Turto areštas yra išieškotojo interesų užtikrinimo priemonė, sudaranti galimybę išieškojimą nukreipti į skolininko turtą ir kartu draudžianti skolininkui laisvai disponuoti turtu, t. y. jį parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims, išvengiant skolos grąžinimo.
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų dėl turto arešto priemonių proporcingumo. Ar visada areštuojamas turtas atitinka skolos dydį? Ar nepažeidžiamos skolininko teisės, kai areštuojamas turtas, būtinas pragyvenimui?
Šiame straipsnyje aptarsime, kada turto areštas gali būti laikomas neproporcingu, kokie įstatymai reglamentuoja šią sritį ir kokia yra teismų praktika.
Korupcijos tyrimas įsibėgėja: STT akiratyje – du ekspremjerai • TV3 žinios
Teisinis reguliavimas
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Pagal įstatymus, antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant įstatyme nurodyto dydžio išskaitymus (pagal bendrą taisyklę 20 proc. nuo sumos neviršijančios MMA ir 70 proc. nuo sumos viršijančios MMA) iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų gaunamų pajamų.
Antra, įstatymai numato, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija tam tikrą ribą. 2024 metais ši riba yra 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.
Turto arešto įsigaliojimas
Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Teismų praktika
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) yra pabrėžęs, kad turto arešto priemonė turi būti proporcinga ir tinkamai suderinta su asmens ir visuomenės poreikiais. Vienoje iš bylų EŽTT konstatavo, kad Š.Narbutui taikyta turto arešto priemonė nebuvo proporcinga.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
Taip pat LAT yra priminęs, kad teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine - ne aukciono - tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos.
Nustačius, jog antstoliui priimant ginčijamus skolininko „Arik Air Limited“ turto arešto aktus turėjo būti remiamasi ne Keiptauno konvencijos, bet nacionalinės teisės aktų nuostatomis, turi būti vertinama, ar antstolis, areštuodamas tokį turtą, vadovavosi šių veiksmų atlikimą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko atvejis
Pastaruoju metu didelio atgarsio sulaukė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko atvejis. Teisėsauga areštavo apie 170 jam priklausančių nekilnojamojo turto objektų, įtariant kyšininkavimu. Prokurorai teigia, kad Šiliausko turtas yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir galimai gautas nusikalstamu būdu.
Šis atvejis iliustruoja, kaip turto areštas gali būti taikomas siekiant užtikrinti nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą.
Prokuroras taip pat paprašė pratęsti Šiliausko suėmimo terminą 2 mėnesiams, kad šis nepradingtų. Mat dar sulaikymo dieną jis su šeima kaip tik ketino išvykti į Tenerifę ir bilieto atgal neturėjo.
Teismo sprendimu Šiliauskas lieka suimtas dar 1 mėnesį, tad Velykas jis praleis areštinėje.
Šiliauskui pareikšti įtarimai paėmus rekordinį - 140 tūkst. eurų kyšį iš statybų įmonės „Autokausta“ vadovo Juozo Kriaučiūno.
Teisėsauga taip pat areštavo ir verslininko Kriaučiūno nekilnojamąjį turtą - 15 įvairių objektų.
Bendra abiejų įtariamųjų areštuoto turto vertė septynženklė ir siekia iki 10 milijonų.
Šiliausko Vyriausiajai rinkimų komisijai teikta deklaracija, kai 2019 kandidatavo į Kauno savivaldybės tarybą. TV3 šaltinių teigimu, įsigyjamų objektų kiekiai išaugo Šiliauskui pradėjus dirbti savivaldybės administracijoje, o vėliau tapus jos vadovu.
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, Sveikatos apsaugos ministerijos byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas, teismas išteisintajam iš valstybės priteisė per 16,8 tūkst. eurų proceso išlaidų.
Kaip gintis nuo turto arešto
Nuo turto arešto galima gintis paduodant atskirąjį skundą aukštesnės instancijos teismui. Ginantis rekomenduotina teismui pateikti įrodymus, kad nepritaikius turto arešto nebus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui t.y.
Taip pat yra dar vienas būdas išvengti turto arešto. Atsakovas gali sumokėti ieškiniu prašomą sumą į teismo depozitą, įkeisti NT prašomai sumai arba susirasti laiduotoją.
Išieškojimas iš būsto
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma.
Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.
Vedybų sutartys ir turto režimas
Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija).
Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad:
- turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė;
- turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe;
- turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise.
Šiuo atveju, jeigu povedybinėje sutartyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis negali areštuoti po sutarties sudarymo momento sutuoktinio naujai įgyto turto ar iš sutuoktinio turto išieškoti pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, tačiau net ir tokiais atvejais neretai tenka įrodinėti savo poziciją teisme.
Patarimai perkantiems turtą iš varžytinių
Asmenys, norintys iš varžytinių įsigyti nekilnojamąjį turtą pasinaudodamiesi skolintomis lėšomis, iki šiol to padaryti negalėjo, kadangi teisės aktuose nebuvo numatytos galimybės įkeisti tokį turtą, kol už jį nebus pilnai atsiskaityta.
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad nekilnojamas daiktas, kurį norima įsigyti iš varžytinių, gali būti įkeičiamas pasinaudojant sąlyginės hipotekos institutu.
Civilinio proceso kodekse numatyta, kad varžytinių laimėtojui, skolininko pasiūlytam pirkėjui ar skolininko turtą perimančiam išieškotojui, ketinantiems už įsigyjamą areštuotą turtą atsiskaityti skolintomis lėšomis, antstolis išduos nustatytos formos pažymą, patvirtinančią teisę įsigyti šį areštuotą turtą.
Šios Teisingumo ministerijos siūlomos pataisos leis didesniam asmenų ratui įsigyti nekilnojamą turtą iš varžytinių bei efektyviau užtikrins tiek skolininko, tiek išieškotojo turtinių interesų apsaugą.
Verslininkų apsauga nuo neproporcingo turto arešto
Kiekvienas verslininkas, net ir vykdydamas sąžiningą veiklą, nėra apsaugotas nuo ginčų teismuose.
Deja, tokiose situacijose net ir nepelnytai apkaltintiems verslininkams gali tekti susidurti su teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, dažniausiai - turto areštu.
Areštavus ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir banko sąskaitas, asmuo negali atsiskaityti su tiekėjais, vykdyti kitų svarbių įsipareigojimų.
Priemonė būtų efektyvi, jei paaiškėtų, kad ieškovas byloje teisus ir tokiu būdu siekė apginti savo intelektinę nuosavybę, tačiau nagrinėjant bylą gali būti priimamas sprendimas, kad ieškovo nuosavybės teisė nebuvo pažeista, o laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apribojo atsakovo teises.
Kaunietės Linos Jeremičiūtės istorija
Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.
Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu. Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.
Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.
Nuvykusi į antstolių kontorą L.Jeremičiūtė sužinojo, jog jos vardu yra priteista daugiau kaip 4 tūkst. litų už 1999 metais sukauptus komunalinius įsiskolinimus bute Chemijos prospekte. Tokia žinia pribloškė moterį, mat šiame bute ji negyveno nuo 1996 metų.
Pirmą kartą apie augančias skolas jos vardu moteris išgirdo 1998 metais, kai, įsigijusi butą Draugystės gatvėje, norėjo čia prisiregistruoti. Butų ūkio valdyba atsisakė moterį išregistruoti iš bendrabučio Chemijos prospekte dėl nesumokėtų skolų. Tačiau vėliau, išgirdusi grasinimus atimti iš jos butą Draugystės gatvėje, moteris surinko pinigus ir padengė įsiskolinimus.
Išgirdusi, jog dėl bendrabučio skolų jai vėl gresia nemalonumai, moteris pradėjo varstyti įvairių įstaigų bei institucijų duris norėdama įsitikinti, kaip ji galėjo įsiskolinti už butą, kuriame negyveno.
Antstolio kontoroje moteris išsiaiškino, jog jai už akių buvo priimti keli teismo sprendimai priteisti įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Nespėjus išsiaiškinti, kas jos vardu pridarė skolas ir vaikščiojo į teismus, visa neseniai L.Jeremičiūtę ištiko dar vienas smūgis.
Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į jos butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris jai nebepriklauso. Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai.
Netrukus nekviesti svečiai ėmė šeimininkauti jos namuose: iškraustė daiktus, pasiėmė buto raktus, paleido muziką, užsirūkė ir pranešė, jog rengiasi įkurtuvėms. Atvykę pareigūnai apstulbusiai kaunietei ne ką tegalėjo padėti. Įsibrovėliai jiems pateikė buto pirkimo dokumentus, tad policijos darbuotojai moteriai patarė kreiptis į teismą.
Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi. Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.
Jos vyresnysis 12-metis sūnus jau buvo parėjęs iš mokyklos, tačiau negalėdamas įeiti į butą stoviniavo prie namo.
Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos. Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas jokių stabdžių nenumato.
Kitoje antstolių kontoroje yra dar viena vykdomoji byloje, pagal kurią iš L.Jeremičiūtės priteista 1360 litų už sunaudotą vandenį.
Už savo turtą L.Jeremičiūtė ketina kovoti teisme. Jai atstovaujantis advokato padėjėjas Linas Mažonas tikina mėginsiąs teisme įrodyti, jog jo klientė negyveno bendrabutyje Chemijos prospekte tuo metu, kai augo įsiskolinimai. Teismui ketinama pateikti įrodymus, jog antstolis neinformavo buto bendrasavininkių apie rengiamas varžytines, tad bus prašoma panaikinti dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Įstatymai numato, jog antstoliai, vykdydami savo funkcijas, yra nepriklausomi, o jų veiksmų atitikimą šalies teisės aktams gali įvertinti tik teismas.
Gyventojai, neturintys pakankamai pajamų, gali gauti teisinę pagalbą nemokamai. Be to, kai skundžiami antstolių veiksmai, į teismą galima kreiptis taip pat nemokamai. Tokios bylos nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka, t.y. procesas teisme vyksta daug greičiau.
Šis mėnesį Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydami aktyviau bendradarbiauti vaiko teisių apsaugos srityje. Antstoliai ragina atsakingas institucijas keistis informacija apie susidariusią padėtį skolininkų šeimose.
Preliminarioji sutartis
Jei pasirašėte preliminariąją sutartį, sumokėjote didelę dalį kainos, naudojatės būstu, tačiau pardavėjas vengia pasirašyti notarinę sutartį ar bankrutuoja, turite realią galimybę kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti nuosavybės teisę. Jei dar liko nesumokėta dalis kainos, teismas kartu gali įpareigoti ją padengti, o nuosavybę įregistruoti pirkėjo vardu. A. Turauskaitė Teisininkė pataria
Patikrinkite preliminariąją sutartį. Ji turi atitikti Civilinio kodekso reikalavimus: aiškiai nurodyta kaina, statybų terminai, darbų apimtis, teisių suvaržymai, jūsų teisės į žemės sklypą, rangovų duomenys. Rekomenduojama įtraukti nuostatą, kad būtent jūs finansuojate statybas, o pardavėjas veikia kaip užsakovas - tai sustiprina jūsų teisinę padėtį ginčo atveju.
tags: #turto #arestas #ne #proporcingas