Advokatų profesinė bendrija Noilex išaiškino klientui, kad vykdymo esmė - tai skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. LR Civilinio proceso kodekso 624 straipsnyje reglamentuojamos priverstinio vykdymo priemonės.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.
Pagal LR Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.
Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Dėl skolininko turto dalies nustatymo į teismą turi teisę kreiptis ir išieškotojas (LR Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 ir 4 dalys).
Atsižvelgiant į norminį reglamentavimą, kliento (t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025-05-06 nutartimi nustatė, kad skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su jo sutuoktine priklauso: ½ dalis žemės sklypo ir pastato, ½ dalis transporto priemonių, taip pat ½ buto. Antstolis priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti skyrimo.
Santuokos nutraukimas bendru sutikimu pagal Šeimos kodekso (bulg. Nutraukdami santuoką bendru sutikimu, abu sutuoktiniai apylinkės teismui (bulg. rayonen sad) pateikia bendrą prašymą, prie kurio prideda pagal Šeimos kodekso 50 straipsnį sudarytą susitarimą.
Šiame susitarime sutuoktiniai privalo aptarti klausimus, susijusius su vaikų gyvenamąja vieta, tėvų teisių įgyvendinimu, bendravimu su vaikais ir jų išlaikymu, turto padalijimu, šeimos būsto naudojimu, sutuoktinių išlaikymu ir šeimos pavarde.
Susitarimą turi patvirtinti teismas, kuris prieš tai patikrina, ar juo apsaugomi vaikų interesai.
Nustatęs, kad susitarimas turi trūkumų arba juo netinkamai apsaugomi vaikų interesai, teismas nurodo terminą, per kurį šie trūkumai turi būti ištaisyti.
Jeigu santuoka nutraukiama pateikiant prašymą, pagrįstą iš esmės ir negrįžtamai iširusia santuoka, jį pateikia vienas iš sutuoktinių.
Prašymą nagrinėja apylinkės teismas (bulg. rayonen sad), kuris turi jurisdikciją pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Reikalaujama, kad teismas savo iniciatyva išspręstų sutuoktinio kaltės dėl iširusios santuokos ir tėvų teisių įgyvendinimo, bendravimo su santuokiniais vaikais ir jų išlaikymo, turto padalijimo, šeimos būsto naudojimo, sutuoktinių išlaikymo ir vyro pavardės naudojimo klausimus.
Jeigu santuoka nutraukiama pateikiant prašymą, sutuoktiniai gali pranešti, kad jie sudarė privalomą susitarimą, kuriuo aptarė klausimus, susijusius su tėvų teisių įgyvendinimu, bendravimu su santuokiniais vaikais ir jų išlaikymu, turto padalijimu, šeimos būsto naudojimu, sutuoktinių išlaikymu ir vyro pavardės naudojimu.
Teismas priima sprendimą dėl sutuoktinio kaltės tik jeigu to aiškiai prašo bylos šalis arba šalys, tačiau teismas vis tiek turi nustatyti santuokos nutraukimo pagrindus, t. y. Santuokos nutraukimo bendru sutikimu pagrindas - sutuoktinių pareiškimas apie jų oficialų ir galutinį bendrą sutikimą nutraukti santuoką.
Santuokos nutraukimo pateikiant prašymą pagrindas - iš esmės ir negrįžtamai iširusi santuoka.
Sąvokos „iš esmės ir negrįžtamai iširusi santuoka“ teisinės apibrėžties nėra.
Teisės teorijoje ir Aukščiausiojo Kasacinio Teismo (bulg. Varhoven kasatsionen sad) aiškinamojoje praktikoje nustatyta, kad sąvoka „iš esmės ir negrįžtamai iširusi santuoka“ taikoma tais atvejais, kai santuokiniai ryšiai oficialiai egzistuoja, tačiau nebeturi jokio moralinio ir įstatyme nustatyto turinio.
Iš esmės ir negrįžtamai iširusi santuoka yra objektyvi aplinkybė, kuri turi būti nustatoma kiekvienoje byloje.
Priimtinos visos įrodinėjimo priemonės, įskaitant žodinius parodymus.
Įstatyme nenustatytos būtinosios išankstinės iš esmės ir negrįžtamai iširusiai santuokai taikomos sąlygos.
Teismų praktikoje tokiomis sąlygomis, nors jų sąrašas nėra išsamus, pripažįstama neištikimybė, ilgai trunkantis de facto gyvenimas skyrium, piktnaudžiavimas alkoholiu ir kitomis svaiginamosiomis medžiagomis, fizinis ir psichologinis smurtas ir nuolatinis nesirūpinimas šeima.
Naujajame Šeimos kodekse nebereikalaujama, kad teismas savo iniciatyva spręstų su kalte dėl iširusios santuokos susijusius klausimus, išskyrus atvejus, kai bylos šalis arba šalys aiškiai prašė priimti sprendimą šiuo klausimu.
Po santuokos nutraukimo teismas gali palikti teisę naudoti santuokinę pavardę arba gali vieno iš sutuoktinių prašymu atkurti iki santuokos turėtą pavardę.
Sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia nedalomą bendrąją jungtinę viso turto, įskaitant grynuosius pinigus sąskaitose, įgyto santuokoje, nuosavybę.
Šis turtas bendrai priklauso sutuoktiniams, nepaisant to, kurio sutuoktinio vardu jis buvo įgytas, jeigu jį įsigyjant abu sutuoktiniai įnešė savo indėlį.
Bendru sutuoktinių indėliu gali būti investuojamos lėšos ir darbas, vaiko priežiūra ir namų ruošos darbai.
Galioja bendro sutuoktinių indėlio prezumpcija, nebent įrodoma priešingai.
Kiekvieno sutuoktinio santuokos metu įgytos teisės asmeniškai priklauso tam sutuoktiniui, tačiau jeigu santuoka nutraukiama pateikiant prašymą, kiekvienas sutuoktinis turi teisę gauti dalį kito sutuoktinio santuokos metu įgytos teisės vertės, kurios dydis priklauso nuo tokios dalies reikalaujančio sutuoktinio įdėto darbo, sumokėtų lėšų, vaikų globos, namų ruošos darbų ar kitokio indėlio.
Pagal naująjį Šeimos kodeksą sutuoktiniai gali sudaryti vedybų sutartį, kuri iki šiol Bulgarijos teisėje nebuvo numatyta.
Vedybų sutartį sutuoktiniai gali sudaryti iki santuokos arba jos metu.
Vedybų sutarties sąlygomis tik padalijamas šalių turtas, pvz.: šalių teisės į turtą, įgytą santuokos laikotarpiu; šalių teisės į turtą, turėtą nuosavybės teise iki santuokos; turto, įskaitant šeimos būstą, valdymo ir disponavimo juo būdas; šalių išlaidų ir prievolių pasidalijimas; turtinės pasekmės santuokos nutraukimo atveju; sutuoktinių išlaikymas santuokos metu ir nutraukus santuoką; santuokinių vaikų išlaikymas.
Sąlyga, pagal kurią bet koks vienos šalies iki santuokos įgytas turtas tampa sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nėra leidžiama.
Vedybų sutartyje negali būti nuostatų, susijusių su paveldėjimo mirties atveju tvarka, išskyrus atvejus, kai jose aptariamos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalys, kurios jiems pagal susitarimą priklauso pasibaigus santuokai.
Nepaisant sutuoktinių pasirinkto turto teisinio režimo, disponavimui šeimos būstu taikomos įprasto režimo taisyklės, t. y. jeigu šeimos būstas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, norint jį perleisti, būtina gauti kito sutuoktinio sutikimą, išskyrus atvejus, kai abu sutuoktiniai turi kitą būstą, kuris yra jų bendroji jungtinė nuosavybė arba kurio nors asmeninė nuosavybė.
Jeigu kitas sutuoktinis nedavė sutikimo, būstą galima perleisti gavus apylinkės teismo teisėjo leidimą, jeigu nustatoma, kad perleidus būstą nebus pakenkta nepilnamečių vaikų ir šeimos interesams.
Jeigu nutraukus santuoką abu sutuoktiniai negali atskirai naudoti šeimos būsto, teismas priteisia jo naudojimą vienam sutuoktiniui, jeigu jis to prašo ir jam būstas yra reikalingas.
Nutraukus santuoką, buvę sutuoktiniai netenka teisės paveldėti vienas kito palikimo pagal įstatymą ir praranda visą naudą, kurią jie gautų pagal susitarimą dėl paveldėjimo mirties atveju tvarkos.
Nutraukus santuoką, didelės vertės turtinės dovanos, kurias sudarius santuoką arba jos metu vienas sutuoktinis arba jų artimi giminaičiai įteikė kitam sutuoktiniui, gali būti grąžinamos, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja visuomenės dorovei.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas taikomas tais atvejais, kai santuoką sudarę asmenys nepasirinko jų turtiniams santykiams taikytino teisinio režimo ir jeigu jie yra nepilnamečiai arba jų veiksnumas apribotas.
Turto teisinis režimas įregistruojamas sutuoktinių turtinių santykių registre.
Turto teisinis režimas santuokos metu gali būti keičiamas.
Apie pakeitimą pažymima civiliniame santuokų registre ir sutuoktinių turtinių santykių registre.
Vedybų sutartys ir taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas registruojami registro agentūros centriniame elektroniniame registre.
Reikalaujama, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos pabaigos, išspręstų klausimus, susijusius su tėvų teisių įgyvendinimu, bendravimu su santuokiniais vaikais ir jų išlaikymu ir šeimos būsto naudojimu.
Tai darydamas teismas atsižvelgia į vaikų interesus.
Teismas nusprendžia, kuris sutuoktinis turi įgyvendinti tėvų teises, nustato priemones, susijusias su šių teisių įgyvendinimu, tėvų ir vaikų bendravimu ir vaikų išlaikymu.
Pagal Šeimos kodekso 83 straipsnį išlaikymas priteisiamas tik tam sutuoktiniui, kuris nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo.
Išlaikymas mokamas ne ilgiau nei trejus metus nuo santuokos nutraukimo, išskyrus atvejus, kai šalys susitarė dėl ilgesnio išlaikymo termino.
Teismas šiuos terminus gali pratęsti, jeigu buvęs išlaikomas sutuoktinis patiria ypač didelių sunkumų, o kitas sutuoktinis gali mokėti išlaikymą nepatirdamas pernelyg didelės naštos.
Buvusio sutuoktinio teisė į išlaikymą panaikinama sudarius naują santuoką.
Teismų praktikoje de facto gyvenimas skyrium paprasčiausiai reiškia, kad sutuoktiniai nebegyvena kartu ir nebetvarko bendro namų ūkio.
Galiojančioje Bulgarijos teisėje vartojama sąvoka „santuokos pripažinimas negaliojančia“.
Santuokos pripažinimas negaliojančia yra vienas iš Bulgarijos teisėje nustatytų santuokos nutraukimo būdų.
Negaliojančia pripažinta santuoka sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir galiojanti santuoka, tol, kol ji nutraukiama taikant teisminę procedūrą.
Priklausomai nuo santuokos trūkumo, prašymą ją pripažinti negaliojančia gali pateikti sutuoktinis, kuriam tas trūkumas turi poveikį; prašymą taip pat gali pateikti prokuroras, pirmosios santuokos sutuoktinis arba prokuroras ir sutuoktinis.
Santuoką pripažinus negaliojančia, sutuoktinių asmeniniams ir turtiniams santykiams, taip pat sutuoktinių ir jų vaikų santykiams kyla tokios pat pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką.
Santuokos pripažinimo negaliojančia atveju nesąžiningumas prilyginamas kaltei dėl santuokos nutraukimo.
Apylinkės teismas (bulg. rayonen sad), kaip pirmosios instancijos teismas, turi bendrą jurisdikciją nagrinėti prašymus nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir prašymus pripažinti santuoką negaliojančia.
Šie teismai taip pat nagrinėja sutuoktinių prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu.
Prašymai turėtų būti pateikiami atsakovo gyvenamosios vietos teismui.
Nutraukti santuoką prašanti šalis privalo asmeniškai atvykti į teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjama byla.
Jeigu santuoka nutraukiama bendru sutikimu, abi šalys privalo atvykti asmeniškai.
Bylos šalys gali gauti teisinę pagalbą įprastomis teisinės pagalbos teikimo sąlygomis.
Šalis per dviejų savaičių terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo dėl prašymo pripažinti santuoką negaliojančia arba prašymo nutraukti santuoką įteikimo, gali paduoti apeliacinį skundą apygardos teismui.
Šiuo atveju taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, kuris įgyvendintas Civilinio proceso kodekso (bulg. Grazhdanski protsesualen kodeks) 621 straipsniu.
Jeigu reikalaujama Europos Sąjungos teisės akte, teismo sprendimą ar kitą dokumentą valdžios institucija, kuriai jis teikiamas, pripažįsta remdamasi sprendimą priėmusio teismo patvirtintu dublikatu.
Suinteresuotoji šalis gali prašyti pripažinti teismo sprendimą Civilinio proceso kodekso 623 straipsnyje nustatyta tvarka, šį prašymą adresuodama apygardos teismui, kurio jurisdikcijai priklauso priešingos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta arba jos registruota buveinė, arba, jeigu priešinga šalis nuolatinės gyvenamosios vietos ar registruotos buveinės Bulgarijos Respublikoje neturi - nuolatinė suinteresuotosios šalies gyvenamoji vieta arba registruota buveinė.
Sprendimo pripažinimui prieštaraujanti šalis gali apskųsti nutartį dėl pripažinimo arba, kai tinkama, nutartį, kuria leidžiama vykdyti sprendimą.
Apeliacinį skundą, kuriuo apskundžiama nutartis, galima pateikti Sofijos apeliaciniam teismui.
Šiuo atveju taikomas 2010 m. gruodžio 20 d. Tais atvejais, kai minėtas reglamentas netaikytinas, taikomas Tarptautinės privatinės teisės kodeksas (bulg. Sutuoktinių asmeniniams santykiams taikoma jų bendra nacionalinė teisė.
Jeigu sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, jų santykiams taikoma valstybės, kurioje yra bendra jų įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.
Tą pačią užsienio pilietybę turinčių sutuoktinių santuoka nutraukiama pagal valstybės, kurios pilietybę jie turi pateikus prašymą nutraukti santuoką, teisę.
Skirtingą užsienio pilietybę turinčių sutuoktinių santuoka nutraukiama pagal valstybės, kurioje yra bendra jų įprastinė gyvenamoji vieta, teisę.
Sudarydamos santuoką šalys tikisi, kad ši jų sąjunga bus pastovi ir nenutrūkstama.
Nors šie sutuoktinių lūkesčiai yra teisingi ir teisėti, tačiau juos įgyvendinti nėra lengva.
Iškilus klausimams dėl santuokos nutraukimo, neišvengiamomis ir reikšmingomis tampa šių santykių nutraukimo sukeliamos teisinės pasekmės, todėl straipsnyje analizuojamos santuokos nutraukimo sukeliamos tiek turtinės, tiek neturtinės sutuoktinių teisės bei kylančios teisinės problemos.
Pagrindiniai turtinio pobūdžio santuokos nutraukimo teisminiai ginčai kyla dėl sutuoktinių turto dalijimo bei dalies nustatymo, taip pat dėl buvusiems sutuoktiniams priteisto tarpusavio išlaikymo.
Neturtinio pobūdžio teisminiai ginčai ir problemos santuokos nutraukimo atveju kyla dėl buvusių sutuoktinių pavardės, neturtinės žalos atlyginimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei susitikimų su nepilnamečiais vaikais apribojimo.
