis dažniau darbuotojai biurą mato kaip darbo erdvę, o ne vien tik kabinetą su stalu ir kėde. Per pastaruosius metus kur kas didesnis dirbančiųjų dėmesys skiriamas darbo aplinkai, ergonomikai ir tvarumui“.