Kėdainių rajono savivaldybė nuolat susiduria su iššūkiu užtikrinti būstą socialiai remtiniems asmenims. Socialinių būstų, kuriuose prieglobstį randa įvairių gyvenimo negandų prislėgti žmonės, trūksta visoje šalyje. Šiuo metu išsinuomoti socialinį būstą siekia 116 Kėdainių miesto ir rajono gyventojų.
„Socialinio būsto poreikis Kėdainių rajono savivaldybėje pastebimai auga, eilėje laukiančių asmenų skaičius papildomas vis naujais pareiškėjų prašymais“, - teigė Socialinio skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė. Paprastai jiems tenka laukti 2-3 metus.
Nuo šių metų pradžios iki spalio 10 d. išnuomota 16 socialinių būstų: rugsėjo mėnesį trys butai, o nuo spalio 1 iki 10 dienos - du butai. Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose socialiniuose būstuose šiuo metu įsikūrę 260 šeimų (652 asmenys).
Paramos būstui išsinuomoti sąraše - per 17 jaunų šeimų, 7 šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, 22 asmenys, turintys negalią ir sergantys sunkių formų lėtinėmis ligomis. Taip pat 36 asmenys, likę be tėvų globos ar šeimõs. Šešios socialinį būstą nuomojančios šeimos siekia pagerinti sąlygas. Bendrajame sąraše yra 26 asmenys ar šeimos.
Gyventojų Istorijos
63 metų Kėdainių rajono gyventoja Regina, devintus metus su globojamu anūku gyvena daugiabutyje esančiame socialiniame bute. „Su vyru išgyvenome 31 metus, tačiau taip ir neįstengėme įsigyti nuosavo būsto. Kurį laiką glaudėmės nuomojamoje sodybėlėje. Tačiau ten gyvenome itin sunkiomis sąlygomis: naudojomės lauko tualetu, šildydavomės vandenį, krosnį reikėjo kūrenti ne tik dieną, bet ir naktį: taip šalta ten būdavo“, - prisimena Regina.
Prieš penketą metų našle tapusi moteris pasakojo, kad negalią turintis jos vyras daug laiko praleisdavęs ligoninėse. Tuo metu esą tekdavę išgyventi iš menkų neįgalumo pašalpų: vyras gaudavęs 200 eurų, ji pati - 80 eurų.
Pasak moters, gal būtų ir ilgiau taip kentusi, jei ne socialinė darbuotoja, kuri ėmė domėtis, kodėl šeima kenčia gyvendama tokiomis sunkiomis sąlygomis, ir pasiūlė kreiptis dėl socialinio būsto. Tad geranoriškai paakinta, moteris pristatė visus reikiamus dokumentus į savivaldybę. Pasak jos, ilgai laukti nereikėję - bendruomenės seniūnas daug padėjo.
„Butas, kai atsikraustėme, buvo švarus ir tvarkingas. Seniūnas po metų padėjo pasikeisti plastikinius langus ir duris. Visus kitus remonto darbus atlikau savo jėgomis: teko keisti vandens čiaupus, klozetą, atnaujinti tapetus, pasidažyti. Kai neturi tam pakankamai pinigėlių, darai tiek, kiek pajėgi… Butui remonto reikėtų ir dabar. Deja, tam šiuo metu pinigėlių nelieka…“, - sakė Regina.
Šiemet rudenį išėjusi į senatvės pensiją ji nuliūdo, sužinojusi, kad jai priskaičiuota minimali - 149 eurų suma, nes iki tol kaip daugiavaikė mama ji gaudavusi daugiau - 214 eurų pašalpą. Sudėjusi vaiko pinigus - 100 eurų ir iš anūko motinos priteistus alimentus - 60 eurų, sakė bandysianti kaip nors išsiversti.
„Stengiuosi. Per devynerius metus skolų neturėjau. Šiuo metu dar sąskaitų už vandenį negavau. Esu įpratui taupyti elektrą, vandenį, Džiaugiuosi, kai sulaukiu vasaros, nes mažiau tenka mokėti. Buto išlaikymas atsieina nuo 40 iki 50 eurų. Žiemą, žinoma, daugiau, nes daugiau išnaudojame elektros: anūkui reikia ruošti pamokas, prausdamiesi ir skalbdamiesi daugiau vandens išnaudojame“, - sakė Regina.
Paklausta, kaip pavyksta išvengti skolų, ji teigė išmokusi gyventi taip, kad sąskaitas už komunalines paslaugas susimokėtų: pinigus skaičiuojanti taip, kad užtektų vaistams ir kuklesniam maistui bei liktų būsto išlaikymui.
„Nors pradžioje šiuose namuose buvome įsikūrę laikinai, su anūku juose tebegyvename iki šiol. Jaučiamės saugūs, nes mums leista čia gyventi tol, kol atitiksime įstatymo keliamus reikalavimus. Pagaliau sulaukusi senatvės esu patenkinta, kad turiu sąlygas nusimaudyti ar pasigaminti maisto, ir tualetas - ne lauke…“ - užbaigdama pasidžiaugė Kėdainių rajono socialinio būsto gyventoja.
Kėdainių centre esančio daugiabučio bendrijos reikalais dešimt metų besirūpinanti pirmininkė teigia, kad socialiniai būstai šiame name atsiradę prieš trejus-ketverius metus. Šiuo metu 40 butų turinčiame name - trys socialiniai būstai. Viename jų gyvena vienišas vyriškis, kitame - neįgali trijų mažamečių pametinukų mama. „Vargsta ta moterytė ir gyventojai kartais tai mato…“ - apgailestavo namo bendrijos pirmininkė. Anot jos, šio namo socialinių būstų gyventojai bendrijoje jaučiasi lygiateisiai nariai.
Jos teigimu, su netvarkingai gyvenančiomis šeimomis per minėtą laikotarpį ji nesusidūrusi ir įsiskolinimų šiame name gyvenantys socialinių būstų šeimininkai neturi. Tiesa, ji pastebėjo, jog šiuo metu viena rūpesčių kėlusi šeima yra iškeldinta į Kėdainių pagalbos šeimai centrą, nes esą tinkamai neprižiūrėjo vaikų, nesilaikė tvarkos, apleido tvarkingą buvusį butą, apliejo žemesniame aukšte gyvenančius kaimynus.
Šį atvejį komentuodama Kėdainių pagalbos šeimai centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Kristina Grigaliūnienė teigė, kad įvertinus susiklosčiusią situaciją ir paslaugų poreikį šeimai buvo nustatytas socialinių įgūdžių trūkumas. Esą todėl kartu su šeima priimtas sprendimas trūkstamus įgūdžius padėti atstatyti paslaugas teikiant Kėdainių pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose. „Socialinis būstas suremontuotas, sprendimai dėl žalos atlyginimo kaimynams šiuo metu yra svarstomi. Atstačius socialinius įgūdžius šeima grįš į socialinį būstą“, - teigė K. Grigaliūnienė.
„Pakartotinai būti įtraukti į laukiančiųjų būsto sąrašą pageidauja tie gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių buvo iš jo išbraukti“, - teigia J. Blinstrubaitė.
Vienos iš Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovių teigimu, per 2021 m. 16 šeimų kreipėsi dėl socialinio būsto, dokumentai buvo pateikiami ir būstai nuomojami nuotoliniu būdu.
Nuosavo būsto neturintys, nedideles pajamas gaunantys gyventojai stoja į eilę. Šiuo metu savivaldybės būsto Kėdainių rajono savivaldybėje laukia 238 asmenys arba šeimos. Eilėje laukiantys asmenys/šeimos socialinio būsto gali laukti iki 5 metų, priklausomai nuo asmenų šeimoje skaičiaus: vieni gyvenantys asmenys socialinio būsto laukia apie 4-5 metus, šeimos, kuriose yra daugiau asmenų socialinio būsto laukia apie 3-4 metus.
Štai 2023 m. buvo pateikti 83 prašymai, 2024 m. - 86. Tuo tarpu savivaldybės galimybės suteikti žmonėms socialinį būstą yra ribotos. 2023 m. išnuomota 15 socialinių ir 12 savivaldybės būstų. Šiemet jau išnuomoti 9 socialiniai ir 9 savivaldybės būstai.
Svarbu paminėti, kad dalis asmenų iš laukiančiųjų eilės išbraukiama - 2023 m. tokių buvo 60, o 2024 m. - 59.
Problemos ir Iššūkiai
UAB „Kėdainių butai“ direktorius Paulius Zykas atvirai įvardija problemas, su kuriomis susiduriama administruojant socialinius būstus. „Šiandien bendrai iš 453 nuomojamų būstų, 32 nuomininkai yra skolingi „Kėdainių butams“, kurių skolos svyruoja nuo 300 eurų iki 3 tūkst. eurų. Pasitaiko ir turto niokojimo atvejų. Tačiau yra atvejų, kai asmenys tyčia neprižiūri paskirto būsto ir prašo savivaldybės lėšų, kad sutvarkytų vieną arba kitą problemą“, - apie piktnaudžiavimo atvejus pasakoja P. Zykas.
Vis dėlto direktorius pabrėžia, kad situacija nėra vien juoda ir balta. „Be abejo, yra nuomininkų, kurie gyvena tvarkingai ir stengiasi savo lėšomis tvarkytis gautą būstą. Viskas priklauso nuo nuomininko mentaliteto, požiūrio į gyvenimą. Dirbant su nuomininkais nėra tik juoda ir balta. Kiekvieną situaciją vertiname atskirai, stebime, ar nuomininkas reaguoja į mūsų vizitus, ar keičiasi jo elgesys. Jeigu nuomininkas toliau pažeidinėja sutartį, mes imamės teisinių veiksmų dėl sutarties nutraukimo“, - teigia P. Zykas.
Kėdainiuose žinomi du daugiabučiai - Lukšio gatvėje 2-uoju numeriu bei Šėtos gatvėje 21-uoju numeriu pažymėti namai, kuriuose daugiausiai ir gyvena remtinos šeimos.
Apie siūlomus butus Lukšio ar Šėtos gatvėse kaskart tenka išklausyti pareiškėjų apibūdinimų dėl šių mikrorajonų, nepasitenkinimą išsako ir dėl kaimiškose seniūnijose siūlomų būstų. Dažnai tokį vadinamąjį „pageidavimų koncertą“ tenka išklausyti iš stokojančių tvarkos, elementarių socialinių įgūdžių ir jokios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų.
Savivaldybės meras Saulius Grinkevičius pripažino - gyventojams kilo klausimų, ar racionalu socialinius būstus pirkti įvairiuose namuose. „Ankstesnės valdžios buvo nuostata, kad visus socialinius būstus koncentruoti, juos pirkti viename name. Tačiau čia susidaro nemažai problemų, nes yra žmonių, kurie savo butus tokiuose pastatuose nuo seno privatizavę, juose gyvena. Šalia susidarant ypač didelė socialinių būstų koncentracija jiems ima kelti rūpesčių“, - kalbėjo S. Grinkevičius. Jis taip pat akcentavo, kad problema - ne pačiuose socialiniuose būstuose, viskas priklauso nuo juose gyvenančių žmonių, jų socialinių įgūdžių, tvarkingumo, supratingumo.
Socialinį būstą nuomojančių kaimynų nuomonės - skirtingos. Nusižengiančių viešajai tvarkai ar trukdančių kaimynams poilsį asmenų gali būti bet kokioje kaimynystėje. Yra ir labai tvarkingai, atsakingai gyvenančių socialinių būstų nuomininkų, kuriais kaimynai džiaugiasi. Pasitaiko ir įspėjimų, skundų, prašymų iškeldinti.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Gintarė Vainauskienė paaiškina, kokie teisiniai įsipareigojimai galioja tiek nuomotojui, tiek nuomininkui. Paaiškėjo, kad nors savivaldybė įsipareigoja gyventojams suteikti tinkamą gyventi būstą, jį remontuoti privalo patys gyventojai, o ne reikalauti to iš savivaldybės.
„Socialinio būsto nuomos sutartyje numatyta, kad nuomininkas savo lėšomis daro einamąjį socialinio būsto remontą, o nuomotojas savo lėšomis daro socialinio būsto kapitalinį remontą“, - patikslino G. Vainauskienė. Ji pabrėžia, kad socialinio būsto negalima pernuomoti tretiesiems asmenims.
„Socialinis būstas išnuomojamas asmenims, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv. m“, - teigia G. Vainauskienė.
Socialiniu vadinamas būstas nėra suteikiamas visiškai nemokamai. Pasak G. Vainauskienės, asmenys, kuriems išnuomotas socialinis būstas, turi mokėti socialinio būsto nuomos mokestį. Praktikoje nuomos kaina apskaičiuojama pagal būsto vertę. Paprastai metinis nuomos mokestis sudaro tam tikrą procentą (pvz., iki 1 proc.) nuo būsto vidutinės rinkos vertės, nustatytos VĮ Registrų centro. Pavyzdžiui, jei socialinio būsto vertė yra 20 tūkst. eurų, metinis nuomos mokestis gali siekti iki 200 eurų.
Nuo nuomos mokesčio atleidžiami asmenys ar šeimos, kurių vertinamos metinės pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei vienas valstybės remiamų pajamų dydis.
SocialSocialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė primena, kad socialinio būsto nuomininkai, kurie yra sudarę nuomos sutartis nuo 2003 m. sausio 1 d., privalo iki gegužės 1 d. deklaruoti pajamas ir turtą. Tai turi padaryti ir laukiantieji socialinio būsto eilėje.
„Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas sudaromas pagal prašymo užregistravimo skyriuje datą ir laiką. Raštiški pasiūlymai išsinuomoti atsilaisvinusį socialinį būstą laikantis eiliškumo pateikiami atsižvelgiant į ploto normatyvą, pareiškėjų poreikius“, - sako specialistė.
Savivaldybės Veiksmai ir Iniciatyvos
Kėdainių rajono savivaldybė, siekdama sumažinti socialinio būsto laukiančiųjų eilę ir kaip įmanoma greičiau aprūpinti stogu virš galvos tokios socialinės paramos laukiančius žmones, periodiškai vis perka butus, kurie būtų naudojami kaip socialinis būstas. Vienas iš paskutinių nupirktų butų savivaldybei kainavo kiek daugiau kaip 50 tūkst. eurų.
Nuo projekto „Socialinio būsto fondo plėtra Kėdainiuose“ įgyvendinimo pradžios, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio mėn., Kėdainių rajono savivaldybė įsigijo 40 socialinių būstų ir sėkmingai sumažino būsto laukiančiųjų eiles. Visi šie būstai nupirkti Kėdainių mieste. Projekto biudžetas − beveik 1 mln. Eur, iš jų 85 proc. − ES, 15 proc. Įgyvendinant projektą 4 socialiniai butai turi būti pritaikyti neįgalumą turintiems asmenims.
2018 metais socialiai remtiniems žmonėms išnuomoti 35 būstai, o išimties tvarka, atsižvelgiant į Paramos būstui išsinuomoti ar įsigyti įstatymo numatytas išimtis, išnuomoti 6 būstai.
Savivaldybė kasmet skiria 12-12,5 tūkst. eurų būstų remontams. Savivaldybė būstų remontams pernai skyrė apie 40 tūkst. eurų. Pernai 19-ai pareiškėjų pakeisti savivaldybės socialinių būstų langai, buvo skirta lėšų apie 90 daugiabučių namų, kuriuose yra socialinių būstų, remontams. „Stengiamės greitai reaguoti į žmonių pranešimus, skundus. Nesilaikančius sutartinių įsipareigojimų drausminame, kviečiame į individualius pokalbius“, - teigia savivaldybės atstovai.
Savivaldybės vadovas minėjo, kad kelių kambarių butai skiriami ne vieną atžalą auginančioms moterims, o gyventojus ragino būti atlaidesnius, supratingesnius. Pasidžiaugęs, jog sparčiai vykdoma nepasiturinčiųjų aprūpinimo socialiniais būstais programa, rajono meras vylėsi, kad neseniai įsigytuose būstuose apsigyvensiantys nuomininkai tausos ir prižiūrės savivaldybės turtą, laikysis visuotinai priimtų elgesio normų bei įstatymų.
„Visi tinkami gyventi būstai mieste šiuo metu yra išnuomoti. Kitų 10 laisvų būstų būklės yra netinkamos, jie remontuotini ar yra nepaklausiose kaimiškose seniūnijose ar gatvėse (Šėtos, P.Lukšio gatvėse). Pernai nupirkti 6 tvarkingi būstai, kuriuose atliktas remontas. Pirkti būstus ir plėsti Socialinio būsto fondą savivaldybė ketina ir šiais metais, ir kitąmet“, - informuoja Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius.
„Eilėje socialinio būsto nuomai prieš keletą metų buvo pusė tūkstančio laukiančiųjų, išgryninus eilę (buvo išbraukti svečioje šalyje ar kt. savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravę asmenys, taip pat nedeklaravę turto ir pajamų, neatnaujinę savo kontaktinių duomenų ar nenurodę pasikeitusios faktinės gyvenamosios vietos, praradę teisę į būsto paramą, kadangi pajamos viršija nustatytus dydžius) joje liko 107 asmenys ir keletą šeimų, tačiau pareiškėjų skaičius vis didėja. Eilė pajuda, kai turime tinkamų gyventi laisvų būstų ir tuojau pat juos išnuomojame. Štai, tarkime, pernai išnuomojome 38 socialinius būstus. Tokio būstų nuomos skaičiaus savivaldybėje nėra buvę“, - teigia specialistai.
Vienas iš paskutinių nupirktų butų savivaldybei kainavo kiek daugiau kaip 50 tūkst. eurų. „Rasti butus tvarkingus, kuriems nereikėtų remonto, dabar yra labai sudėtinga. „Perkant būstus žiūrima į laukiančiųjų eilę, į eilės pradžią, kokius poreikius turi žmonės. Žinoma, žiūrime ir į tai, kokia yra nekilnojamojo turto pasiūla tuo metu“, - aiškino savivaldybės administracijos direktorius G. Muznikas.
Statistika
Žemiau pateikta statistika apie socialinio būsto situaciją Kėdainių rajone:
| Metai | Pateikti prašymai | Išnuomoti socialiniai būstai | Išnuomoti savivaldybės būstai | Išbraukti iš eilės |
|---|---|---|---|---|
| 2023 | 83 | 15 | 12 | 60 |
| 2024 | 86 | 15 | 17 | 59 |
| 2025 (Šiemet) | - | 9 | 9 | - |
Socialinio būsto gavimo kriterijai:
- Neturėti nuosavo būsto Lietuvos Respublikos teritorijoje.
- Turimas būstas yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų.
- Būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 arba 14 kv.
Per pastaruosius dvidešimt metų Kėdainiai smarkiai susitraukė. Čia nebeliko beveik 18 tūkst. gyventojų. Negailestinga statistika byloja, kad šiuo metu Kėdainių mieste gyvena 23 tūkst. 461 gyventojas, kai 2001-aisiais turėjome beveik dešimčia tūkstančių daugiau gyventojų nei dabar - 32 tūkst. Tuo tarpu visame Kėdainių rajone 2001-aisiais gyveno 65 tūkst. 727 gyventojai, 2011-aisiais jų buvo beveik dešimčia tūkstančių mažiau - 54 tūkst.
Per dvidešimtmetį Kėdainių mieste perpus sumažėjo ir 0-4 metų amžiaus mažylių - nuo 2001 metais gimusių 1 tūkst. Kėdainių rajone, taip pat kaip ir mieste, per du dešimtmečius perpus sumažėjo ir 0-4 m. amžiaus vaikų - nuo 3 tūkst. 585 mažylių 2001-aisiais iki 1 tūkst.
Nors gimstamumas ir vaikų skaičius tiek mieste, tiek rajone mažėja, tačiau vyresnių žmonių statistika rodo, kad jų daugėja. Jei 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, 80-84 metų amžiaus žmonių Kėdainių rajono savivaldybėje gyveno 886, tai 2011 metais jų jau buvo 1 tūkst. 431, o praėjusių metų duomenimis - kone dvigubai daugiau nei prieš dvidešimtmetį - 1 tūkst. Panaši situacija yra ir su 90-94 metų amžiaus senjorais.
Kalbant apie Kėdainių miestą, galime stebėti, jog čia ilgaamžių senolių padaugėjo dar daugiau. Statistikos departamento duomenimis, 2021 metų sausio 1 dieną Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. Per dešimtmetį nuolatinių gyventojų skaičius sumažėjo 232,6 tūkst., arba 7,6 proc. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos turėjo tarptautinė migracija ir natūrali gyventojų kaita. Per dešimtmetį iš šalies išvyko 118,9 tūkst. daugiau nei atvyko. Gimė 113,7 tūkst.
Visuotinis gyventojų ir būstų surašymas atliekamas kas dešimt metų. Surašymo atskaitos taškas - 2021 m. Surašinėtojai jau nebelankė gyventojų. 2021 m. visuotinis gyventojų ir būstų surašymas kainavo apie 1,36 mln. eurų - beveik 6 kartus mažiau nei 2011 m.
Gimimų ir mirčių statistika byloja, kad Kėdainių rajonas ateityje yra pasmerktas išnykti. Pastaruosius penkerius metus mirčių skaičius šiame rajone yra net daugiau kaip du kartus didesnis nei gimimų. Be to, gimimų statistiką čia gerokai išpučia užsienyje gimę, bet Kėdainiuose užregistruoti kūdikiai, kurių nemaža dalis greičiausiai čia niekada net nesugrįš. Matant, kaip Kėdainiuose gimusių vaikų skaičius neatitinka realių statistinių skaičių, galima daryti prielaidą, kad panaši situacija gali būti ir kituose rajonuose, tad ar tikrai Lietuvoje yra 2,8 mln.
Atotrūkis tarp mirčių ir gimimų skaičiaus Kėdainių rajone išties šokiruoja. Jei ir toliau gimstamumas rajone mažės tokiais tempais, o rajono valdžia galimai galvos, kaip iš visų savivaldybės įmonių postų iškrapštyti kitaip mąstančius ir į juos pasodinti savus, greitu metu gali nebereikėti nei tų įmonių, nei jų paslaugų, nes tiesiog nebeliks, kam jų teikti.
Per pastaruosius penkerius metus daugiausia kūdikių Kėdainių rajone gimė 2019-aisiais - 442, tačiau net 122 iš šių mažylių gimė užsienyje. Vadinasi, Kėdainiuose realiai tais metais gimė 320 naujagimių.
Laisva šalis yra ne ta, kuri leidžia tau bet kur išvažiuoti, o ta, kuri daro viską, kad tu norėtum joje pasilikti. Ž. Tyrėjai ir mokslininkai sutaria, kad pastaruosius dešimtmečius didžiausia Lietuvos problema ir iššūkiai, su kuriais teko susidurti, buvo emigracija. Tačiau, kaip pastebėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Daumantas Stumbrys žurnale „Spectrum“, „migracijos neto rodiklis kelerius pastaruosius metus (nuo 2019 m.) yra teigiamas. Tai reiškia, kad į Lietuvą atvyksta daugiau gyventojų, negu išvyksta.
Deja, bet bent jau kol kas tokie siekiai mūsų rajono valdžiai atrodo tolimi tarsi šviesmečiais nutolę žvaigždynai. D. Stumbrys pastebi, jog „šalyje turime aiškias migracijos kryptis iš periferinių šalies regionų į didžiuosius miestus ir juos supančias žiedines savivaldybes. Kėdainių rajono valdžiai tikrai yra apie ką pagalvoti, norint bent jau išlaikyti čia gyvenančius darbingus rajono gyventojus.