Šiame straipsnyje aptariamas turto perėmimo valstybės procesas Lietuvoje, įskaitant mokestinių nepriemokų išieškojimą ir įmonių nacionalizavimo galimybes. Aptarsime teisės aktus, reglamentuojančius šiuos procesus, bei esamą teisinę bazę.
Mokestinių Nepriemokų Išieškojimas
Ne visuomet mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo) gali įstatymų nustatytais terminais sumokėti mokesčius bei su jais susijusias sumas. Mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatyta tvarka laiku nesumokėjus minėtų sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 2 str. 19 d.).
Mokestinės Nepriemokos Administravimo Veiksmai:
- Išieškojimo užtikrinimo būdai
- Pranešimas, Raginimas
- Teisė priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką
- Priverstinio išieškojimo būdai
- Priverstinio išieškojimo sustabdymas
- Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą atidėjimas arba išdėstymas
- Mokestinės nepriemokos pripažinimas beviltiška mokestine nepriemoka
- Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties taikymas
- Mokestinės nepriemokos perėmimas
- Mokesčio bei su juo susijusių sumų sumokėjimas už mokesčių mokėtoją
Išieškojimo Užtikrinimo Būdai
Mokesčių administratorius, siekdamas išieškoti mokestinę nepriemoką, turi teisę taikyti šiuos MAĮ 95 straipsnyje numatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus:
- Delspinigiai;
- Turto areštas;
- Nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų);
- Hipoteka ar įkeitimas;
- Laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas.
Pranešimas ir Raginimas
Pagal MAĮ 105 straipsnį įgijus teisę priverstinai išieškoti nepriemoką, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI) mokesčių mokėtojui pateikia Pranešimą apie turimą nepriemoką (toliau - Pranešimas) arba Raginimą, kurio forma FR0486 patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-11 „Dėl formų patvirtinimo“ (toliau - Raginimas).
Pranešimas mokesčių administratoriaus iniciatyva rengiamas mokesčių mokėtojams, kurie yra laiku nesumokėję nepriemokos, t. y. deklaruoto mokesčio prievolės ir delspinigių, baudų už administracinius nusižengimus (toliau - baudos už AN), taip pat prievolių, užregistruotų pagal Lietuvos Respublikos išduotus vykdomuosius dokumentus (išskyrus vykdomuosius dokumentus, kuriais mokesčių mokėtojui teismo paskirta bauda, skaičiuojama už kiekvieną uždelstą reikalavimo nevykdymo dieną) arba užsienio valstybės kompetentingos institucijos prašymus.
Mokesčių mokėtojui, laiku nevykdančiam savo mokestinės prievolės, mokesčių administratorius įteikia raginimą geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas vienu iš šių atvejų:
- įsiteisėja sprendimas dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose, tai yra apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis;
- priimamas neigiamas sprendimas dėl mokesčių mokėtojo prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą;
- nutraukiama mokestinės paskolos sutartis;
- mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatytu laiku nesumoka nedeklaruojamo mokesčio.
Teisė Priverstinai Išieškoti Mokestinę Nepriemoką
Pagal MAĮ 105 straipsnį mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų:
- mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime;
- mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu;
- mokesčių mokėtojas MAĮ 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Teisę priverstinai išieškoti laiku nesumokėtą baudą už administracinį nusižengimą mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia Administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnyje numatytas baudos sumokėjimo terminas.
Priverstinio Išieškojimo Būdai
Pagal MAĮ 106 str. 1 dalį mokesčių administratorius priverstinai išieško mokestinę nepriemoką:
- duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų). Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
- pateikdamas laiduotojui arba garantui reikalavimą įvykdyti mokesčių mokėtojo prievolę ir už mokesčių mokėtoją sumokėti mokestinę nepriemoką (jeigu mokestinės prievolės įvykdymas užtikrintas laidavimu arba garantija);
- duodamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš laiduotojo arba garanto sąskaitos (sąskaitų), jeigu laiduotojas arba garantas nevykdo MAĮ 106 straipsnio 2 punkto reikalavimo. Šis nurodymas vykdomas MAĮ 63 straipsnyje nustatyta tvarka;
- priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
- priimdamas sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Priverstinio Išieškojimo Sustabdymas
Pagal MAĮ 110 straipsnį mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas sustabdomas šiais atvejais:
- Skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtoms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu);
- Mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas (išdėstomas) priverstinį išieškojimą;
- Mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras.
Mokestinės Nepriemokos Atidėjimas Arba Išdėstymas
MAĮ numatyta ir galimybė taikyti mokestines lengvatas turinčiam laikinų finansinių sunkumų mokesčių mokėtojui. Mokesčių administratorius gali atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimą iki vienų metų ar jį išdėstyti ne daugiau kaip 5 metams nuo prašymo pateikimo mokesčių administratoriui dienos, bet ne anksčiau kaip nuo mokestinės nepriemokos susidarymo dienos (MAĮ 88 straipsnis).
Įmonių Nacionalizavimas Lietuvoje
Privataus turto nacionalizacija daugeliui asocijuojasi su pramonės įmonių nacionalizacija, kurią sovietiniai okupantai Lietuvoje vykdė nuo 1940 metų. Šiuolaikinės visuomenės sąmonėje tokie veiksmai niekaip nesuderinami su asmens teisėmis ir laisvėmis. Kita vertus, Europos Sąjungos (ES) teisė nacionalizavimo procedūrų nedraudžia.
ES teisėje turto nacionalizavimas (arba kitaip - nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams) yra labai griežtai ribojamas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmajame protokole yra įtvirtintos taisyklės ir sureguliuotos valstybės galios riboti nuosavybės teisę.
Europos Komisija dar 2015 m. viešai išplatintame pareiškime nurodė, kad įmonių nacionalizavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Tačiau pranešime taip pat pabrėžta, kad valstybė narė, nacionalizuojanti privačią įmonę, negali jo tiesiog nusavinti. Kitaip tariant, turto valdymą valstybė perimti gali, tačiau ji turto savininkui privalo kompensuoti perimto turto vertę.
Esminės nuosavybės teisės gynimo nuostatos nacionalinėje teisėje įtvirtintos aukščiausiu lygiu. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje šiuo klausimu įtvirtinti pamatiniai principai - nuosavybės neliečiamumas, nuosavybės paėmimas tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginant.
Valstybė, įvykdžiusi kurios nors ūkio šakos nacionalizavimą, tampa atsakinga už jos finansinius įsipareigojimus. Nacionalizavimo klausimas aktualumo neprarado ir XXI amžiuje. Jo svarba išaugo per 2008 m. pasaulinę ekonomikos krizę, o ypač - siaučiant COVID-19 pandemijai.
Įmonių nacionalizavimas Lietuvoje šiuo metu yra greičiau reta išimtis, nei taisyklė. Tačiau pasiūlymai nacionalizuoti „Lifosą“, o taip pat kelias kitas šalyje žinomas įmones - „Grigeo“, Baltarusijos kapitalo pagrindu įsteigtą sanatoriją „Belorus“ - realiais veiksmais taip ir netapo.
Turima precedentinė patirtis su „Snoro“ banku, kuris nacionalizuotas dar 2011 m., rodo, kad valstybė gali perimti įmonės akcijas, už jas akcininkams atlygindama įstatymų numatyta tvarka. Sprendimas nacionalizuoti „Snoro“ banką buvo priimtas vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo 2 str., 3 str. ir 8 str. nuostatomis (kurios šiuo metu yra panaikintos). Šios nuostatos numato įpareigojimą užtikrinti šalies finansų stabilumą ir siekį apsaugoti indėlininkų lėšas. 2 str. 1 d. 4 p. aiškiai įtvirtino galimybę paimti banko akcijas visuomenės poreikiams.
Teisiniai Aspektai
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriuje įtvirtinti atvejai, kada galima paimti visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.39 str. 1 d. įtvirtinta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu.
Visų pirma, akcijas perimti siekianti valstybė turėtų išreikšti ketinimą akcijas įsigyti. Antra, akcininkas turėtų taip pat siekti perleisti savo turimas akcijas valstybei. Dėl tokio sąlygų rinkinio akcijų pardavimo reglamentavimas gana aiškiai skiriasi nuo nacionalizacijos esmės, kurią sudaro privataus turto paėmimo visuomenės poreikiams.
Bendrasis nuosavybės teisės apsaugos imperatyvas sukuria esminių reikalavimų rinkinį, kurį būtina atitikti norint paimti nuosavybę visuomeniniams poreikiams. Pirma, bet koks nuosavybės teisės ribojimas, turi būti teisėtas (įtvirtintas įstatyme). Antra, jis turi būtinas demokratinėje visuomenėje (atitikti reikalingumo ir proporcingumo reikalavimus).
Šiuo metu akcijų perėmimo tvarkos, prilygintinos žemės paėmimo reglamentavimui Žemės įstatyme, teisės aktuose nėra. Tačiau, esant išskirtiniam poreikiui paimti įmonės akcijas, teoriškai galima vadovautis Konstitucijos 23 str. 3 d.
Alternatyvios Priemonės
Lietuvos teisinė bazė numato ir kitokias priemones, galinčias padėti užtikrinti įmonių veiklos stabilumą. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatymuose įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 str.).
Būtent restruktūrizavimas yra vienas iš tinkamų būdų pagelbėti „Lifosai“, kurios veiklą riboja Europos Sąjungos sankcijos, pritaikytos netiesioginiam naudos gavėjui. Restruktūrizuojant būtų pakeičiami akcininkai, ieškoma alternatyvių, ne iš Rusijos tiekiamų žaliavų šaltinių.
Tarptautinėje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbų apie privačių įmonių nacionalizavimą. Jis gali būti vertinamas kaip vienas iš būdų, galintis padėti išvengti absoliutaus įmonės bankroto.
Apibendrinant galima teigti, kad įmonės akcijų paėmimas visuomenės poreikiams galėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) siekiant išvengti įmonės veiklos bankroto, išnaudojus kitas įstatymuose nustatytas galimybes tokią veiklą išsaugoti.
Teisinė Informacija:
- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas
- Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
- Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas
- Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymas