Ar žinojai, kad ekoturizmas ar ekologinis turizmas pastaraisiais metais yra vienas greičiausiai augančių visos kelionių industrijos sektorių?
Ekoturizmas - tai atsakingos kelionės į natūralias vietoves, kurios tausoja aplinką ir gerina vietos gyventojų gerovę.
Ekoturizmas - tai kompleksinis mokslas, atstovaujantis turizmo sektorių bei papildytas ekologijos principais. Jei Tavo gyvenimo variklis ir didysis įkvėpimas slypi gamtoje, save geriausiai realizuoji kelionėse, ekoturizmas išties gali tapti Tavo svajonių darbu!
Dažnai būsimas ekoturizmo specialistas jau iki studijų išbando ekoturistines keliones: kopimą į kalnus, ekstremalų dviračių sportą, nardymą, paukščių ir gyvūnų stebėjimą, augalų atpažinimą, gėrėjimąsi miškais, ežerais bei kitais gamtos stebuklais, lankymąsi senuosiuose kaimuose.
Ekoturizmas - tai turizmo forma, tausojanti gamtinius išteklius, orientuota į gamtos pažinimą ir patyrimą, etiškai organizuojamą siekiant kuo mažiau veikti aplinką.
Aplinkosauginių organizacijų plačiai vartojama ekoturizmo termino autoriaus Hector Ceballos-Lascurain patobulinta ir IUCN 1996 m. įteisinta formuluotė:
Praktikoje ekoturizmą teisingiausia vertinti kaip tarpsektorinį vienetą vertingose gamtinėse teritorijose padedantį spręsti aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinės plėtros klausimus. Tai yra esminis jo skirtumas nuo įprasto turizmo, kur dominuoja ekonominė nauda.
- Tinkamai įdiegtas ir įgyvendintas ekoturizmas gali:
- Ekoturizmo raidą gerai atspindi jo savokos raida.
- Ekoturizmo terminą vienas pirmųjų 1978 metais panaudojo K. Miler.
- Tuo tarpu 1983 metais Hector Ceballos-Lascurain‘as suformulavo pirmąjį ekoturizmo apibrėžimą:
- Pažintinis turizmas.
Pagal kelionės tikslus tiek gamtinis tiek ekologinis turizmas priskiriamas pažintiniam turizmui. Keliaudami žmonės gali ne tik pailsėti, bet ir pasisemti naudingų žinių.
Abi turizmo rūšys plėtojimui ir vystymui reikalauja naudoti gamtinius išteklius.
Keliaudami po mažai pažintas teritorijas, ir gamtinio ir ekologinio turizmo mėgėjai, susipažįsta su vietos istorija, kultūra, paveldu, yra skatinami saugoti ir puoselėti tai.
Plėtojant bet kokią turizmo rūšį reikalinga labai gera infrastruktūra, tačiau kitaip nei bet kuri rūšis, gamtinis ir ekologinis turizmas reikalauja, kad infrastruktūros plėtra neužgoštų natūralios gamtinės aplinkos.
Ekoturizmo ir gamtinio turizmo skirtumai
Ekologinį turizmą ir gamtinį turizmą sieja keletas bendrų bruožų, tačiau šie du turizmo sektoriai skiriasi. Vienas pagrindinių skirtumų yra darnaus vystimo strategija. Gamtiniam turizmui šie principai nėra taikomi.
Gamtinis turizmas orientuotas į gamtinių teritorijų aplankymą, tačiau nesiremia ekonomine, socialine ar aplinkosaugine darna. Keliaujant po įvairias gamtines vietoves ypatingai po rezervatus ar gamtinius draustinius, turistas turi tik vieną siekį - pamatyti vietovę. Dažnai turizmo įmonės siūlančios išvykas į gamtines teritorijas atsižvelgia tik į gaunamą naudą.
Turistas nėra supažindinamas su aplinkosauginėmis problemomis, atsakingo keliavimo svarba. Vystant ekoturizmą yra įtraukiamos vietos bendruomenės, Tai yra vienas iš socialinių darnais vystimo principų. Įtraukiant vietos bendraumenę yra skatinamas skirtingų kultūrų pažinimas, stiprinama vietinės bendrauomenės pagarba.
Turizmas negali būti vykdomas be transporto. Ekoturizmas turi griežtus principus ir yra pripažinamas ir vykdomas naudojant bemotores priemones, tuo tarpu gamtinis turizmas neturi prevencijų transporto klausimais. Kaip keliauti gamtinėje vietovėje sprendžia pats turistas arba įmonė organizuojanti turistinę išvyką.
Ekoturizmas yra orientuotas į nedideles turistų grupes siekiant sumažinti poveikį aplinkai, ypač renkantis ornitologinės krypties keliones, tuo tarpu gamtinis turizmas turistų grupės skaičiaus apribojimų nenurodo, siekiant kuo didesnio pelno neatsižvelgiant į poveikį aplinkai. Gamtinio turizmo turistai atvykę į vietovę nėra supažindinami su aplinkosaugos svarba, nerūšiuoja atliekų kelionės metu.
Netradicinio turizmo kryptys Lietuvoje
Būtent šios sritys paprastai ir reklamuojamos oficialiuose turizmo kanaluose. Niekas nesiginčys, kad esame garsūs ir kultūriniu, medicininiu turizmu - sanatorijomis, SPA ir puikiais medicinos specialistais.
Industrinis turizmas
„Besiruošdami tarptautinei turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodai „Adventur 2016“ galvojome, ką naujo ir išskirtinio pasiūlyti šiemet.
Pagrindinis klubo narių tikslas - įkurti siaurojo geležinkelio muziejų, kuriame visuomenė galėtų sužinoti daug įdomių faktų apie Lietuvoje esančius siaurojo geležinkelio objektus, pamatyti nuotraukas, pačiupinėti ar net išbandyti įvairius daiktus.
„Reikmenų jau turime priklaupę nemažai - virš 30. Anot jo, dauguma lietuvių dabar galvoja, kad egzistuoja vienintelis - Aukštaitijos siaurukas, kuriuo organizuojamos pramoginės kelionės iš Anykščių.
„Kažkada Lietuvoje siaurukų buvo apie 100. Entuziastai norėtų organizuoti pasivažinėjimus drezina (tai - savaeigis geležinkelio vežimėlis ar važiuoklė - aut. „Šis ruožas - maždaug 100 km - priklauso Lietuvos geležinkeliams. Dabar jo niekas nenaudoja ir nežino, ką daryti.
Kad pasivažinėjimas drezina domintų žmones, įrodo pavieniai renginiai, kurių metu buvo galima išbandyti šią nekasdienišką „transporto priemonę“. Vienas toks 2015 m.
Dar viena industrinio turizmo sritis - aviacijos turizmas. Pastarąjį siekia išpopuliarinti Kaune įsikūrusios asociacijos „ANBO eskadrilė“ nariai. Su ja ketina keliauti per Lietuvą - dalyvauti įvairiuose renginiuose ir ten pasakoti apie Lietuvos aviacijos istoriją, kuri kol kas mažai žinoma, tačiau labai įdomi.
Kita entuziastų grupė, savarankiškai dirbanti industrinio turizmo srityje, - asociacijos „Retromobile“ nariai, kurie rengia įvairius edukacinius ir pramoginius renginius senoviniais automobiliais.
Tamsusis turizmas
Tai - viena sudėtingiausių ir naujausių turizmo sričių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Baterija gali tapti ir kultūrine erdve patiems įvairiausiems renginiams. Baterijoje rengiamos ir „rekonstrukcijos“.
Iš pradžių tai buvo priešlaivinė baterija, turėjusi apsaugoti pakrantę nuo įsiveržimų iš jūros pusės. Visa tai galima pamatyti Kaune įsikūrusiame „Atominiame bunkeryje - KGB muziejuje“.
Realioje slėptuvėje įkurto muziejaus savininkas neslepia, jog ir pats „serga“ istorija. Tad apsilankę čia tikrai užsibūsite: užsukę į Siaubo kambarį ir išvydę itin tikroviškus žaizdų, kurias padarė skirtingas cheminis ginklas, muliažus, būsite pakviesti į ekskursiją po karo eksponatų lobyną, o galiausiai pokalbį užbaigsite diskusijomis apie KGB agentų naudotas priemones ir metodikas. Tai tikrai „ne valdiškas muziejus“.
Gamtinis turizmas
Pasaulyje daug metų vystomas ekologinis turizmas Lietuvoje - jokia naujiena. Geriausiai išvystytos jo sritys - pažintinis ir ornitologinis turizmas.
Norėdami pabėgti iš miesto lietuviai pastaraisiais metais pradėjo ypač domėtis žygiais pėsčiomis. Tokių žygių metu įveikiamas kelių ar keliasdešimties kilometrų maršrutas, dažniausiai besidriekiantis nacionaliniuose ar regioniniuose parkuose.
Tiesa, į šiuos žygius kol kas dažniausiai leidžiasi lietuviai. Tai, kad užsieniečiams įdomu pažinti Lietuvos gamtą, įrodo Lietuvos ornitologų draugijos organizuojami paukščių stebėjimo turai.
„Lietuva yra ideali vieta tokiai turizmo sričiai, kadangi, skirtingai nei dauguma Vakarų Europos šalių, yra išsaugojusi nuostabių ir vertingų gamtos kampelių, kuriuose iki šiol gyvena rečiausi Europos paukščiai“, - tikina Lietuvos ornitologų draugijos tarybos narys Marius Karlonas.
Netradicinio turizmo atstovai savo projektus pristato kasmetinėje parodoje „ADVENTUR 2016“. Šiemet parodos tema - miestų turizmas.
Ekoturizmo iniciatyvos ir projektai Lietuvoje
Įgyvendinant European Green Belt projektą „Ekoturizmo sprendimai smulkiems kaimo verslininkams Europos žaliojoje juostoje Lietuvoje“ drauge su išoriniais ekspertais parengėme dvi metodologijas - pirmoji skirta smulkiesiems verslininkams, kuri yra tarsi vadovas padedantis įsivertinti ir patariantis kaip plėtoti ekoturizmo paslaugas, naudojant tvarius gamtos išteklius ir ekosistemomis pagrįstus metodus.
Ekoturizmas yra viena iš sparčiausiai augančių darnaus turizmo rūšių. Šiuolaikinis turizmas jau sunkiai įsivaizduojamas be darnaus požiūrio į keliones, o ekoturizmas laikomas vienu iš geriausių būdų skatinti darnų regionų vystymąsi. Ekologinio turizmo plėtra gali būti naudinga plėtojant vietos ekonomiką ir visuomenės vystymąsi, taip pat saugant aplinką.
Pastaraisiais metais ypač išaugo susidomėjimas ekoturizmu. Keliautojai ieško būdų keliauti tvariau, ieško turizmo industrijos nepaliestų vietų ir unikalių patirčių. Ypač išpopuliarėjo turistų noras „pagyventi kaip vietiniam“: užsiimti ta vieta, kuria užsiima vietiniai gyventojai, lankytis vietinių gyventojų pamėgtose vietose ir valgyti vietinių gyventojų mėgstamą maistą.
Šis projektas įgyvendinamas gavus Europos Sąjungos projekto BESTbelt finansinę paramą. Už šio projekto turinį atsako tik Lietuvos kaimo turizmo asociacija ir jokiu būdu negalima laikyti, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Džiaugiamės galėdami pristatyti baigiamąją Bascil projekto veiklą - vaizdo filmą, kuriame apžvelgiami projekto tikslai, nuveikti darbai ir pasiektos sėkmės istorijos.
Lietuvai pasidengus sniegu ir šalčiui sustingdžius vandens telkinius, ežerai tampa natūraliais žiemos pramogų centrais. Nuo čiuožinėjimo iki poledinės žūklės ar grūdinimosi - veiklų spektras toks platus, kad kiekvienas gali rasti sau tinkamą žiemos malonumą.
Šią savaitę įvyko Lietuvos kaimo turizmo asociacijos metų baigiamasis susitikimas, kuriame dalyvavo Tarybos nariai, skyrių vadovai ir administracijos atstovai. Posėdyje buvo apžvelgti svarbiausi metų darbai, aptartos strateginės veiklos kryptys bei numatyti prioritetai artėjančiam laikotarpiui.
Jau kurį laiką įgyvendiname Erasmus+ projektą CSS-H, skirtą mažų ir vidutinių įmonių svetingumo paslaugų vertinimui ir tobulinimui. Tie, kurie buvote su projektu nuo pat pradžių, jau žinote mūsų kryptį ir siekius. Tačiau nemažai žmonių apie CSS-H išgirsta tik dabar, todėl kviečiame trumpai susipažinti su mūsų veikla ir rezultatais. Džiaugiamės galėdami pasidalinti ketvirtuoju projekto CSS-H naujienlaiškiu, kuriame apžvelgiame svarbiausius pastarųjų mėnesių pasiekimus.
Anykščių kraštas dažnai vadinamas Aukštaitijos perlu. Tai vieta, kur susipina gamtos grožis, kultūros paveldas ir nuotykių dvasia. Vaizdingi miškai, kalvos ir upių vingiai čia kuria ypatingą atmosferą, kviečiančią tiek atsipalaiduoti, tiek leistis į aktyvų pažinimą.
Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje surengėme du informacinius seminarus, skirtus supažindinti su nauja mokymosi platforma, kurią parengėme Erasmus+ projekto rėmuose. Ši platforma sukurta siekiant padėti svetingumo ir turizmo sektoriaus atstovams praktiškai taikyti žiedinės ekonomikos principus savo kasdienėje veikloje.
Po sėkmingų susitikimų įvairiuose Lietuvos regionuose, Lietuvos kaimo turizmo asociacija kviečia jus į paskutinį WaterWays projekto seminarą, kuris vyks spalio 7 d.
Projekto partneriai Lietuvoje: Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centras (Klaipėda), Pajūrio regioninis parkas (Karklė, Klaipėdos rajonas), projekto partneriai Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje: Baltijos Federacinis Imanuelio Kanto universitetas (vedantysis partneris, Kaliningrade) ir Kaliningrado labdaros fondas Kuršių nerijos išsaugojimui ir vystymui (Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sritis).
Projekto trukmė 24 mėn. (nuo 2020 m. liepos mėn. iki 2022 m. Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių bei Baltijos jūros pakrančių teritorijos išsiskiria unikaliu gamtos kraštovaizdžiu, gamtos paveldo objektais ir vertybėmis, kurias formavo geologiniai ir geomorfologiniai procesai. Istorinėje raidoje susiformavo unikalūs Kuršių nerijos, Nemuno deltos, pajūrio lygumų kraštovaizdžiai, kopagūbriai, pelkynai, pievos, maži ežerai, upynai, kurie išsiskiria unikalia bioįvairove, retais augalais, paukščių perimvietėmis.
Gamtos kraštovaizdžiai ir jų bioįvairovė - tai svarbiausi ištekliai ekoturizmo plėtrai, ekoturų organizavimui pamario ir pajūrio teritorijų pažinimui.
Ekoturizmo veiklos taip pat apima ir plaukimą jėgos aitvarais - kaitavimą, plaukimą irklentėmis. Vakarų Lietuvoje ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sambijos pusiasalyje įgyvendinamas teritorinio bendradarbiavimo projektas „Ekoturizmas kaip priemonė gamtos ir kultūros paveldo apsaugai“ (angl. Šis projektas aktualizuoja bendrą gamtos paveldą ir būtinybę kurti ekoturizmo paslaugas, maršrutus bei infrastruktūrą per abiejų valstybių sienas.
Taip pat įtraukiamos vietos bendruomenės, kurios domisi ekoturizmu ir prisideda prie bendro turizmo plėtros poveikio pasienio teritorijose. Turizmo sektorius Lietuvos ir Rusijos Kuršių marių regione patiria gilias permainas dėl nuolatos kintančių keliautojų ir turistų poreikių turizmo rinkoje.
Bendradarbiaujant projekto partneriams sukurta gamtinės aplinkos pažinimo edukacinė programa, kuri skirta potencialiems lankytojams, turistams, moksleiviams, jaunimui susipažinti su unikalių pamario ir pajūrio kraštovaizdžių įdomybėmis. Pateiktos rekomendacijos lankytojams, kaip pažinti gamtinę aplinką nepažeidžiant jos ekosistemų integralumo.
Kartu su partneriais kuriami tarptautiniai Baltijos pajūrio ir Kuršių marių gamtinės aplinkos pažinimo maršrutai „Baltijos jūros geologiniai ir geomorfologiniai įrašai“, gamtinės aplinkos pažinimo maršrutas „Ekoturizmas Tau“, renkama medžiaga tarptautinei ornitologinei parodai „Plunksnuotasis Baltijos pasaulis“ organizuoti 2022 m. Rusijos Federacijos Kuršių nerijoje. Taip pat bus sukurtas gamtos išteklių centras „Baltica“ bei skaitmenizuotų žinių apie ekoturizmą informaciniai terminalai saugomų teritorijų lankytojų centruose Lietuvos ir Rusijos Federacijos pasienio teritorijose.
Lietuvos ir Rusijos projekto partneriai taip pat dalyvauja susitikimuose su vietos gyventojais, bendruomenėmis, vietos turizmo paslaugų organizatoriais. Dėl ilgai trunkančios pandemijos tarptautinės kelionės yra ribojamos, tačiau turizmo sezono metu pastebimi intensyvūs vietinio turizmo procesai. Turistai domisi poilsio ir laisvalaikio galimybėmis pamario ir pajūrio gyvenvietėse bei jų gamtos ir kultūros paveldu.
Lietuvoje projekto „Ecotour4Natur“ nauda tenka Klaipėdos miestui, Klaipėdos ir Šilutės rajonams bei Neringai. Svarbi projekto nauda tenka Pajūrio regioniniam parkui, kuris specializuojasi tematinių ekoturų organizavime parko lankytojams bendradarbiaujant su Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centru. Nuo 2022 m. 2021 m. gruodžio 22 ir 23 d. projekto vedantysis partneris Baltijos federacinis I. Kanto universitetas kartu su partneriais organizavo tarptautinę konferenciją „Ekoturizmas kaip priemonė gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimui“, kurios metu buvo pristatyti projekto rezultatai bei ekoturizmo vystymo pasiekimai, problemos ir ateities įžvalgos Vakarų Lietuvoje ir Rusijos Federacijos Karaliaučiaus srityje.
Šis projekto viešinimo straipsnis publikuotas dalinai finansuojant Lietuvos - Rusijos bendradarbiavimo per sieną 2014-2020 m. programos lėšomis. „Ecotour4Natur“ projekto veiklų viešinimo straipsnį paruošė šio projekto partneris Klaipėdos universiteto Socialinės geografijos ir regionistikos studijų centro vadovas doc. dr. Eduardas Spiriajevas.
Kaune jau yra teikiamos kelios ekoturizmo paslaugos, vasarą sulaukiančios entuziastų dėmesio. Didžiausiu Lietuvoje guminiu plaustu (25 vietų gelbėjimo plaustas) organizuojama iškyla Nemunu: nuo Kauno Hidroelektrinės prieigų iki Senamiečio prieplaukos.
Taip pat organizuojamos iškylos Nemunu, Nerimi, Nevėžiu, Dubysa, Jiesia nuosavomis arba nuomotomis vandens transporto priemonėmis. Ekoturizmo idėjas Kaune plėtoja ir bendrovė „Babilonas LT”, kuri, gavusi paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, gegužės pradžioje atidarė ekoturizmo centrą.
Centras atitinka visus ekoturizmo apgyvendinimo reikalavimus. Turistams taip pat bus pasiūlyti pažintiniai maršrutai po Kauną, Kauno regioną ir Lietuvą. Pasiūlius naujas turizmo paslaugas, planuojama pritraukti ekoturizmo mėgėjų iš Lenkijos, Vokietijos, Danijos, Olandijos, Latvijos.
Jei susidomėjai, rinkis Kolpingo kolegijoje vykdomą išskirtinę ir vienintelę Lietuvoje Ekoturizmo studijų programą. Kolpingo kolegija garantuoja kokybiškas studijas, nes buvo puikiai įvertinta tarptautinių ekspertų ir yra akredituota maksimaliam laikotarpiui.
Toks aukštas įvertinimas suteikiamas ne visoms aukštosioms mokykloms, o užsienio ekspertai, įvertinę Kolegijos veiklą, akcentavo, kad: „parengta ir įdiegta kokybės užtikrinimo kultūra kolegijoje <…> yra geriausios tarptautinės akademinių institucijų praktikos pavyzdys“.
Jei pasirinksi išskirtines Ekoturizmo studijas Kolpingo kolegijoje - nesigailėsi! Kolegijoje įgytos teorinės žinios derinamos su praktinių įgūdžių lavinimu, todėl didelis dėmesys skiriamas studentų praktikoms. Jų metu, kartu su išskirtiniais dėstytojais turėsi galimybę iš naujo pažinti supančią gamtą, įsiklausyti į jos kalbą.
Baigę studijas ekoturizmo specialistai savo kvalifikacija galės dalintis verslo sektoriuje, dirbant ekoturizmo sodybose ir viešbučiuose vadovais, turizmo agentūrose ekokelionių organizatoriais. Viešajame sektoriuje absolventai laukiami nacionalinių ir regioninių parkų administracijose, savivaldybėse, Turizmo departamente.
Nebijantiems iššūkių, ekoturizmas atveria nuosavos ekoturizmo įmonės steigimo galimybę. Organizuojant bei koordinuojant ekoturistines keliones, paremtas giliomis gamtos išsaugojimo ir jos pažinimo vertybėmis, realizuosi save ir suteiksi atradimo džiaugsmą kitiems žmonėms.
tags: #turtingus #savo #istorija #ekologinis #turizmas