Šis straipsnis skirtas aptarti turto arba verslo vertintojo profesinės etikos kodeksą Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir standartais.
Teisinis Reglamentavimas
Turto arba verslo vertinimo veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais, įskaitant:
- Naujos redakcijos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą (galiojantį nuo 2012-05-01).
- Turto ir verslo vertinimo metodiką (galiojančią nuo 2012-05-01).
- Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksą (galiojantį nuo 2012-05-01).
- Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatus.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-04-18 nutarimą Nr. 417 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą“ (galiojantį nuo 2012-05-01).
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-12-11 įsakymu Nr. 1K-422 patvirtintas „Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių veiklos patikrinimo taisykles“.
Turto Arba Verslo Vertintojo Kvalifikacija
Fiziniam asmeniui, išlaikiusiam turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą, suteikiama nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto arba verslo srities vertintojo asistento (žemiausia), vertintojo (aukštesnė) arba vertintojo eksperto (aukščiausia) kvalifikacija (toliau - turto arba verslo vertintojo kvalifikacija) ir jam išduodamas turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas, išskyrus šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytą atvejį.
Turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją suteikia ir turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga (toliau - Priežiūros įstaiga) finansų ministro patvirtintose Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Turto arba verslo vertintojus egzaminuoja turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisija (toliau - egzamino komisija).
Egzamino Komisija
Priežiūros įstaigos pasiūlyti atstovai turi būti asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus, nariai ir (arba) asociacijos, vienijančios tik turto arba verslo vertinimo įmones, narėse darbo sutarties pagrindais dirbantys turto arba verslo vertintojai arba šios asociacijos narėmis esančių individualių įmonių savininkai ar ūkinės bendrijos tikrieji nariai, turintys turto arba verslo vertintojo kvalifikaciją.
Kiekvienos turto arba verslo vertinimo srities turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminui sudaroma atskira egzamino komisija.
Egzamino komisiją tvirtina ir egzamino komisijos pirmininką skiria finansų ministras iš Priežiūros įstaigos pateiktame apibendrintame siūlomų atstovų į egzamino komisiją sąraše nurodytų asmenų pagal šio straipsnio 3 dalyje nurodytas proporcijas.
Tas pats asmuo gali būti kelių turto arba verslo vertinimo sričių turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų komisijos narys.
Egzamino komisijos nario kadencija - dveji metai.
Egzamino komisijos nario kadencijos pradžia - finansų ministro įsakymo dėl komisijos patvirtinimo ar kito nario paskyrimo įsigaliojimo diena.
Tie patys asmenys egzamino komisijos nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Egzamino komisijos narys gali atsistatydinti arba būti atstatydintas dėl šio straipsnio 14 dalyje nurodytų aplinkybių arba atšauktas pagal egzamino komisijos narį pasiūliusios institucijos kreipimąsi jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai.
Likus 30 dienų iki egzamino komisijos nario kadencijos pabaigos, kitai kadencijai egzamino komisijos nariai siūlomi šio straipsnio 5, 6, 7 ir 8 dalyse nustatyta tvarka.
Egzamino komisijos nariai vadovaujasi Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisijos darbo reglamentu.
Egzamino komisijos nariai turi laikytis egzamino komisijos nario sąžiningumo deklaracijos, kurios turinys ir forma nustatomi Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisyklėse.
Jeigu egzamino komisijos nario pateikta sąžiningumo deklaracija yra melaginga, jis finansų ministro patvirtintame Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisijos darbo reglamente nustatyta tvarka atstatydinamas iš egzamino komisijos narių.
Egzamino komisija priima sprendimą dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino išlaikymo.
Egzamino komisijos veiksmai skundžiami Priežiūros įstaigai per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo dienos. Šis terminas Priežiūros įstaigos sprendimu gali būti atnaujinamas, jeigu priežastis, dėl kurių egzamino komisijos sprendimo apskundimo terminas yra praleistas, Priežiūros įstaiga pripažįsta svarbiomis (nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo puolimo, nepaprastai didelio potvynio ar kitos gaivalinės nelaimės, sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta asmens, pateikusio skundą dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino komisijos sprendimų, liga, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė).
Turto Arba Verslo Vertintojo Kvalifikacijos Patikrinimas
Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos patikrinimas atliekamas, kai Turto arba verslo vertintojų garbės teismas skiria šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą drausminę nuobaudą.
Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu ne vėliau kaip per šešis mėnesius pašalinamos priežastys, dėl kurių turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, išskyrus turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimą dėl šio straipsnio 3 dalies 1, 5 ir 6 punktuose nurodytų priežasčių.
Jeigu turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas dėl šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos priežasties, priežastis, dėl kurios jo galiojimas buvo sustabdytas, laikoma pašalinta, kai turto arba verslo vertintojas išlaiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytą turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminą ir pateikia prašymą panaikinti jo turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymą.
Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas laikomas sustabdytu, galiojimo sustabdymas laikomas panaikintu arba galiojimas laikomas panaikintu atitinkamai nuo sprendimų dėl turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo arba galiojimo panaikinimo paskelbimo Priežiūros įstaigos interneto tinklalapyje arba įsigaliojus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo priimtiems sprendimams skirti šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas, arba šio straipsnio 3 dalies 5 punkte ar 6 dalies 6 punkte nustatytais atvejais įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, arba šio straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatytu atveju išnykus teistumui už šio įstatymo 9 straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytus nusikaltimus, išskyrus sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams.
Kitų Valstybių Narių Kvalifikacijos Pripažinimas
Priežiūros įstaiga atsisako pripažinti kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, siekiančio laikinai arba vienkartinai vertinti turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, kvalifikaciją, jeigu jam buvo paskirta šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda, kol jis kvalifikacijos patikrinimo metu neišlaiko aukščiausios iš turto arba verslo vertintojo turėtų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino pagal Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisykles.
Jeigu ilgiau kaip 11 mėnesių kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojas, laikinai arba vienkartinai vertinantis turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, kuriam paskirta šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta drausminė nuobauda, kvalifikacijos patikrinimo metu neišlaikė aukščiausios iš turto arba verslo vertintojo turėtų turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino pagal Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimo taisykles, jo teisė Lietuvoje verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinama.
Kitos valstybės narės nepriklausomas turto arba verslo vertintojas turi teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, jeigu Priežiūros įstaiga pripažįsta jo profesinę kvalifikaciją Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir jeigu jis turi civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, atitinkantį šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.
Turto Arba Verslo Vertinimo Sutartis
Turto arba verslo vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą nustatyti turto arba verslo vertę ir turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį, jeigu privalomojo turto arba verslo vertinimo atvejus reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitaip.
Vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sutartis nėra sudaroma. Tokiu atveju privaloma techninė užduotis.
Atlyginimo už turto arba verslo vertinimą dydis turi būti nustatytas turto arba verslo vertinimo sutartyje.
Turto Arba Verslo Vertinimo Ataskaita
Atliekant neprivalomąjį arba privalomąjį turto arba verslo vertinimą, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ją sudaręs nepriklausomas turto arba verslo vertintojas.
Kai turto arba verslo vertinimą atlieka nepriklausomas turto arba verslo vertintojas, dirbantis darbo sutarties pagrindais turto arba verslo vertinimo įmonėje, turto arba verslo vertinimo ataskaitą pasirašo ir asmuo, turintis teisę veikti turto arba verslo vertinimo įmonės vardu, arba jo įgaliotas asmuo, arba asmuo, kuriam teisės aktuose pavesta pasirašyti turto arba verslo vertinimo ataskaitą.
Kai nepriklausomas turto arba verslo vertintojas yra ir individualios įmonės savininkas, turto arba verslo vertinimo ataskaita pasirašoma vieną kartą.
Turto arba verslo vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė ir gali būti teikiama tretiesiems asmenims arba viešinama užsakovo nuožiūra, atsižvelgiant į ataskaitoje nurodytą vertinimo atvejį, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį, kai siekiama nustatyti turto arba verslo vertinimo ataskaitos atitiktį šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose arba turto arba verslo vertinimo įmonės ar nepriklausomo turto arba verslo vertintojo ir užsakovo sudarytose sutartyse nenustatyta kitaip.
Vertinant turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų vidaus reikmėms, parengta turto arba verslo vertinimo ataskaita yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialų nuosavybė ir gali būti teikiama tretiesiems asmenims arba viešinama jos savininko nuožiūra, jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatyta kitaip.
Informacijos Konfidencialumas
Priežiūros įstaigos darbuotojai ir buvę darbuotojai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo iš fizinių ir juridinių asmenų (tarp jų ir turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių) ir gautų dokumentų, susijusių su turto arba verslo vertinimu (turto arba verslo vertinimo ataskaitą ir kita), ir nenaudoti jos asmeninei arba kitų asmenų naudai.
Turto Arba Verslo Vertintojų Garbės Teismas
Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nario kadencija - treji metai nuo paskyrimo dienos.
Tie patys asmenys Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariais gali būti skiriami ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Kitai kadencijai Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narys skiriamas per 30 dienų nuo kadenciją baigusio teismo nario kadencijos pabaigos.
Pasibaigus Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nario kadencijai, jis toliau eina teismo nario pareigas, iki paskiriamas teismo narys kitai kadencijai.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariui atsistatydinus, jį skyrusi institucija (organizacija) per ne ilgiau kaip 10 dienų skiria kitą teismo narį.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narį skyrusi institucija gali jį atšaukti nepasibaigus jo kadencijai.
Atšaukusi Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narį, jį skyrusi institucija (organizacija) per ne ilgiau kaip 10 dienų skiria kitą teismo narį.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismas gali nagrinėti turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Turto arba verslo vertintojų garbės teismo narių.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami turto arba verslo vertintojų drausmės bylas, ir nenaudoti jos asmeninei arba kitų asmenų naudai.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga.
Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda.
Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turi priimti sprendimą per ne ilgiau kaip 60 dienų nuo drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo dienos.
Turto Vertės Nustatymo Principai
Vertintojai, atlikdami vertinimą yra saistomi TVVPĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais turto vertės nustatymo principais, t. y. vadovautis:
- rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimų ir stebėjimų rezultatais;
- teisingumo, protingumo, sąžiningumo, nuosavybės neliečiamumo, sutarčių laisvės, vertinimo objektyvumo ir nepriklausomumo, teisinio apibrėžtumo ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų;
- teisėtų, pagrįstų lūkesčių ir interesų, apdairumo ir atsargumo, pakeitimo kitu turtu arba verslu ir alternatyvaus turto arba verslo panaudojimo kriterijais.
Taigi, vertintojai, atlikdami turto vertinimą yra įpareigoti laikytis minėtų principų, taip pat nepažeisti Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu „Dėl turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso patvirtinimo“ Nr.
Turto Vertinimo Metodai
Turto vertinimo metodų taikymo procedūros ir tvarka vertinant turtą yra nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ IV dalyje „Turto vertinimo metodai ir jų taikymas“.
Be to, turto vertinimas atliekamas vadovaujantis turto ir verslo vertinimo metodais, nustatytais Tarptautinės vertinimo standartų tarybos parengtuose Tarptautiniuose vertinimo standartuose (2020) ir Europos vertinimo standartuose 2016 (TVVPĮ 6 straipsnio 1 dalis).
105-ojo TVS „Vertinimo požiūriai ir metodai“ 10.3 punkte nustatyta, kad „Renkantis turto vertinimo požiūrius ir metodus, tikslas yra rasti tinkamiausią metodą konkrečioms aplinkybėms. Nė vienas metodas nebus tinkamas visoms įmanomoms situacijoms. Be to, 105-ojo TVS 10.5 punkte nustatyta, kad „Vertintojo pareiga yra pasirinkti tinkamą (- us) metodą (-us) kiekvienam vertinimui.“.
105-ojo TVS 10.4 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojui nebūtina taikyti daugiau nei vieną turto vertinimo metodą, ypač kai vertintojas yra itin užtikrintas pasirinkto metodo tinkamumu ir patikimumu atsižvelgiant į vertinimo duomenis ir užduoties aplinkybes. Vis dėlto vertintojai turėtų apsvarstyti ir kelių požiūrių ar metodų taikymo galimybę vertei nustatyti, ypač tuomet, kai nėra pakankamai faktinių ar prieinamų pradinių duomenų, kurių pakaktų pateikti patikimą išvadą apie <...> vienu metodu nustatytą vertę. Kai taikoma daugiau nei vienas požiūris ir metodas, arba net vieno požiūrio keli metodai, išvada apie pagal šiuos kelis požiūrius ir (arba) metodus nustatytą vertę turėtų būti pagrįsta, o skirtingų verčių analizė ir skirtingų verčių suderinimas netaikant vertės vidurkio skaičiavimo turėtų būti pateikta ataskaitoje.“ Tą patvirtina ir EVS 5-ojo EVID „Vertinimo metodika“ 7.2 punktas, pagal kurį „Nėra jokios bendros taisyklės, kuri parodytų, ar vienas, ar keli metodai nulems tikslesnius ir patikimesnius vertinimo rezultatus.“.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, atlieka tam tikrus veiksmus, dėl kurių daro pagrįstą ir argumentuotą išvadą apie tinkamiausio (-ių) metodo (-ų) ar jų derinių pasirinkimą.
Taigi, kiekvienu individualiu atveju vertintojas, išanalizavęs visumą aplinkybių, turi priimti motyvuotą ir pagrįstą sprendimą dėl vertinimo metodo (-ų) pasirinkimo.
Metodikos 57 punkte nustatyta, kad „Lyginamojo metodo esmė - vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui.“.
Tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, „naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas“ (Metodikos 61 p.). Be to, vadovaujantis Metodikos 63 punktu, tais atvejais, „Kai rinkoje nėra pastaruoju metu įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių arba kai analogiško arba panašaus turto sandorių kainos reikšmingai svyruoja, taip pat jei nėra informacijos apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, lyginamasis metodas netaikomas ir išvada dėl vertinamo turto vertės neformuluojama.
Taigi, vadovaujantis išdėstytomis nuostatomis, vertintojai turi aiškius nurodymus, kaip turi būti pasirinkti lyginamieji objektai, jei jų yra, o taip pat, kad nesant tinkamų lyginamųjų objektų privalu rinktis kitą vertinimo metodą (-us) ar jų derinį.
Vadovaujantis Metodikos 58.2 punktu, taikant lyginamąjį metodą, „įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu“.
Tai reiškia, kad vertintojas, rinkdamasis lyginamuosius objektus, nėra ribojamas rinktis juos tik konkrečioje vietovėje.
Pažymėtina, kad vertintojas gali taikyti skirtingus palyginamuosius duomenis, atsižvelgdamas į kiekvieną individualų atvejį.
105-ojo TVS 30.4 punkte pateikiamas nebaigtinis sąrašas palyginamųjų duomenų pavyzdžių: „kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą), nuomos kaina už kvadratinę pėdą (arba kvadratinį metrą) ir kapitalizacijos normos.
Keletas iš daugelio bendrų palyginimo vienetų, naudojamų vertinant verslą, yra EBITDA (pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją) daugilkliai, pajamų daugilkliai, mokesčių daugilkliai ir buhalterinės vertės daugilkliai. Keletas iš daugelio dažniausiai finansinėms priemonėms vertinti taikomų palyginimo vienetų yra tokie rodikliai kaip pelningumas ir palūkanų normos sklaida.
105-ojo TVS 30.8 punkte įtvirtinta, kad „Vertintojas turėtų išanalizuoti ir koreguoti bet kokius lyginamųjų sandorių ir vertinamo turto reikšmingus skirtumus.
Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, kaip savivaldybėms sudarant turto vertinimo paslaugų pirkimo sutartis jose nustatyti aiškius lyginamųjų objektų pasirinkimo būdus ar kriterijus, kai jie yra labai įvairūs, pasirenkami pagal individualią situaciją skirtingai, bei kurie paaiškėja tik atliekamo vertinimo eigoje.
Masinis Ir Individualus Turto Vertinimas
Korupcijos rizikos analizėje nurodyta VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše rašoma masinio vertinimo metu nustatyta vidutinė objekto rinkos vertė, o ne individuali turto vertinimo metu nustatoma vertė.
Skiriasi tikslai, metodai ir būdai, taikomi masiniam ir individualiam turto vertinimui.
Masinis vertinimas, skirtingai nei individualus, yra toks nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamųjų turto objektų grupė.
Atlikus masinį vertinimą yra parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama.
Skiriasi masinį ir individualų turto vertinimus reglamentuojantys teisės aktai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neabejotina, kad masinio ir individualaus turto vertinimo metu nustatytos turto vertės atspindi skirtingus vertinimų rezultatus, todėl šios vertės paprastai nesutampa.
Šiame straipsnyje apžvelgti pagrindiniai aspektai, susiję su turto arba verslo vertintojo profesinės etikos kodeksu Lietuvoje, įskaitant kvalifikacijos reikalavimus, vertinimo metodus ir atsakomybę. Svarbu, kad vertintojai laikytųsi šių nuostatų, siekiant užtikrinti teisingą ir objektyvų turto vertinimą.
Ką svarbu žinoti apie nekilnojamojo turto vertinimą?
tags: #turto #arba #verslo #vertintoju #profesines #etikos