Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su turto areštu ir galimybe jį deklaruoti, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisine praktika. Aptarsime turto arešto pagrindus, įsigaliojimą, jo įtaką bankroto procesams ir kreditorių teisėms.
Turto areštas - laikinoji apsaugos priemonė, taikoma civilinio proceso teisėje, taip pat priemonė, skiriama už baudžiamąją veiką.
Europos arešto orderis apibrėžiamas kaip supaprastinta tarpvalstybinė teisminė perdavimo procedūra, veikianti visoje Europos Sąjungoje ir taikoma patraukiant asmenis baudžiamojon atsakomybėn arba užtikrinant laisvės atėmimo bausmės atlikimą.
Turto arešto pagrindai ir įsigaliojimas
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo.
Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Turto areštas bankroto procese ir baudžiamosios bylos įtaka
Mūsų subjektyviu vertinimu vidutiniškai 1 iš 20 bankrutuojančių įmonių atvejų tiems juridiniams asmenims yra iškelta ir baudžiamoji byla dėl skolininko galimai padarytų nusikalstamų veikų. O tai iš esmės apsunkina pirmumo teisę turinčių kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipoteka, reikalavimų tenkinimą ir atitolina visų kreditorių reikalavimų tenkinimą.
Tokiai bankrutuojančiai įmonei civilinis ieškinys įprastai būna pateiktas dėl sunkių nusikaltimų. Kaip taisyklė, tos veikos apima finansinius nusikaltimus (pvz., apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas, pinigų ar vertybinių popierių klastojimas, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas, prekyba vertybiniais popieriais pasinaudojant viešai neatskleista informacija, mokesčių nesumokėjimas ir pan.); taip pat nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (pvz. sukčiavimas, turto iššvaistymas, neteisėtas praturtėjimas); arba korupcinius nusikaltimus (t. y. kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas).
Pagal baudžiamąjį kodeksą formuluojami kaltinimai, kuriuos lydėjo turto areštas, nesenai buvo pateikti ir tokioms bankrutuojančioms įmonėms kaip statybų įmonė UAB Active Construction Management (anksčiau UAB Irdaiva), naftos produktų prekyba užsiimanti UAB Jumps. Ir tai tik keletas pavyzdžių. Tokioje situacijoje kasmet atsiduria bent 40 bankrutuojančių įmonių.
Paraleliai vykstant bankroto ir baudžiamiesiems procesams susikerta abiejų procesų tikslai, todėl tampa gana sudėtinga patenkinti operatyviai kreditoriaus reikalavimus. Nemokumo proceso metu verslas kaip visuma ar nenaudojamas turtas praranda vertę. Jo vertę mažina ir bankroto administravimo išlaidos.
Todėl ištęstas nemokios įmonės veikimas nėra naudingas niekam - nei kreditoriams, nei pačiai įmonei ar jos savininkams, mat paties bankroto tikslas yra kuo operatyviau patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų, tuo pačiu įmonei skolininkei likviduoti skolų naštą ir apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio nemokios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.
Jei bankrutuojančiai įmonei iškelta baudžiamoji byla, dažnu atveju nepavyks operatyviai patenkinti kuo daugiau kreditorių reikalavimų. Deja, jei tai pačiai įmonei iškelta baudžiamoji byla - to operatyviai padaryti nepavyksta, mat tokiu atveju dažnai bankrutuojančiai įmonei yra pritaikomos ir procesinės prievartos priemonės - t. y. laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tokiu būdu siekiant užtikrinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį arba turto konfiskavimą, kuris numatytas kaip baudžiamojo poveikio priemonė už pareikštą kaltinimą.
Tokios prokuroro ar teismo pritaikytos procesinės prievartos priemonės galioja ir bankrutuojančios įmonės administratoriui, jei bankrutuojančios įmonės turtas jau yra perleistas jo žinion, todėl jis šių priemonių galiojimo metu negali pardavinėti įmonės turto bei tenkinti kitų kreditorių finansinių reikalavimų.
Baudžiamasis procesas gali trukti ir ne vienerius metus. Pavyzdžiui, jau minėtos UAB Irdaiva atveju, bankroto byla tęsiasi nuo 2019 m. pabaigos, o kreditoriai vis dar laukia baudžiamosios bylos baigties. Praktikoje baudžiamosios bylos gali būti nagrinėjamos ir 3, ir 5 metus. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tokio proceso metu iš esmės yra neribotas, todėl gali būti tęsiamas tiek, kiek bus nagrinėjama byla.
Laukimo laikotarpiu auga ir bankrutuojančios įmonės turto administravimo išlaidos (pvz. turto saugojimas). Jos gali siekti ir kelis šimtus tūkstančių eurų, jei įmonė didesnė. Be abejo, ir dėl natūralaus nusidėvėjimo bei kitų priežasčių mažėja tokio turto vertė.
Egzistuoja ne tik ekonominė, bet ir teisinė problema - juridinių asmenų nemokumo įstatyme yra nustatytas bendras 1 metų bankrutavusios įmonės likvidavimo terminas, taip siekiant užtikrinti bankroto proceso operatyvumą ir sutrumpinti niekam nenaudingą procedūros tąsą.
Bankroto proceso atveju, kuomet paraleliai vyksta baudžiamasis procesas, kreditorių sąrašas teismo jau būna patvirtintas, kurį sudaro kreditoriai su hipoteka užtikintais reikalavimais, kiti pirmos ir antros eilės kreditoriai, o civilinių ieškovų baudžiamojoje byloje reikalavimai yra sprendžiami baudžiamojoje byloje.
Hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai pagal jos prigimtinę esmę bankroto proceso metu turi pirmumo teisę. Tokio kreditoriaus interesai remiantis Civiliniu kodeksu yra ginami net ir tuo atveju, jei baudžiamajame procese iš skolininko konfiskuojamas įkeistas turtas. Šiuo atveju hipotekos kreditoriaus reikalavimą tenkina (įkeisto daikto verte) atitinkamai naujasis daikto valdytojas.
Tačiau baudžiamojoje byloje pritaikius areštą tokios hipotekos kreditoriaus pirmumo teisės iš esmės tampa apribotos. Jie turi laukti, kol bus išspręsti civilinių ieškovų reikalavimai baudžiamojoje byloje, kurie neturi jokio pirmumo. Trumpai tariant, net ir pripažinus įmonę kalta baudžiamojoje byloje, civilinis ieškovas su savo reikalavimais tik atsistoja į bendrą kreditorių eilę ir laukia savo reikalavimo tenkinimo kartu su kitais kreditoriais.
Tai reiškia, kad iš esmės tokiu atveju hipoteka užtikrinto kreditoriaus reikalavimas bankroto procese turėtų būti tenkinamas pirmiausiai iš įkeisto turto, kurio administratorius negali realizuoti, kol jam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kitaip tariant, baudžiamajame procese bankrutuojančiai įmonei pritaikius laikiną nuosavybės teisės apribojimą yra stabdomas bankrutuojančio skolininko turto realizavimas.
Ši teisinė kolizija Lietuvos teisės aktuose egzistuoja nuo neatmenamų laikų.
Civilinio ieškinio pagrindu kylantys kreditoriaus reikalavimai stabdo procesą, bet neturi pirmumo kreditorių eilėje.
Turto arešto akto surašymas ir įsigaliojimas
675 straipsnis: Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis turi teisę panaikinti turto areštą tik tuomet, jeigu turtas areštuotas antstolio. Vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, antstolis šio Kodekso 677 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro areštuojamo turto aprašą. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, - nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, tardytojas privalo uždėti areštą įtariamojo, kaltinamojo ar pagal įstatymą materialiai atsakingo už jų veiksmus fizinio asmens turtui arba turtui kitų fizinių asmenų, pas kuriuos yra nusikalstamu būdu gautas ar įgytas turtas. Turtas areštuojamas motyvuotu nutarimu, laikantis 1952 straipsnyje nustatytų taisyklių. Tais atvejais, kai areštuojant turtą visiškai apribojama nuosavybės teisė į turtą ir jis perduodamas saugoti ar administruoti kitiems asmenims, taip pat tais atvejais, kai areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis turtas, areštuojamas turtas aprašomas laikantis šio kodekso 189, 191, 197 ir 198 straipsniuose išdėstytų taisyklių. Priėmęs nutarimą dėl turto arešto pareigūnas turi imtis priemonių, kad dėl turto arešto nebūtų padaryta žalos turtui, ir išspręsti areštuoto turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. Tais atvejais, kai turtas areštuojamas visiškai apribojant nuosavybės teisę į turtą (uždraudžiant turtu disponuoti, naudotis ir jį valdyti), areštuotas turtas iš savininko yra paimamas. Tais atvejais, kai areštuojamas turtas, priklausantis bendrosios nuosavybės teise, gali būti areštuota tik asmens, kuriam taikomas nuosavybės teisės apribojimas, turto dalis. Jei dalis bendrojoje nuosavybėje nenustatyta, laikinai, kol bus nustatyta šio asmens turto dalis bendrojoje nuosavybėje, gali būti areštuotas visas turtas. Tais atvejais, kai areštuojamos apyvartoje esančios prekės, žaliavos, pusgaminiai, pagaminta produkcija, turto valdytojas turi teisę keisti šio turto sudėtį ir formą su sąlyga, kad nemažės jų bendra vertė, jei nutarime nėra nustatyta kitaip.
Duomenys, surinkti baudžiamojo proceso metu, gali būti naudojami kaip įrodymai turto civilinio konfiskavimo procese.
Prokuroras, priėmęs nutarimą dėl turto civilinio konfiskavimo proceso pradėjimo, gali kreiptis į teismą su prašymu dėl turto arešto, kai nesiėmus šios priemonės turto civilinis konfiskavimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Turto režimas ir sutuoktinių teisės
Civiliniame kodekse numatyta, jog vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Sutuoktiniai turi teisę vedybų sutartyje numatyti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Pažymėtina, jog sutuoktiniai povedybinėje sutartyje gali nustatyti, kad viena iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams.
Vykdymo procese išieškojimas gali būti nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą ir į turtą, kuris priklauso skolininkui ne asmeninės nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukeipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį.
Šiuo atveju, jeigu povedybinėje sutartyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas vieno iš sutuoktinio vardu gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, antstolis negali areštuoti po sutarties sudarymo momento sutuoktinio naujai įgyto turto ar iš sutuoktinio turto išieškoti pagal kito sutuoktinio asmenines prievoles, tačiau net ir tokiais atvejais neretai tenka įrodinėti savo poziciją teisme.
tags: #turto #arestas #baudziamojoje #byloje