Vėmimas šunims - tai simptomas, kurį gali sukelti įvairios priežastys. Svarbu atidžiai stebėti savo augintinį ir laiku reaguoti į bet kokius pokyčius jo sveikatos būklėje.
Dažniausios šunų vėmimo priežastys
Vėmimą gali sukelti daugybė skirtingų veiksnių - nuo visiškai nepavojingų iki gyvybei pavojingų. Štai keletas dažniausių priežasčių, dėl kurių Jūsų šuo vemia:
- Persivalgymas arba netinkamas maistas - šuo gali vemti suėdęs per daug ar prarijęs žmogui skirtą, sunkiai virškinamą maistą.
- Apsinuodijimas - tiek buitinėmis cheminėmis medžiagomis, tiek augalais ar net maistu, kuris šunims netinka (pvz., šokoladas, razinos).
- Virusinės ar bakterinės infekcijos - ypač pavojingos jauniems neskiepytiems šunims.
- Svetimkūniai virškinamajame trakte - pavyzdžiui, žaislų, kaulų ar kitų objektų prarijimas.
- Kepenų, inkstų ligos, pankreatitas - dažnesnės vyresnio amžiaus šunims.
- Stresas ar kelionės automobiliu - kai kuriems augintiniams vėmimas gali būti susijęs su emocinėmis priežastimis.
Net jei šuo vemia negausiai, negalima šio simptomo ignoruoti. Dažnas arba gausus vėmimas gali sukelti dehidrataciją, elektrolitų disbalansą, išsekimą. Jei vėmimas tęsiasi ilgiau nei 24 valandas, organizmas pradeda silpti, o gyvūno būklė gali greitai pablogėti. Jei vėmimas gausus - būtina kreiptis į veterinarą ne vėliau nei po 12 valandų. Jei negausus - ne vėliau nei po paros.
5 svarbiausi patarimai, ką daryti, jei jūsų šuo vemia
- Nedelsiant pasikonsultuokite su veterinarijos gydytoju
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - kreiptis į veterinarijos kliniką. Savidiagnozė ar „laukiamoji“ taktika dažnai tik pablogina situaciją. Vėmimas gali būti tik simptomas, o ne pagrindinė liga - tik veterinaras gali nustatyti tikrąją priežastį.
- Laikinai neduokite ėsti 12 valandų, bet palikite šviežio vandens
Svarbu sumažinti virškinamojo trakto krūvį. Suaugusiems šunims galima neduokite maisto iki 12 valandų, tačiau pasirūpinkite, kad šuo turėtų nuolatinę prieigą prie švaraus vandens. Jei šuo negali išlaikyti net vandens ir vemia iškart atsigėrus - nedelsiant kreipkitės į kliniką.
- Naudokite nereceptinius preparatus tik pasitarę su veterinaru
Kai kuriais atvejais veterinaras gali rekomenduoti naminėms sąlygoms pritaikytus nereceptinius vaistus nuo vėmimo (pvz., skrandžio gleivinę apsaugančius preparatus). Tačiau savavališkai jų naudoti nepatariama, nes netinkami preparatai gali pakenkti.
- Nestebėkite per ilgai - jei vėmimas užsitęsė, gydymas namuose netinka
Jeigu po 12-24 valandų vėmimas nesiliauja, atsiranda kitų simptomų (silpnumas, viduriavimas, kraujas išmatose ar vemaluose) - negydykite namie. Tokiais atvejais būtina atlikti kraujo tyrimus, rentgeno ar ultragarso tyrimus - tai įmanoma tik vetklinikoje.
- Stebėkite kitus simptomus ir reaguokite greitai
Vėmimas dažnai būna ne vienintelis požymis. Ypač pavojingi simptomai: mieguistumas, vangumas; kraujas vėmaluose ar išmatose; išsipūtęs pilvas, pilvo skausmas; dažnas troškulys, bet negalėjimas išlaikyti skysčių; temperatūros pakilimas arba stiprus atvėsimas; vandens ir skanėstų ignoravimas - atsisakymas; pakitęs kvėpavimas ar mėlynuojančios gleivinės. Pastebėję bet kurį iš šių požymių - nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Uždelstas gydymas gali kainuoti augintinio gyvybę.
Kada būtina vykti į veterinarijos kliniką?
Jei šuo:
- vemia dažniau nei 2-3 kartus per 2 valandas;
- vemia ilgiau nei 12 valandų (gausiai) arba 24 valandas (retkarčiais);
- vemia kartu su viduriavimu ar kraujavimu;
- atsisako valgyti ilgiau nei parą ir gerti ilgiau nei 8 valandas;
- atrodo silpnas, apatiškas;
- yra jaunas šuniukas ar senyvo amžiaus šuo;
- serga lėtinėmis ligomis (pvz., diabetu, kepenų ligomis).
Tokiais atvejais būtina neatidėliotinai kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Veterinarinės pagalbos svarba
Šuns vėmimas - tai ne liga, o simptomas, kurį būtina vertinti atsakingai. Nors kartais priežastys būna nekaltos, dažnai už to slypi rimtesni sutrikimai.
