Vadovas gali būti geras, bet gali būti ir blogas. O lyderio samprata iš esmės yra teigiama. Lyderis, nebūtinai vadovas, yra tas žmogus, paskui kurį žmonės seka dėl jo vertybių, idėjų ir darbų. Šiuo metu ryškiausias lyderio ir aukščiausio lygio vadovo pavyzdys yra Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern.
Tad kaip šiandienos vadovui išgyventi tame lūkesčių ir reikalavimų sraute? Su kokiais klausimais jie kreipiasi į konsultantus? Kokius praktinius patarimus gauna?
#5 Pagrindinės lyderio savybės (ir kaip jas ugdyti?)
Pagrindinės Lyderio Savybės Ir Įgūdžiai
Ilgą laiką buvo manoma, kad intelektinis koeficientas (IQ) yra pagrindinis sėkmingo vadovo rodiklis. Tačiau tyrimai ir praktika rodo, kad emocinis intelektas (EQ) vaidina kur kas svarbesnį vaidmenį. Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas.
Knygoje akcentuojamos trys labai svarbios lyderio savybės: sąmoningas dėmesingumas, atjauta ir nesavanaudiškumas (angl. mindfulness, compassion, selflessness).
Šiandien iš vadovo tikimės pasiruošimo veikti neapibrėžtose situacijose ir lankstumo gebant jas valdyti.
Mano vertinimu, ateities lyderis = inovacijų žmogus. Drąsa veikti - lyderis turi gebėti kurti, eksperimentuoti, nebijoti klysti, o jei klysti, tai kaip įmanoma greičiau, kitaip sakant - minimaliais kaštais. Tam svarbu turėti tvirtus savo atsparos taškus - stiprias asmenines vertybes.
Svarbu: vadovas visų pirma yra žmogus. Mano laidos leitmotyvas yra: vadovas visų pirma yra žmogus.
5 Esminiai Patarimai Kaip Tapti Geru Vadovu
- Sugebėti iškelti ir komunikuoti aukštesnį tikslą (turėti viziją). Lyderystė reikalauja gebėjimo pakilti virš rutinos ir matyti didįjį paveikslą. Tačiau vien turėti viziją nepakanka - ją reikia „parduoti“ komandai. Lyderis turi būti geras pasakotojas (angl. storyteller), gebantis sudėtingas strategijas paversti įkvepiančiu naratyvu, kuriame kiekvienas darbuotojas mato savo vietą.
- Ugdyti lyderius. Padėti darbuotojams pamatyti ir atskleisti savo potencialą. Dauguma vadovų yra susitelkę tik į rezultato siekimą ir ne tiek daug dėmesio skiria darbuotojų ugdymui. Tyrimų duomenimis, 64% vadovų mano, kad žmonės yra kaštai, o ne vertės kūrimo variklis.
- Vertinti skirtumus ir įvairovę. Turiu minty ne tik amžiaus, lyties, žmonių tipų įvairovę, bet ir atvirumą skirtingoms patirtims ir nuomonėms.
- Kurti pozityvią darbo aplinką, kurioje vyrauja draugiški ir partneriški santykiai, pasitikėjimo kultūra, galimybė mokytis ir tobulėti. Rūpintis žmonių gerove yra vadovo pareiga. Jei organizacijoje nuolat kalbama tik apie problemas ir pamirštama pasidžiaugti sėkmėmis ar pagirti darbuotojus už pastangas, tai kuriama negatyvi atmosfera, lyg visą laiką kažkas negerai.
- Vadovai neturėtų pamiršti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. Svarbu rūpintis savo sveikata ir energija.
Svarbu: jei norite padaryti karjerą, tai ją ir padarysi, tik ji gali nebūti tvari - tu ją greitai padarysi, tačiau taip pat greitai galima ją ir prarasti. Tačiau jei tu galvosi ne apie karjerą, o apie savybes, kurių tau reikėtų tai karjerai, tau tikrai pasiseks geriau.
Kam Reikalingas Emocinis Intelektas?
- Savimonė: Jie puikiai supranta savo stipriąsias ir silpnąsias puses, emocinius dirgiklius ir tai, kaip jų nuotaika veikia komandą.
- Savikontrolė: Kritinėse situacijose jie išlieka ramūs.
Efektyvi Komunikacija
Daugelis vadovų mano, kad komunikacija yra tiesiog informacijos perdavimas. Tačiau įkvepianti lyderystė reikalauja, kad komunikacija taptų dvipusiu procesu, kuriančiu prasmę. Neužtenka pasakyti „ką“ daryti; būtina paaiškinti „kodėl“ tai svarbu.
Pagrindiniai komunikacijos elementai:
- Aktyvus klausymas: Tai yra vienas sunkiausiai įvaldomų įgūdžių. Tai reiškia klausymąsi ne tam, kad atsakytumėte, o tam, kad suprastumėte.
- Skaidrumas: Net ir sunkiu metu lyderiai turi būti atviri. Slepiami faktai gimdo gandus ir nepasitikėjimą.
- Grįžtamasis ryšys: Jis turi būti reguliarus, o ne paliekamas tik metiniams pokalbiams. Svarbu išlaikyti balansą tarp kritikos ir pagyrimų.
Delegavimas Ir Atsakomybė
Vienas didžiausių iššūkių pradedantiesiems vadovams - perėjimas nuo „darytojo“ prie „valdytojo“. Noras viską kontroliuoti (mikrovadyba) yra vienas greičiausių būdų demotyvuoti kompetentingus darbuotojus ir pačiam perdegti.
Efektyvus delegavimas reikalauja aiškumo. Vadovas privalo tiksliai apibrėžti laukiamą rezultatą, terminus ir turimus resursus, tačiau palikti laisvę pasirinkti būdą, kaip tikslas bus pasiektas. Tai skatina darbuotojų savarankiškumą ir kūrybiškumą.
Svarbu: su delegavimu neatsiejamai susijęs požiūris į klaidas. Jei organizacijoje už kiekvieną klaidą baudžiama, darbuotojai vengs iniciatyvos ir slėps problemas. Įkvepiantis lyderis kuria „psichologinio saugumo“ aplinką, kurioje klaidos traktuojamos kaip pamokos.
Lyderystė VUCA Pasaulyje
Gyvename VUCA (nepastoviame, neapibrėžtame, sudėtingame ir dviprasmiškame) pasaulyje. Vis greitėjančią ir nenuspėjamą verslo aplinką apibūdinti pasiskolintas karyboje naudotas VUCA trumpinys, kas reiškia, kad aplinka, kurioje veiki yra: (1) Nepastovi (angl. Volatily), (2) Nenuspėjama (angl. Uncertain), (3) Kompleksiška (angl. Complex) ir (4) Daugiaprasmė (angl. Ambiguous).
Gebėjimas adaptuotis yra kritinis lyderystės įgūdis. Pokyčiai organizacijoje dažnai sukelia darbuotojų pasipriešinimą, baimę ir nerimą. Tai reikalauja asmeninio atsparumo (angl. resilience). Tai gebėjimas greitai atsigauti po nesėkmių, išlaikyti optimizmą ir energiją net susidūrus su dideliais sunkumais. Lyderio emocinė būsena yra užkrečiama - jei vadovas panikuoja, panikuos ir komanda.
Šiandienos aplinka diktuoja naujo lyderio poreikį - greitai veikiančio lyderio, kuriam ir tinka skambus “hakatonų meistro“ epitetas. Sumanaus vadovo sinonimas. Vadovavimą dažnai siedavome su patirtimi, ekspertiškumu, žinojimu. Šiandien svarbiau ne „ar turime?“, o kaip panaudojame turimas žinias bei kompetencijas, kaip greitai gebame išmokti naujų dalykų bei praktikoje pritaikyti netipines, kitose srityse įgytas žinias.
Pagrindiniai VUCA aplinkos aspektai:
- Nepastovumas: Greiti ir netikėti pokyčiai.
- Neapibrėžtumas: Neaiškios ateities prognozės.
- Sudėtingumas: Daugybė tarpusavyje susijusių faktorių.
- Dviprasmiškumas: Daugialypė interpretacija ir netikslumas.
5 Ateities Lyderio Savybės
- Būti autentišku: Kaip asmuo ir kaip organizacijos kultūros kūrėjas. Lyderis turi išsiskirti, sudominti, gebėti pritraukti skirtingus žmones ir svarbiausia - išlaikyti talentus. Tiesiog būti įdomus.
- Pasižymėti tinkliniu mąstymu: Kuomet nebegali visko kontroliuoti, turi turėti, žinoti ir valdyti savo ryšių tinklą. Žinoti kur tinkle yra reikiama kompetencija, gebėti ją rasti, pritraukti ir puoselėti santykius.
- Būti atspariu: Sukrėtimams, klaidoms, galų gale - sėkmei.
- Lavinti kūrybinį mąstymą arba kūrybiškumą: Kūrybiški žmonės pasižymi gebėjimu pastebėti sąsajas tarp regis nesusiejamų dalykų. Matematiškai sąsajų pastebėjimas arba kūrybiškumas išreiškiamas formule 1+1=3. Tie kurie mato šias sąsajas, turi ir gerų idėjų. O tada vėl grįžtame prie pirmo punkto - kuo greičiau ir drąsiai tas idėjas testuoti.
- Drąsa veikti: Lyderis turi gebėti kurti, eksperimentuoti, nebijoti klysti, o jei klysti, tai kaip įmanoma greičiau, kitaip sakant - minimaliais kaštais. Tam svarbu turėti tvirtus savo atsparos taškus - stiprias asmenines vertybes.
Kaip Įveikti Specialisto - Vadovo Iššūkį?
Kai tampi vadovu kolegoms, su kuriais dirbai daug metų, kartu leisdavai laiką po darbo, atsiranda savi sunkumai, vienas iš jų - sunkiau skirti nepatogias, bet būtinas užduotis. Šiuo atveju padeda analitinis mąstymas ir skaičiai, kurie paprastai nemeluoja.
Labai rekomenduoju pasirinkti kelis mokymų kursus apie asmeninių tikslų, darbų, laiko planavimą ir įpročių formavimą.
Kaip Atrinkti Ir Ugdyti Savo Vadovus?
Renkantis artimiausią vadovų komandą, be būtinųjų profesinių kompetencijų, didžiausią dėmesį skiriame asmeninėms savybėms: (1) gebėjimui dirbti su žmonėmis, (2) puikiems komunikavimo gebėjimams, (3) iniciatyvai ir idėjų siūlymui, (4) norui nuolatos gerinti procesus, savo darbą.
Dažnos Vadovų Klaidos Ir Kaip Jų Išvengti
Pokyčiuose, su kuriais aš dirbu, viena iš pačių didžiausių klaidų yra nekalbėjimas su žmonėmis. Komunikacijos trūkumas išsirutulioja į gandus ir atima darbuotojams saugumą, jie pradeda bijoti kitos dienos ir darbo efektyvumas krenta.
Vadovo Streso Valdymas
Aukštas streso lygis, darbų gausa yra dažno vadovo kasdienybė. Trumpalaikis, pozityvus stresas yra gerai, tačiau, jei jis tampa ilgalaikis, tai labai kenkia darbo kokybei, efektyvumui, na ir aišku sveikatai.
Praktiniai patarimai streso valdymui:
- Skalėje nuo 1 iki 10 įvardinti savo streso lygį. 10 - labai aukštas, 1 - labai žemas. Tada pažymėti koks streso lygis būtų priimtinas.
- Pagalvoti, kas labiausiai man kelia stresą ir surašyti 1-3 veiksmus, kuriuos galėčiau padaryti, kad sumažinčiau savo streso lygį. Pavyzdžiui, išmokti atpažinti kas man kelia stresą, pradėti medituoti, užsirašyti į streso mažinimo mokymus, subalansuoti miego ar mitybos režimą, pakalbėti su savo vadovu dėl darbo krūvio ar kitų problemų, kurios kelia stresą, susidėlioti savo prioritetus. Kiekvienas atras savo streso mažinimo būdus.
Mitai Apie Vadovus Ir Vadovavimą
Mitas - tai įsitikinimas, kurio atsiradimo priežastis taip įsisenėjusi, kad net nebeaišku, kodėl mes elgiamės taip, o ne kitaip. Todėl man atrodo, kad vadovui ypač svarbu klausti savęs - kodėl tai darau, ar sakau, kokios mintys mane įtakoja? Ar tai kyla iš mano baimės, ar iš meilės?
Labiausiai norėčiau sugriauti tuos mitus, kurie kyla iš mūsų baimių: jei nepadarysiu kažko, tai manęs negerbs mano darbuotojai, aš privalau dirbti iki išnaktų, kitaip akcininkai nematys mano vertės, aš privalau būti visada pakilios nuotaikos, nerodyti emocijų ir nesileisti į kalbas apie asmeninį gyvenimą, nes taip kris mano įvaizdis ir pan.
Kaip Įvertinti Kandidatą Į Vadovus?
Prieš įvertinant kandidato asmenines ar profesines kompetencijas, svarbu turėti aiškų suvokimą, kokio stiliaus vadovavimas organizacijai yra reikalingas (pvz.: geras banko padalinio vadovas nebūtinai bus geras vadovas statybinėje kompanijoje). Tai padarius bus lengviau vertinti ir reikalingas asmenines savybes - lyderystę, gebėjimą įsiklausyti, motyvuoti, aiškiai apibrėžti tikslus.
Darbo pokalbio metu svarbu gerai išsiaiškinti kandidato tinkamumą konkrečiai organizacijai ir jos sociokultūrinei aplinkai. Užduodami klausimai turėtų būti aiškūs ir konkretūs - kas lėmė kandidato rezultatų augimą? Kokie vadovavimo metodai buvo taikomi? Kokios kandidato, kaip vadovo, stipriosios kompetencijos?
Naudojame Performia international asmenybinį testą, kuris matuoja 10 asmenybės bruožų, bet svarbiausia į ką kreipiame dėmesį, tai visų bruožų visuma ir tarpusavio koreliacija. Vertinant vadovo testo rezultatus atkreiptinas dėmesys į stabilumą, nuoseklumą, orientaciją į rezultatą, socialinius, analitinius įgūdžius, emocinį stabilumą ir kitus, kurie yra svarbūs kultūrinei įmonės aplinkai.
Ar Norėti Tapti Vadovu Neturint Ankstesnės Vadovavimo Patirties Yra Normalu?
Norėti tapti vadovu neturint ankstesnės vadovavimo patirties - visiškai normalu. Dauguma vadovų kažkada buvo „pirmą kartą“.
Vadovavimo patirtis nėra tik formalus titulas. Dalis žmonių jau realiai vadovauja net to nepavadindami: koordinuoja projektus, moko naujokus, sprendžia konfliktus, prisiima atsakomybę už rezultatą, inicijuoja pokyčius.
Jei norite tapti vadovu, paruoškite 6-10 konkrečių situacijų, kuriose elgėtės kaip vadovas. Kaip tai pateikti interviu? Naudokite paprastą struktūrą: situacija → jūsų veiksmas → rezultatas → ko išmokote.
Patarimai Pradedantiesiems Vadovams
Pirmą kartą užėmus vadovo pareigas, neretam pasireiškia vadinamasis „apsišaukėlio“ sindromas, verčiantis dvejoti savo turimais įgūdžiais ir kompetencijomis, taip pat nerimas dėl naujųjų pavaldinių lūkesčių ar organizacijos keliamų tikslų įgyvendinimo.
Supraskite, kad mokotės, nuspręskite, kuriuos įgūdžius tobulinsite ir nesistenkite visko daryti iš karto.
Būtent jūsų pačių ir aplinkinių lūkesčiai gali kelti didžiausią įtampą ir net trukdyti gerai jaustis naujose pareigose. Įsivertinti savo pačių lūkesčius padės konkretus jų įvardinimas - užimant vadovo pareigas iš tiesų svarbu gerai žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
Vadovavimas Sau
Vadovavimas sau. Savo gyvenimo tikslų, vertybių suvokimas, pasitikėjimas savimi. Tai asmeninis efektyvumas, gebėjimas tobulėti, valdyti savo prioritetus, laiką ir energiją.
Vadovavimas Žmonėms
Vadovavimas žmonėms. Gebėjimas suprasti žmones, juos įkvėpti bei atskleisti žmonių talentus.
Užduokite klausimus savo žmonėms: Kokią vertę aš tau kuriu, kaip žmogui? Kuo aš tau įdomus, kaip vadovas? Kuo aš esu tau autentiškas?
Vadovavimas Organizacijai
Vadovavimas organizacijai. Vadovavimas dažnai siedavome su patirtimi, ekspertiškumu, žinojimu. Šiandien svarbiau ne „ar turime?“, o kaip panaudojame turimas žinias bei kompetencijas, kaip greitai gebame išmokti naujų dalykų bei praktikoje pritaikyti netipines, kitose srityse įgytas žinias.