Valstybės turto paveikslas centralizuotas valstybės turto valdymas vis labiau įsitvirtina kaip vienas iš svarbiausių efektyvios viešųjų finansų politikos įrankių.
Turto banko - pagrindinio valstybės nekilnojamojo turto valdytojo - duomenimis, vien per tris šių metų ketvirčius valstybės institucijos ir įstaigos perdavė bankui 21,1 tūkst. kv. metrų nenaudojamų patalpų.
„Kiekvienas atsisakytas perteklinis kvadratinis metras - tai tiesioginė nauda mokesčių mokėtojams. Mūsų tikslas - padėti institucijoms racionaliai įvertinti, kokio turto joms iš tiesų reikia funkcijoms vykdyti“, - sako E.
Viena iš pagrindinių centralizuoto valdymo stiprybių - galimybė taikyti vienodus standartus ir gerąją praktiką visos šalies mastu.
Efektyvus turto valdymas - ne tik taupymas. Valstybės turtas tampa strateginiu įrankiu įgyvendinant šalies tikslus.
Tinkamai planuojant skatinama regionų plėtra, prisidedama prie žaliųjų miestų kūrimo, plėtojamas socialinis būstas ar tobulinama gynybos infrastruktūra.
Turto bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant valstybės pastatų modernizavimą.
Centralizuotai valdomas turtas įstaigoms nuomojamas, o gauti nuomos mokesčiai grįžta į valstybės turto atnaujinimo ir modernizavimo fondą.
Procesai griežtai reglamentuoti Valstybės nekilnojamojo turto perdavimas - sritis, kurioje itin svarbus skaidrumas.
Pagal įstatymą, sprendimus dėl valstybės turto perdavimo Turto bankui priima Vyriausybė.
Turto bankas, atsižvelgdamas į rinkos lūkesčius, ilgins kai kurių didelių ir brangių nekilnojamojo turto objektų aukcionų skelbimo ir atsiskaitymo terminus.
Turto bankas paskelbė sklypo su statiniais Vilniuje, Kalnėnuose aukcioną. Pradinė buvusios priešlėktuvinės bazės vertė siekia 15 mln. eurų.
„Girdime, ką sako rinkos dalyviai ir esame suinteresuoti gauti kuo didesnę grąžą valstybei. Suprantame, kad staiga surinkti dideles pinigų sumas verslui gali būti sudėtinga, todėl apie tokius aukcionus informuojame iš anksto.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ir verslas, ir fiziniai asmenys gali varžytis aukcione ir jungtinės veiklos pagrindu“, - sako Turto banko Turto pardavimų skyriaus vadovė Indrė Kajokienė.
Tiek verslas, tiek fiziniai asmenys gali varžytis aukcione jungtinės veiklos pagrindu. Tokių sandorių daugėja.
Pasak I. Kajokienės, verslas vis dažniau suranda galimybių bendradarbiauti ir objektus įsigyti drauge.
Jei tokių atvejų prieš keletą metų beveik nepasitaikydavo, tai vien per pirmąjį šių metų pusmetį jau fiksuoti 5 tokie sandoriai.

„Laimėjus aukcioną atsiskaitymas galimas per 40 kalendorinių dienų. Iš anksto pasikalbėjus su kreditoriais, per tokį terminą galima gauti reikalingą paskolą“, - aiškina I.
Turto disponavimo įstatymas taip pat leidžia sudaryti sutartį ir atsiskaityti už objektą dalimis per sutartą laiką, kuris turi būti apibrėžtas aukciono sąlygose.
Pirmąjį šių metų pusmetį Turto banko organizuotuose aukcionuose parduotas 331 objektas, tai yra 8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Įplaukos už parduotą nekilnojamąjį turtą siekė 17,9 mln. Eur, kai pernai tuo pat metu buvo 12,5 mln.
Didžioji dalis gautų lėšų bus nukreipta valstybės nekilnojamojo turto modernizavimo projektams įgyvendinti.
Turto bankas šiuo metu vykdo 32 valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo ir modernizacijos projektus, kurių bendra vertė siekia apie 150 mln.
Turto bankas - tai valstybės įmonė, kurioje akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija.
Įmonė siekia efektyvinti valstybės turtą, mažinti jo plotą, paliekant tik valstybės veiklai reikalingus pastatus.
Turto bankas centralizuotai valdo apie 700 tūkst. kv. m administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, jį atnaujina, investuoja į naujų pastatų statybą.
Turto banko veiklos rodikliai ir pokyčiai
Turto banko generalinis direktorius Gintaras Makšimas pažymi, kad kai kurios pradėtos permainos dar tęsiasi, bet 2026-aisiais reikšmingiausi pokyčiai turėtų baigtis, ir visas dėmesys bus skiriamas organizacijos veiklos efektyvumo didinimui.
Kai kalbėjomės apie praėjusius 2024-uosius, nekilo abejonių, kaip juos apibendrinti - permainos, svarbiausių kvalifikuotų specialistų paieška, komandos vienijimas.
Tai, ką pradėjome 2024 m., visiškai užbaigsime 2026-aisiais, kai iki birželio 1 d. turėtume tapti akcine bendrove. Tačiau su nauja įmonės struktūra gyvename jau nuo 2025 m. spalio, komanda taip pat kažkiek keitėsi.
Kalbant apie virsmą akcine bendrove, įveiktas jau ilgas kelias ir esame visiškai pasiruošę likusiai distancijai.
Džiaugiamės, kad LR Seimas priėmė įstatymų paketą, atveriantį kelią Turto bankui tapti AB.
Dar laukia daug veiksmų, kaip, pavyzdžiui, įmonės įstatų tvirtinimas, kapitalo formavimas ir pan., kuriuos turėsime atlikti ne tik mes, bet ir LR finansų ministerija bei LR Vyriausybė.
Tačiau džiugu, kad vienas iš svarbesnių žingsnių jau atliktas - kaip minėjau - nuo spalio 1 d.
Būtent dabar artėja tas atskaitomybės metas, kuomet bus nuodugniai suskaičiuoti visi įmonės finansiniai rezultatai.
Tačiau natūralu, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš centralizuotos nuomos, aukcionų bei komercinės nuomos.
Įplaukos už parduotą turtą per pirmuosius tris 2025 m. ketvirčius siekia 18,23 mln. eurų, 2024 m. per tą patį laikotarpį įplaukos siekė 23,9 mln. eurų.
Tačiau verta pažymėti, kad vien spalio ir lapkričio mėnesį aukcionuose buvo parduoti net keletas objektų už daugiau nei 1 mln. Tai - kompleksinių veiksmų rezultatas.
Šiemet ne tik organizuojame valstybės funkcijoms nebereikalingo nekilnojamojo turto aukcionus, bet ir tarpininkaujame parduodant tokį turtą.
Vienas iš pavyzdžių - Klaipėdos valstybinės kolegijos nebenaudojami objektai, kuriuos padedame parduoti aukcionuose, o iš aukcionų surinktos lėšos bus skiriamos naujo kolegijos pastato statybai.
Tai įrodo, kad kitos įstaigos vertina mūsų patirtį. Kitas svarbus akcentas - bendras valstybės tonas.
Šiemet Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje pažymėta, kad institucijos dar turi pasitempti, optimaliau valdydamos nekilnojamojo turto resursus.
Įstaigos ir institucijos kasmet įsivertina, kokio turto nebereikės ateityje. Per pirmus 3 šių metų ketvirčius įstaigos ir institucijos atsisakė daugiau nei 21 tūkst. kv. m. valstybės funkcijoms nebereikalingo turto.
Natūralu, kad puikioje lokacijoje esantis, istorinę reikšmę turintis arba didelės vertės objektas sulaukia daugiau dėmesio.
Tokių objektų turėjome ir šiemet - tai ir buvęs žvejo namas Neringoje, malūnas Dotnuvoje, Vilniaus centre esantys pastatai ir patalpos, kurios buvo parduotos aukcione už daugiau nei 1 mln.
Iki lapkričio suremontuota ir atnaujinta objektų, kurių bendras plotas siekia apie 19 tūkst. kv. m.
Tačiau artimiausiu metu planuojame užbaigti dar vieną didelį projektą sostinėje, Kalvarijų g. 147, kurio plotas siekia daugiau nei 4,4 tūkst. kv. m.
Didžioji dalis darbų jau atlikta, bet objekto užbaigimu galime džiaugtis tik tada, kai gauname visus tai patvirtinančius aktus bei patys savo akimis įsitikiname, kad objektas atitinka mūsų keliamus standartus.
Laukia ir dar keletas remonto darbų užbaigimų, tad labai realu, kad atnaujintų ir suremontuotų objektų plotas šiemet sieks apie 30 tūkst. kv.
Šiemet aukcionuose parduota daugiau nei 500 objektų, o iš aukcionų surinkta apie 20 mln. eurų.
Metai dar nesibaigė, bet jau dabar matome, kad šiemet pavyko išlaikyti apie 54 proc. siekiantį aukcionų efektyvumą (tai paskelbtų ir įvykusių aukcionų santykis).
Aukcionuose vidutiniškai kainos didėja apie 21 proc., lyginant su pradine kaina. Šiemet suaktyvėjo ir aukcionų dalyviai, kurie siūlo savo kainas.
Pavyzdžiui, spalio mėnesį dėl patalpų Kaune varžėsi 31 aukciono dalyvis, o kiek anksčiau esame turėję aukcionų, kuriuose dalyvių skaičius perkopė ir 50.
Mūsų tikslas - kad valstybė turėtų tiek nekilnojamojo turto, kiek pakaktų užtikrinti sklandų valstybės darbą.
Maža to, tas nekilnojamasis turtas turi būti patogus ir energetiškai optimizuotas. Per pastaruosius 4 metus vienam darbuotojui tenkantis plotas sumažėjo daugiau nei 10 proc., nuo 22 kv. m iki 19,73 kv. m.
Siekiame, kad iki 2030 metų vienam darbuotojui tenkantis plotas sudarytų 16 kv. Lyginant su kitomis Europos šalimis, vienam darbuotojui tenkantis plotas Lietuvoje yra gerokai didesnis.
Pavyzdžiui, suomiai yra patvirtinę programą, kad per 10 metų valstybės valdomo nekilnojamojo turto plotą sumažins apie 40 proc.
Įsibėgėjus šiam pokyčiui, ši Skandinavijos šalis skaičiuoja, kad per pastaruosius metus vienam darbuotojui tenkantis darbo vietos plotas sumažėjo nuo 18 iki 14,2 kv. m., o bendrų darbo erdvių tinkle - 8,9 kv. m.
Efektyviau išnaudojamas valstybės NT jau leidžia Suomijai kasmet sutaupyti apie 17,2 mln. Suomijos duomenimis, pastaraisiais metais tik 28 proc. valstybės biurų patalpų naudojama reguliariai.
Kiekvienas mūsų vystomas modernizacijos projektas yra žingsnis tvarumo link. Skaičiuojama, kad modernizuoto pastato galutinės energijos sąnaudos sumažėja 40-60 proc.
Per pastaruosius 4 metus 11 pastatų energinę klasę pakėlėme iš F į B ar net A klasę. Nuo šių metų iki 2028 m. planuojama į pastatų atnaujinimo projektus investuoti dar apie 130 mln. eurų ir atnaujinti dar apie 15 pastatų visoje Lietuvoje.
Lyginant su praėjusiais metais, geros ir labai geros būklės nekilnojamojo turto portfelį padidinome nuo 61 iki 64 proc., o iki 2030 m.
Vien per 9 šių metų mėnesius Turto banko nutolusios ir ant pastatų stogų įrengtos saulės elektrinės pagamino apie 3 mln. kWh elektros energijos, o tai leido sutaupyti apie 320 tūkst. eurų.
Nutolusios ir saulės elektrinės padeda iš saulės pagaminta elektra aprūpinti apie 17 proc. Jau netrukus Turto bankas pradės pilotinį energijos kaupiklių įrengimo projektą.
Kitas svarbus momentas - visi Turto banko objektai aprūpinami tik žaliąja energija.
Kaip ir kiekviena organizacija, valdanti didelį turto portfelį, susiduriame su tam tikromis rizikomis.
Vienos dažniausių - nenumatytos pastatų būklės problemos ar statybų kainų svyravimai, galintys paveikti projekto biudžetą ir terminus.
Rizikų valdymas Turto banke yra sisteminis - prieš kiekvieną projektą atliekame išsamią analizę, planuojame rezervus, laikomės griežtų viešųjų pirkimų procedūrų.
Žvelgiant į artimiausius metus, pagrindinis mūsų tikslas - tęsti valstybės turto portfelio modernizaciją ir didinti jo racionalų panaudojimą.
Sieksime mažinti perteklinius administracinius plotus, centralizuoti institucijų veiklą, stiprinti duomenimis grįstą turto valdymą bei plėtoti skaitmenines priemones. Didesnį dėmesį skirsime ne tik organizuojamų aukcionų kokybei ir centralizuotai nuomai, bet ir komercinei nuomai.
Objektus, kurie dar tik lauks pardavimo aukcionuose, ketiname pasiūlyti nuomai. Tuo tarpu finansiniu požiūriu Turto banko situacija yra stabili ir nuosekliai gerėjanti.
Pajamų augimą lemia didėjantis pastatų užimtumas, sėkmingi aukcionai bei mažėjantys eksploatacijos kaštai po modernizacijos.
Turto banko aukcionai: galimybės ir procesai
Aukcione gali dalyvauti keli asmenys (asmenų grupė), jei ketina turtą įsigyti bendrosios nuosavybės teise.
Vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 str. 9 d., jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) savo skoliniam įsipareigojimui įvykdyti skolinasi lėšų iš kredito įstaigos, aukciono organizatorius aukciono laimėtojo (pirkėjo) prašymu skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti gali įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, numatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai už perkamą turtą bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi, tai yra sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės.
Užsiregistruoti į VĮ Turto banko aukcioną gali tik prie varžytynių ir aukcionų sistemos prisijungę asmenys.
Registracija tęsiama sistemoje norimo įsigyti turto aukciono skelbime.
Atlikus registraciją, registracijos būsena tampa „Jūsų registracija yra priimta.
Jeigu elektroniniame aukcione ketinama dalyvauti per atstovą - atstovas privalo nurodyti atstovaujamo fizinio ar juridinio asmens kodą ir atstovavimo pagrindą.
Jei atstovaujamas fizinis asmuo yra ne Lietuvos Respublikos pilietis, reikia nurodyti fizinio asmens vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą ir valstybę.
Jeigu atstovaujami asmenys nenurodomi, tai reiškia, kad dalyvis atstovauja pats save ir laimėjimo atveju įgyjamo turto savininkas bus jis.
Iš anksto pasitikrinti, ar Jūsų mokama suma neviršija vienos operacijos limito.
Įkeliant į sistemą iš anksto atliktų mokėjimo pavedimų kopijas, pasirinkus mokėti bankiniu pavedimu: atsiskaitomoji sąskaita aukciono dalyvio registravimo mokesčiui ir garantiniam įnašui sumokėti: nurodyta bendrosiose aukciono sąlygose, gavėjas: valstybės įmonė Turto bankas, juridinio asmens kodas: 112021042, mokėtojas: asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, mokėjimo paskirtis: konkretaus el.
Mokėjimo paskirtyje nurodyti konkretaus el. aukciono numerį. Sumokėtos sumos turi tiksliai atitikti skelbime nurodytas dalyvio registracijos mokesčio ir garantinio įnašo sumas.
Jei asmuo sumokėjo dalyvio registravimo mokestį ir garantinį įnašą, tačiau neketino įsiregistruoti aukciono dalyviu, arba nespėjo užbaigti registracijos į aukcioną, registravimo mokestis ir garantinis įnašas grąžinami pagal mokėtojo prašymą, pateiktą VĮ Turto bankui.
Atsakingi VĮ Turto banko darbuotojai tikrina registracijų į aukcioną duomenis po registracijai skirto laiko pabaigos ir patvirtina arba atmeta registraciją į aukcioną.
Registracijos patvirtinimo atveju, pranešimas išsiunčiamas nurodytu el. paštu. Registracijos atmetimo atveju, nurodytu el.
Visada po mygtuko „Siūlyti“ paspaudimo, naudotojas papildomai paklausiamas, ar jis tikrai nori siūlyti tokią kainą.
Pasirinkus „Nesiūlyti“, kainos pasiūlymas nėra siunčiamas į duomenų bazę. Tokiu atveju, naudotojas turi galimybę pakeisti kainos siūlymą.
Neautomatiniu (rankiniu) būdu - dalyvis kiekvieną kartą kainą už parduodamą turtą pats įveda į lauką „Mano siūloma kaina“.
Iki varžymosi pabaigos dalyvis kainą gali didinti neribotą skaičių kartų.
Štai keletas objektų, kurie buvo parduodami Turto banko aukcionuose:
- Sausio 30 d. Žemės sklypas su pastatu, Klaipėdos pl.
- Sausio 25 d. 2 kambarių butas, Kovo 11-osios g.
- Sausio 23 d. Gyvenamasis namas su pagalbinio ūkio pastatais ir žemės sklypu, Dragonių g. 52, Panevėžio r.
- Sausio 18 d. Garažas (boksas) su žemės sklypo dalimi, Tilto g.
- Sausio 11 d. Garažas su žemės sklypo dalimi, Žemaitės g. 64A, Gargždai, Klaipėdos r.
- Sausio 10 d. Administraciniai pastatai su žemės sklypu, Ugniagesių g.
- Sausio 5 d. Pastatas su žemės sklypu, J. Basanavičiaus g.
Duomenų integravimas ir skaitmeninė transformacija
Lietuva, kaip ir kitos Europos valstybės, išgyvena intensyvų skaitmeninės transformacijos etapą.
Vienas iš šios transformacijos variklių - ambicingas projektas „Valstybės informacinių išteklių integravimas į duomenų ežerą“.
Tai iniciatyva, finansuojama Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis.
Valstybės turto mažėjimo tendencijos
Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas, pažymi, kad Turto bankas kasmet iš valstybės įstaigų ir institucijų perima dešimtis tūkstančių kv. m. ploto.
„Matome ne augimo, o mažėjimo tendenciją. Kiekvienais metais valstybės institucijos turi vis mažiau nenaudojamo ar nereikalingo turto“, - sako E. Žoštautas.
Per pastaruosius septynerius metus valstybės nekilnojamojo turto apimtys sumažėjo reikšmingai - nuo 10,4 mln. kvadratinių metrų 2017 m. iki 9 mln. kv. m. 2024-aisiais.
Tai reiškia, kad per šį laikotarpį valstybė sumažino savo turto portfelį net 1,4 mln. kv. Nepaisant to, valstybės funkcijų apimtys nemažėja.
Turto bankas ne tik perima institucijų nenaudojamą turtą, bet ir perduoda jį kitoms įstaigoms ar savivaldybėms, kai to reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms vykdyti.
Turtas perduodamas institucijoms, turinčioms specifinius įgaliojimus ar poreikius - pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenei, , arba įstaigoms, kurios vykdo nuosavybės atkūrimą piliečiams, religinėms bendrijoms,.
Kur kas dažniau, pasak Turto banko, turtas perleidžiamas savivaldybėms - per mėnesį fiksuojama po vieną ar du tokius atvejus.
Paveldėjimas ir bešeimininkis turtas
Kartais Turto bankas paveldi turtą mirus asmeniui arba perima bešeimininkį turtą - tą, kuris neturi savininko arba savininkas nežinomas. Atvejus, kuriais Turto bankas paveldi turtą, reglamentuoja Civilinis kodeksas.
Skaičiuojama, kad 2024 m. valstybė iš viso paveldėjo 1 056 vnt. objektų, kurių bendras plotas sudarė beveik 32,1 tūkst. kv. metrų.
Turto atgimimas naujam gyvenimui
Kalbant apie Turto bankui perduodamą turtą, reikėtų suprasti, kad tai - valstybės įstaigoms ir institucijoms nebereikalingas turtas, taigi, jo būklė dažnai būna prasta. Tai - ne švytintys pastatai ar akį traukiantys kiti objektai, patikina E.
Tačiau aukcionuose naujiems savininkams perleidus šį turtą, jam atsiveria perspektyva prisikelti naujam gyvenimui.
Vilniečiams gerai pažįstami vadinamieji Seimo garažai strategiškai patrauklioje Vilniaus vietoje, A. Juozapavičiaus g. Liepos mėnesį viešajame aukcione sėkmingai parduotas 5 aukštų administracinės paskirties pastatas vienoje judriausių Vilniaus vietų, Geležinio Vilko g. 3A - šį pastatą mato visi, grįžtantys į Vilnių Savanorių prospektu, pro Gerosios Vilties žiedą. Pirkėjas objektą įsigijo už 1,8 mln.
Pernai Turto banko aukcione buvo parduotas buvęs žuvininkystės kompleksas, kuriame prieš daugiau nei 50 metų buvo pradėta kurti lietuviška karpių veislė. 56 tvenkiniai, 7 pastatai, bendras teritorijos plotas - daugiau nei 281 ha. Pasak Turto banko eksperto, tai buvo dydžiu išskirtinis objektas, pritraukęs net 9 aukciono dalyvius, taigi objekto kaina kilo iki paskutinės aukciono minutės. Kompleksas parduotas už beveik 1,7 mln.
Šiemet rugpjūtį už 1,35 mln. eurų aukcione parduotas buvęs žvejo namas Neringoje. Šis objektas - pavyzdys, kad pirkėjų akį traukia sąlyčio su kultūra ir paveldu turintys objektai.
Dar vienas įsimintinas viešajame aukcione parduotas objektas - unikalūs pastatai ant Balsio ežero kranto Vilniuje. Aukciono metu objekto kaina pakilo apie 40 proc. iki beveik 500 tūkst.

Dvi perdavimo alternatyvos Pasak E. Žoštauto, yra du keliai, kaip institucijų turtas perduodamas Turto bankui. Pirmuoju atveju, į Turto banką kreipiasi pačios įstaigos, įvertinusios joms nebereikalingą turtą.
Evaldas Žoštautas, Turto banko Strategijos ir vystymo departamento Turto sprendimų ir koordinavimo skyriaus vadovas. Antroji alternatyva - paties Turto banko iniciatyva. Įvertinus, kad turtas išlikęs, o dokumentai - tinkami, rengiamas Vyriausybės nutarimas su siūlymu, į kurį sąrašą reikėtų įtraukti turtą: ar į valdomo, ar parduodamo turto sąrašą. Vėliau sąrašai teikiami Finansų ministerijai, o ši juos teikia Vyriausybei.
Pagrindiniai Turto banko veiklos prioritetai kitais metais:
- Valstybės turto portfelio modernizacijos tęsimas ir didinimas
- Racionalus turto panaudojimas
- Perteklinių administracinių plotų mažinimas
- Institucijų veiklos centralizavimas
- Duomenimis grįsto turto valdymo stiprinimas
- Skaitmeninių priemonių plėtojimas
- Aukcionų kokybės ir centralizuotos nuomos didinimas
- Komercinės nuomos plėtra
Finansiniai rezultatai:
- Stabili ir nuosekliai gerėjanti finansinė situacija
- Pajamų augimas dėl didėjančio pastatų užimtumo
- Sėkmingi aukcionai
- Mažėjantys eksploatacijos kaštai po modernizacijos
Duomenų bazės
Susintetinti Paskolų rizikos duomenų bazės duomenys apie įmonių paskolas apima paskolų dydžius, terminus, palūkanų normas.
Rinkinyje pateikiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Lobistinės veiklos duomenų tvarkymo informacinės sistemos agreguoti duomenys apie registruotus lobistus, lobistų pateiktas skaidrumo deklaracijas ir asmenų, patyrusių lobistinę įtaką, pateiktas deklaracijas pamėnesiui. Duomenys pateikiami nuo 2021 m. Pažymėtina, jog lobistais laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, vykdantys lobistinę veiklą.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos lobistinės veiklos įstatyme, prisistatydami asmeniui, kuriam siekiama daryti įtaką, lobistai privalo pateikti VTEK išduotą lobisto pažymėjimą, nurodyti lobistinės veiklos užsakovą, naudos gavėją, diskutuojamą teisės akto projektą ir per septynias dienas pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją.
Batimetriniai Lietuvos vidaus vandenų duomenys apimantys didžiausių Lietuvos ežerų, tvenkinių, Kauno ir Kuršių marių bei dalį jūros pakrantės gylių informaciją.