Novruzas (novruz, nauja diena - persų kalba) - svarbiausia metų šventė, švenčiama šalyse, buvusiose Persijos imperijos kultūros įtakoje. Kovo 21-oji šventės spalva pažymėti visi Irano, Tadžikistano, Azerbaidžano, Afganistano, Indijos, Kirgizijos, Kazachstano, Turkijos, Turkmėnistano ir Uzbekistano kalendoriai.
Novruzo šventė ypač svarbi Irane ir Azerbaidžane - šalyse, paliestose zoroastrizmo. Ši šventė 2009 m. buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą. Irane ši šventė švenčiama net trylika dienų, Azerbaidžane - vienuolika. Nedirba valstybinės institucijos, mokyklos. Svarbiausioji šeštoji šventės diena - manoma, kad tą dieną gimė pranašas Zaratustra.
Žmonės švenčia namuose, lanko artimuosius ir gimines, linkėdami vieni kitiems gerų metų bei praeityje palikti nesėkmes ir negandas. Svarbu iki Naujųjų metų grąžinti skolas. Ruošiantis šventei blizginami namai, marginami kiaušiniai, kepami tradiciniai kepiniai. Vaikai beldžiasi į kaimynų duris, prie jų palikdami tuščią kepurę, kuri dosniai priberiama saldainių, riešutų ir vaisių.
Kiekvienuose namuose dengiamas stalas, ant raudonos staltiesės privalu padėti septynis daiktus - česnaką (medicinos simbolis), obuolį (grožio simbolis), sudaigintus grūdus (gamtos atgimimo simbolis), actą (išminties ir kantrybės simbolis), duonos (turto simbolis), žaliuojančių želmenėlių vazoną (prisikėlimo simbolis). Šalia šių valgių statomos dekoracijos - veidrodis ir žvakidės, mažas akvariumas su plaukiojančiomis žuvytėmis, išmarginti kiaušiniai. Garbingiausią vietą ant stalo užima Koranas, arba Avesta - zoroastristų šventoji knyga.
Pasiruošimas Naujųjų metų šventei vyksta visą mėnesį: jau nuo vasario mėnesio paskutiniojo antradienio pradedama švęsti vandens, ugnies, žemės ir oro šventes. Ir iš tikrųjų vandens savaitę dažniausiai lyja, ugnies stichijos savaitę mieste šokinėjama per laužus (tikima, kad ugnis pasiglemžia visą blogą energiją), o oro stichijos savaitę stūgauja vėjai.
Nors islamas draudžia garbinti stabus, musulmonų šiitų Naujieji metai yra pagoniška šventė, kurios užuomazgos mena net 1400 m. pr. Kristų. Novruzo šventė taip pat glaudžiai susijusi su antikine zoroastristų religine filosofija, gyvavusia prieš Persijos imperijos teritorijoje. Šios religijos pranašas Zaratustra skelbė, kad pasaulį valdo dvi jėgos: Gėris ir Blogis, Šviesa ir Tamsa, tarp kurių vyksta nuolatinė kova. Buvo tikima Gėrio dievo pergale. Zaratustros pasekėjai - dualistinės religijos išpažinėjai, dar vadinami ugnies garbintojais.
Kadangi Persijos imperijos žemės buvo turtingos gamtinių dujų, iš žemės čia dažnai nenutrūkstamai verždavosi ugnis. Ugnis buvo laikyta nepaaiškinamu dievišku reiškiniu, todėl dažnai zoroastristų stovyklos buvo įkurdinamos „šventos ugnies“ vietose. Azerbaidžanas, iki XIX a. buvęs Persijos imperijos dalimi, taip pat garbino Zaratustrą ir jo mokymą. Iki šių dienų šalyje išlikusios ugnies garbintojų zoroastristų šventyklos, kuriuose įsikūrę muziejai.
Azerbaidžane šiandieną nelikę Zaratustros religijos išpažinėjų, ir tik nedaugelis azerbaidžaniečių žino, kokia tikroji Novruzo kilmė. Irane zoroastristų likę apie 10 tūkstančių. Dauguma jų gyvena Jazdo mieste. Atpažinti zoroastristus galima iš spalvingų rūbų ir mažų aliejinių lempelių, degančių namų languose. Jų gyvenimo tikslas - džiaugsmas, harmonija, todėl net laidotuves zoroastristai švenčia kaip gimtadienius.
Šią religiją išpažįstantys žmonės mirusiuosius nešdavo į ant Tylos kalno esančią šventyklą ir palikdavo grifams sulesti. Nors Irane islamas nuo 1979 m. yra valstybės valdymo pagrindas, zoroastristai šalyje toleruojami. Ajatola Ruhollah Khomeni, kurio įsakymu pirmaisiais metais po 1979 m. revoliucijos buvo žudomi ir įkalinami kitatikiai, pasakė: „Zoroastrizmas yra mūsų šaknys, o mes (islamas) esame šakos“.
Nors zoroastristams gauti darbą valstybiniame sektoriuje beveik neįmanoma, jie užsiima verslu ir yra vertinami kaip patikimi partneriai.
Novruzo šventė Kurdistane. Šventės metu kurdai uždega laužus ir šoka aplink juos, taip simboliškai atsisveikindami su žiema ir pasitinkant pavasarį.
Šventės paplitimas ir reikšmė
- Novruzas žinomas kaip pavasario atėjimo šventė, simbolizuojanti gamtos atgimimą ir naują pradžią.
- Šventė švenčiama įvairiose kultūrose ir regionuose, įskaitant Iraną, Azerbaidžaną, Afganistaną, Turkiją ir Centrinės Azijos šalis.
- Novruzas yra svarbi kultūrinė ir religinė šventė, turinti gilias istorines šaknis ir atspindinti įvairių tautų tradicijas.
Novruzo stalas Irane. Ant stalo privalo būti septyni daiktai, pradedantys raide "S".
Šventės tradicijos
- Šventės metu žmonės puošia namus, gamina tradicinius patiekalus ir lanko artimuosius bei draugus.
- Viena iš svarbiausių tradicijų yra "Haft-Sin" stalo paruošimas, ant kurio dedami septyni daiktai, pradedantys raide S persų kalba, simbolizuojantys įvairius aspektus, tokius kaip sveikata, gerovė ir vaisingumas.
- Šventės metu taip pat deginami laužai, šokinėjama per juos ir atliekami įvairūs ritualai, siekiant atsisveikinti su praėjusiais metais ir pasitikti ateinančius.