Turtingiausių žmonių turto dalis BVP statistika Lietuvoje

Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos.

Tyrimo duomenimis, 2018 m. daugiau nei 5 mlrd. suaugusių pasaulio gyventojų pernai valdė daugiau kaip 307 trilijonų JAV dolerių vertės turto - tai būtų kiek daugiau nei 63 tūkst. dolerių arba per 56 tūkst. eurų vienam gyventojui.

Didžiausia dalis suaugusiųjų gyveno Azijos-Ramiojo vandenyno regione (23,5 proc.), Kinijoje (21,6 proc.), Indijoje (16,9 proc.) ir Europoje (11,7 proc.). Tačiau didžiausia dalis viso turto priklausė Šiaurės Amerikos (33,6 proc.), Europos (26,9 proc.), Azijos-Ramiojo vandenyno regiono (17,9 proc.) ir Kinijos (16,4 proc.) gyventojams.

Tiesa, amerikiečiai ir europiečiai taip pat yra labiausiai prasiskolinę, vidutinė jų skola vienam suaugusiajam siekia atitinkamai 54 tūkst. ir 21 tūkst. eurų. Tuo metu vieno afrikiečio ar indo skola nesiekė nė 1 tūkst. eurų.

Pajamų nelygybė pasaulyje. Šaltinis: Oxfam

Lietuvos situacija

„Credit Suisse“ tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 2,3 mln. suaugusių lietuvių iš viso turėjo daugiau kaip 51 mlrd. eurų turto - vidutiniškai po 22 tūkst. kiekvienas. Vidutiniškai tik 5 tūkst. eurų šio turto buvo finansinis turtas - tai yra pinigai, santaupos ar vertybiniai popieriai. Likusi dalis - nefinansinis turtas, pvz., būstas ar kitas NT.

Vieno suaugusio lietuvio turto mediana buvo kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad lygiai pusė tautiečių turėjo daugiau, o kita pusė - mažiau turto.

Beje, palyginti su turtingiausių šalių piliečiais, lietuvių turima skola (pvz., paskola būstui, lizingo ar vartojimo kredito įsiskolinimai) buvo gana nedidelė ir siekė 1,5 tūkst. eurų. Pagal daugelį rodiklių lietuviai lenkia rytinius kaimynus iš Baltarusijos ir Rusijos, tačiau atsilieka nuo latvių ir estų.

Lietuviai vengia skolintis

Paprašytas pakomentuoti tyrimo duomenis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad dalis duomenų nebuvo netikėti.

„Iš tiesų „Eurostat“ duomenys irgi rodo, kad Lietuvos gyventojų pajamų ir skolos santykis yra vienas mažiausių ES (tik vienoje valstybėje yra mažesnis). Jis siekia apie 30 proc. Tai reiškia, kad vidutinė vieno gyventojo skola sudaro mažiau negu trečdalį jo metinių pajamų.

Tai yra tikrai mažai, nes euro zonos vidurkis yra apie 90 proc., o Skandinavijos šalyse - virš 150 proc. Lietuviai visą laiką pasižymėjo labai konservatyviu požiūriu į skolą ir didelė dalis namų ūkių apskritai neturi jokių finansinių įsipareigojimų - nei būsto paskolos, nei lizingo, nei vartojimo paskolų“, - aiškino ekonomistas.

Jo teigimu, tokie lietuvių skolinimo įpročiai turi ir privalumų, ir trūkumų: „Viena vertus, mažesni finansiniai įsipareigojimai reiškia didesnį atsparumą galimiems sukrėtimams finansų rinkose. Kita vertus, neišnaudojamos galimybės perkelti ateities pajamas į dabartį, kas ir yra asmeninės skolos instrumento pagrindinė funkcija.“

Didžiausia dalis turto - nelikvidus

Anot N. Mačiulio, jį labiau sudomino tyrimo duomenys apie lietuvių turimo turto pobūdį. „Lietuviai labai išsiskiria neigiama prasme. Didžioji dalis turto yra nefinansinis turtas - dažniausiai tai yra būstas. Finansinis turtas - tai pinigai santaupos pensijų fonduose ir vertybiniai popieriais - akcijos obligacijos.

Tai beveik visas Lietuvos gyventojų sukauptas turtas yra NT. Vėlgi, viena vertus, tokie duomenys ne visai stebina. Statistika rodo, kad apie 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste ir yra linkę įsigyti būstą, o ne nuomotis. Ir tą rodo ir šie duomenys - jei kokį nors turtą gyventojai sukaupę, tai jis bus nefinansiniai aktyvai, o nekilnojamasis turtas“, - komentavo ekonomistas.

Jo teigimu, tai nėra optimalus taupymo būdas, nes NT yra labai nelikvidus: „Atsiradus poreikiui turėti kažkokių lėšų nelaimės atvejui ar susvyravus kitoms einamosioms pajamoms, būtų labai sudėtinga greitai parduoti būstą, ypač kriziniais laikotarpiais. Taigi, būstas nėra gera taupymo ir investavimo priemonė, bent jau ne visiems gyventojams. Greta jos reikėtų turėti ir likvidesnio finansinio turto.“

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į „Credit Susisse“ skaičiavimus, kad apie 5 tūkst. eurų dydžio lietuvių finansinis turtas yra gana mažas. „Ypač įvertinant tai, kad įtrauktos ir lėšos pensijų fonduose. Pasaulio banko duomenys irgi rodo, kad jei estai pensijų fonduose yra sukaupę apie 15 proc. BVP, tai lietuviai - tik apie 7 proc.

Ir čia lietuviai išsiskiria neigiama prasme - jie neturi nei investicijų į akcijas, obligacijas, nei turi sukaupę turto pensijų fonduose. Ir čia, pvz., labai išsiskiria estai. Jų turtas yra pasiskirstęs maždaug per pusę - maždaug tiek pat turi ir finansinio ir nefinansinio turto. Jų taupymas labiau subalansuotas“, - aiškino N. Mačiulis.

Anot jo, bendras turtas lietuvių nėra didelis. Esą įvertinus ir turimą būsto vertę tai yra labai mažai: „Vakarų Europos valstybėse turimas turtas skaičiuojamas šimtais tūkstančių eurų. Vėlgi tai tik parodo, kad mes visai neseniai išsivadavome iš planinės ekonomikos gniaužtų ir didelė dalis gyventojų dar neturėjo pakankamai laiko turtui sukaupti. Nors tie patys estai turto sukaupė daugiau.“

Klaipėdos regiono dinamika

Ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad Klaipėda nesiveja pirmaujančių regionų, bet gerai, kad ir netolsta nuo jų, išlaiko poziciją. Gyvenimas gerėja tiek, kiek vidutiniškai gerėja Baltijos šalyse, ir šiek tiek lėčiau, nei pirmaujančiuose Lietuvos regionuose - Vilniuje ir Kaune.

Pasak jo, pagal šį rodiklį turtingiausiu regionu Baltijos šalyse laikoma Vilniaus apskritis, po jos seka Talino, Rygos, Kauno, Tartu ir Klaipėdos regionai (pagal ES teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros klasifikaciją, Lietuvoje yra 10 regionų, Latvijoje - 6, o Estijoje - 5 regionai).

Nors tai nėra absoliutus ir neginčijamas įvertis, tačiau jis atskleidžia gerėjančio gyvenimo tendencijas. Užpernai Lietuvoje nominaliojo BVP - šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertė to meto kainomis - dydis siekė 67,2 mlrd. eurų.

Išdalijus šią sumą regionų gyventojams galima spręsti, kiek pinigų kiekvienas iš jų sugeneruoja per metus. Ž. Maurico teigimu, paklaida regiono gali būti gana ženkli, gal net apie penki procentai, o atskirų regionų - iki 10 procentų. Bet tendencijos vis tiek - daugiau, mažiau - yra atskleidžiamos, kurias mes ir patys jaučiame.

Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kaip šie rodikliai keitėsi - nors ir nevienodais tempais, tačiau gyvenimas atskiruose Lietuvos regionuose, palyginti su 2015 metais, žymiai pagerėjo, o Vilnius jau aplenkė Taliną, į kurį anksčiau tik lygiuodavosi, bei pasiekė ES vidurkį.

Pagal sugeneruojamo BVP vienam gyventojui Vilniaus regionas jau yra pasivijęs Europos Sąjungos vidurkį. Jeigu nori pažiūrėti, kaip gyvena vidutinis europietis - važiuok į Vilnių.

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad klaipėdiečių sukuriamas bendras gėris dar labiau išaugtų, jeigu miestas sugebėtų prisivilioti daugiau informacinių technologijų bendrovių ir joms dirbančių specialistų. Anot jo, sektorių į uostamiestį reikėtų bandyti atvilioti statant jam tinkamus biurus.

Kas yra turtingas žmogus?

Klaipėdos valstybinėje kolegijoje asmeninių finansų valdymą dėstanti lektorė Audronė Meškelienė sako, kad turtingą žmogų apibūdinti labai sunku. Anot jos, turtingas žmogus - tai tas, kuris gali sau leisti bet ką, o apibrėžimo nėra. Kiekvienas vertiname skirtingai: labai mažai uždirbančiam žmogui atrodys, kad turtingas yra tas, kuris kartą per metus išvyksta atostogauti į užsienį. O kažkas ir su milijonu sąskaitoje gali jaustis neturtingas, priklauso nuo požiūrio.

Lektorės nuomone, vidutinei klasei priskiriamų gyventojų nelaikyčiau turtingais. Pagal mane, turtingas tas, kuris pagal galimybes yra aukščiau kitų, o vidutinė klasė yra didžioji dalis, negali gi visi būti turtingi.

Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija viduriniąją klasę apibrėžia kaip gyventojus, kurių pajamos siekia 75-200 proc. nuo vidutinių pajamų šalyje.

A. Meškelienė sako, jog tinkamai savo finansus valdantis žmogus tik 30 proc. pajamų turėtų skirti pramogoms, o likusias - kasdieniams poreikiams ir taupymui. Yra tokia formulė, kaip tinkamai paskirstyti savo uždirbtas pajamas: 50 procentų žmogus turėtų išleisti savo kasdieniams poreikiams, 30 procentų - pramogoms, o 20 procentų - taupymui ir investavimui.

Yra sakoma, kad minimalią algą gaunantis žmogus turėtų taupymui skirti 10 procentų ar nors šiek tiek, kad ir kelis eurus, nes reikia turėti tą pagalvę.

Gerėjančio gyvenimo ženklai Klaipėdoje

Manykime, kad pagal asmeninių finansų valdymo dėstytojos nurodytą pajamų valdymo formulę trečdalį pinigų galime išleisti tam, ko tik širdis geidžia. Kažin ar nuo vidutinio atlyginimo trečdalį atidėjus pramogoms, išeitų koks nors brangus, tačiau kasdienybėje visiškai nebūtinas daiktas. Pavyzdžiui, naujas klasikinis motociklas už 30 tūkst. eurų.

Tačiau matyti, kad tokių žmonių uostamiestyje ir aplink jį yra. Nes kam tuomet vietoje naujų motociklų atsiėmimo punkto Klaipėdoje įkurti šių motociklų parduotuvę? Kam statyti naują „Porsche“ centrą? Versle juk priimami kruopščiai apskaičiuoti sprendimai, matyt, toks poreikis ne tik yra, bet ir auga.

Atsakė tik „Mercedes“ atstovaujančios įmonės „Veho Lietuva“ pardavimų vadovė V. Alčauskienė, teigdama, kad jų klientai yra vienodai stabilūs, pastovūs. Jeigu yra krizė, tai jaučia labai nežymų pardavimų kritimą, jeigu rinkoje yra pakilimas - jaučia nežymų augimą.

Skelbimų portalo Autoplius.lt atstovas Gintenis Dauparas teigia, jog ir naujų, ir naudotų automobilių pardavimai išlieka panašaus lygio nepaisant jų brangimo. Kainos auga stabiliai. Išeitų, kad žmonės automobiliams išleidžia daugiau pinigų. Kažin ar realybė yra tokia, jog žmonės labai praturtėjo, čia reikėtų gilintis.

Klaipėdos centre esančius restoranus „Momo grill“ ir „Monai“ galima laikyti aukštesnės klasės, apie tai liudija ir kainos, kurios yra didesnės nei daugumoje uostamiesčio maitinimo įstaigų. Restoranams vadovaujanti Greta Gerviatauskaitė sakė, kad pastaruoju metus neišryškėjo pokyčiai, kurie liudytų apie augančias lankytojų išlaidas.

Pasak jos, restoranų lankytojų išlaidos netgi mažėja. Gali tam įtakos turėti su kariniais konfliktais pasaulyje susijusi situacija, gal PVM lengvatos panaikinimas, kuris irgi verčia padidinti šiek tiek kainas.

Euro zonos šalių statistika

Stovint pasirinkimų kryžkelėje, likti su euru, ar jo atsisakyti, verta peržvelgti šalių - euro zonos narių - ekonomikos rodiklių statistiką.

Didžiausių euro zonoje veikiančių ES narių statistika:

Šaltinis: BBC, 2010/2011 metų TVF ir Pasaulio banko duomenys

Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 2,4 trln. eurų, užsienio skola - 4,2 trln. eurų (178 proc. nuo BVP). Užsienio skolą dalijant šalies gyventojams, kiekvienam iš jų atitektų po 50,6 tūkst. eurų. Didžiausia Europos ekonomika yra labiausiai priklausoma nuo Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolų.

Prancūzijos BVP - 1,8 trln. eurų, užsienio skola - 4,2 trln. eurų (235 proc.). Vienam šalies gyventojui tenka 66,5 tūkst. eurų užsienio skolos. Antra pagal dydį Europos ekonomika yra giliai įklimpusi į kitų šalių skolas, nes šalies bankai turi Graikijos, Italijos ir Ispanijos skolų vertybinių popierių.

Italijos BVP siekia 1,2 trln. eurų, užsienio skola beveik dvigubai tiek - 2 trln. eurų (163 proc.). Kiekvienam italui tenka 32,8 tūkst. šalies užsienio skolos. Italijos skolos rodikliai vertinami kaip ganėtinai pavojingi, nors šalis ir yra geresnėje padėtyje nei Graikija ar Portugalija.

Didžiosios Britanijos BVP siekia 1,7 trln. eurų, užsienio skola 7,3 trln. eurų (436 proc.). Didelė šalies užsienio skola, lyginant su BVP, aiškinama itin aktyviu Didžiosios Britanijos finansiniu sektoriumi, kuriame kapitalas juda labai sparčiai. Šalies skolų rodikliai nėra laikomi didele problema, nes šalis turi aukštos vertės turto.

Ispanijos BVP - 0,7 trln. eurų, užsienio skola - 1,9 trln. eurų (284 proc.). Kiekvienas šalies gyventojas jau dabar yra skolingas po 41,3 tūkst. valstybės užsienio skolos. Ispanijos galvos skausmas numeris vienas - skolose paskendusi Portugalija, kuri jai skolinga milijardus eurų.

Portugalijos BVP - 0,2 trln. eurų, užsienio skola - 0,4 trln. eurų (251 proc.). Portugalui tenka 38 tūkst. šalies užsienio skolos.

Graikijos BVP - 0,2 trln. eurų, užsienio skola - 0,4 trln. eurų (252 proc.). Kiekvienam graikui tenka po 38 tūkst. eurų šalies užsienio skolos. Nors Graikijos ekonomika nėra didelė, labiausiai baiminamasi „užteršimo" pavojaus, t.y., kad jos bėdos gali persimesti į kitas šalis.

Euro krizė ir jos priežastys

Politologo, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Lauryno Kaščiūno teigimu, euro krizės problemos buvo tarsi užprogramuotos neteisingame pačios pinigų sąjungos konstravime. Buvo sukurta pinigų sąjunga prieš tai nesukūrus ekonominės sąjungos.

„Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad euro zoną itin išbalansavo tai, kad pietų šalys visada gyveno aukščiau savo galimybių, o vakarų bei šiaurės - taupė daugiau, nei reikėjo.

Turtingiausi pasaulio žmonės

Labdaros organizacijos „Oxfam“ statistika skelbia, kad 8 turtingiausi pasaulio žmonės kartu valdo tiek pat turto, kiek pusė skurdžiausiai gyvenančių pasaulio gyventojų.

1. Bill Gates: Įkūrė „Microsoft“ - didžiausią pasaulyje programinę įrangą gaminančią bendrovę.
2. Amancio Ortega: Įkūrė mados kompaniją „Inditex“, kurios žinomiausias prekės ženklas yra „Zara“.
3. Warren Buffett: Investicijų srityje dirba nuo 1951 m., valdo „Berkshire Hathaway“ - vieną iš didžiausių pasaulio investicinių bendrovių.
4. Carlos Slim: Priklauso konglomeratas „Grupo Carso“, apimantis įvairių sričių bendroves.
5. Jeff Bezos: Įkūrė „Amazon.com“ - didžiausią elektroninės prekybos puslapį pasaulyje.
6. Larry Ellison: Įkūrė technologijų bendrovę „Oracle Corporation“.

Banko „Swedbank“ atlikto tyrimo duomenimis, vidurinei klasei save priskiria 55 proc. gyventojų, 33 proc. gyventojų save laiko nepasiturinčiais. Gyventojai palankiau vertina savo finansinę padėtį, tam didelės įtakos turėjo palankios ekonominės aplinkybės - mažėjančios palūkanos, augantys atlyginimai ir nuosaikūs infliacijos rodikliai.

Šiemet daugiau gyventojų save priskiria vidurinei klasei, šiek tiek mažiau save laiko nepasiturinčiais. Ir nors, kaip rodo tyrimas, didesnioji dalis gyventojų nėra patenkinti savo pajamomis, bendrai juntamas didesnis finansinis stabilumas.

Pagal Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apibrėžimą, vidurinei klasei priskiriami tie gyventojai, kurių pajamos siekia 75-200 proc. šalies atlyginimų medianos, t. y. 1400-3720 eurų neatskaičius mokesčių. Išankstiniu vertinimu, šiais metais į šią grupę patenka 58 proc. dirbančiųjų - 2 proc. punktais daugiau nei prieš metus.

Remiantis banko atlikto tyrimo duomenimis, per metus išaugo ir vertinimas, kiek turėtų didėti pajamos, kad gyventojai jaustųsi gyvenantys oriai - vidurinei klasei save priskiriančių gyventojų teigimu, jų pajamos didėti turėtų maždaug 51 proc., kai 2024 m. Žemesnei vidurinei klasei save priskiriančiųjų teigimu, jų pajamos augti turėtų 62 proc., 2024 m.

Nekilnojamojo turto kainų augimo tendencijos

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kyla dėl realių atlyginimų augimo, o ne dėl būsto kreditavimo apimčių augimo. Paveldėtas nekilnojamasis turtas - valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra.

Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat, potencialūs įpėdiniai atsisako priimti labai prastos būklės turtą, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

Vilnius vs. Kaunas: Būsto rinkos skirtumai. Žvelgiant iš nekilnojamojo turto perspektyvos, juose pirminės būsto rinkos dinamika - labai nevienoda. Didžiausias skirtumas buvo 2020 m.: Vilniuje tuomet realizuotas 5 161 būstas, Kaune - 831.

Būsto kainos Vilniuje ir Kaune. Šaltinis: Citus.lt

2024 m. Skiriasi ir gyventojų skaičiaus pokytis: per paskutinius 4 m. Vilniaus gyventojų skaičius išaugo 44 450 žmonių, Kauno - 23 226. Tuo tarpu būstas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei Kaune - net 28 proc. Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos, atitinkamai, šių metų sausio gale sudarė 3 585 ir 2 803 Eur/kv.

Pajamų nelygybė ir nekilnojamasis turtas

„Oxfam“ surinkti duomenys rodo, kad 2 153 pasaulio milijardieriai turi daugiau turto nei 4,6 mlrd. skurdžiausių žmonių Žemėje. Ypač dėl pajamų nelygi kenčia moterys ir mergaitės, nes jos dažniausiai yra globėjos, kurios „priverčia mūsų ekonomikų, verslų ir visuomenių ratus suktis“.

Pasak „Oxfam“, visame pasaulyje 42 proc. moterų negali susirasti darbo, nes jos yra atsakingos už kitų žmonių priežiūrą, palyginti, tokių vyrų yra vos 6 proc.

Pasak tyrimo autorių, prasčiausiai gyvena neturtingos moterys ir mergaitės, nes jos „kasdien po 12,5 mlrd. valandų dirba neapmokamą darbą“, kuris yra vertinamas mažiausiai 10,8 trln. dolerių per metus.

Statistika

Apibendrinant, nekilnojamasis turtas išlieka svarbia investicine sritimi, kurią verta apsvarstyti. Žemiau pateikiama statistika, apibendrinanti pagrindinius straipsnyje aptartus aspektus.

tags: #turtingiausiu #zmoniu #turto #dalis #bvp