Tiesa, savo laimėjimais ir jų atnešta pinigine nauda kai kurie žmonės taip beatodairiškai džiaugiasi ir ją demonstruoja, kad ilgainiui sukelia aplinkinių pasipiktinimą ir pavydą.
Aptarsime, kokios vertybės ir prioritetai būdingi turtingiems žmonėms, kurie nesureikšmina pinigų.
Kuklumas ir socialinė atsakomybė
Kuklumas - viena iš savybių, kuri būdinga turtingiems žmonėms, nesureikšminantiems pinigų.
„Visi turime ko išmokti. Vieni privalo suprasti, kad pinigai mokami ne už gražias akis, ne todėl, kad esi panašus į Bradą Pittą ar Angeliną Jolie, o už atliktą darbą ir, kas dar svarbiau, nuolatinį tobulėjimą. Kitiems gi reikia išmokti kuklumo. Pavyzdžiui, tokio, kuris būdingas skandinavams. Nors jie ir turtingi, tačiau nemėgsta puikuotis tuo viešai“, - sako A. Strumskis.
Pašnekovo teigimu, prie tautos mentaliteto keitimo ir socialinių tarpusavio ryšių gerinimo turėtų labiau prisidėti ir žiniasklaida. Ji, anot A. Strumskio, yra per daug susitelkusi į negatyvios informacijos paieškas ir dažnai ignoruoja geras žinias. Pasklaidžius naujienų portalus, gali pasirodyti, kad aplinkui vien vagys ir neteisybė.
Jis taip pat pabrėžia, kad visuomenėje socialinė atsakomybė turėtų būti suvokiama kur kas plačiau nei dabar.
„Tikriausiai nedaug kas žino, kad vietoj „Lietuvos“ kino teatro statomas muziejus yra finansuojamas privačiomis lėšomis. Žiniasklaidai tai nelabai įdomu, nes ne skandalas. Taigi daug žmonių negavo šios informacijos ir mano, kad verslui įdomu tik viena - kaip uždirbti pinigų. Bet tai tik dalis tiesos. Pinigai verslui yra būtini kaip kraujas, kuris reikalingas, kad galėtum funkcionuoti ir atlikti svarbesnius darbus“, - teigia pašnekovas.
Tik nustojus skirstyti žmones į turtingus ir neturtingus ir pradėjus vertinti jų asmenines savybes, galima tikėtis esminio proveržio.
„Tik tuomet, kai kiekvienas mūsų net nesusimąstydamas pakels gatvėje gulinčią kieno nors numestą šiukšlę, bus galima kalbėti apie visuomenės brandą ir pasiruošimą. Štai tada bus galima kalbėti ir apie tai, kad kiekvienas individas yra gana sąmoningas ir geba kurti didelę vertę sau, šeimai, įmonei ir valstybei“, - apibendrina A. Strumskis.
Technologijos ir jaunimas
Bene svarbiausias vaidmuo pokyčių eroje, A. Strumskio nuomone, atitenka technologijoms ir jaunajai kartai. Šie du elementai vienas kitam daro įtaką ir sukuria sinergiją, galinčią iš esmės pertvarkyti nusistovėjusią visuomeninę ir verslo tvarką.
„Technologijos kuria naujas darbo galimybes, keičia žmonių gyvenimo įpročius ir nusistovėjusį profesinės veiklos įsivaizdavimą. Šiuolaikiniais įrenginiais ir sprendimais natūraliai išmokęs naudotis jaunimas (Y ir Z kartos - aut. past.) kitaip mąsto, priima kitokius sprendimus ir turi kitus prioritetus. Tokie žmonės dažnai nežino, kas yra kirvis, bet nuo gimimo naudojasi kompiuteriu. Jie nesureikšmina daiktų ir labiau linkę investuoti į potyrius. Jiems laisvė ir saviraiška - aukščiausias idealas“, - tikina pašnekovas.
Jis pabrėžia, kad kartu su informacinių technologijų plėtra ir jaunų žmonių atėjimu į darbo rinką pradėjo keistis darbo kultūros ir verslo etikos normos. Pavyzdžiui, anksčiau buvo normalu į el. laišką atsakyti per kelias valandas ar vieną darbo dieną, o dabar sureagavimo į žinutę laikotarpis sutrumpėjo tiek, kad dažnas jį matuoja minutėmis.
Pasak A. Strumskio, šiuolaikinis pasaulis taip pat išsiskiria itin dideliu susiskaidymu. Socialiniai tinklai ir kiti technologiniai sprendimai sudarė sąlygas daugybės skirtingų nuomonių grupelėms susidaryti. Nebeliko didelių ir masyvių grupių, turinčių bendrą nuomonę.
„Gyvename pasaulyje, kuriame kiekvienoje valstybėje klesti nuomonių kunigaikštystės. Tokia terpė itin nepalanki siekiant priimti sudėtingus politinius sprendimus, tačiau labai mėgstama populistų, kurie moka garsiai šaukti ir sukuria iškreiptos realybės efektą, kai atrodo, kad jie turi didelį visuomenės palaikymą“, - įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Investicijos į save ir nuolatinis tobulėjimas
Norintieji tapti kūrėjais ir labai vertinamais specialistais, anot pašnekovo, turėtų nuolatos investuoti į save. Jis įsitikinęs, kad verslo sėkmės pamatas yra visą laiką augantis, smalsus ir tobulėjantis žmogus.
„Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, apstu žmonių, kurie vos baigę universitetą mano, kad yra patys vertingiausi ir genialiausi specialistai. Net jei tai buvo tiesa anksčiau, šiais laikais tokią nuostatą reikia pamiršti. Perspektyviausių profesijų sąrašas keičiasi itin sparčiai, todėl, nesimokant naujų įgūdžių, sunku išlikti konkurencingam“, - aiškina „Verslo angelų fondo I“ atstovas.
Jis teigia, kad atsakomybę dėl darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei įgūdžių plėtimo iš dalies turėtų prisiimti ir verslininkai. Pasak A. Strumskio, darbdaviai privalo paaiškinti savo kolektyvo nariams, kodėl reikia rūpintis asmeniniu ir profesiniu tobulėjimu. Dar daugiau - įmonės turėtų skirti lėšų darbuotojų saviugdai, ypač tiems, kurie savanoriškai siekia gilinti ar gerinti žinias, plėsti akiratį.
„Gaila, tačiau daugeliu atvejų vadinamieji komandos formavimo seminarai - bent jau kol kas - virsta eiline proga pašvęsti“, - tvirtina pašnekovas.
„Asmeninis tobulėjimas yra vienintelis dalykas, kuris padės išgyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Ir verslui, ir darbuotojams“, - įsitikinęs pašnekovas.
Jo teigimu, gyvename laikotarpiu, kai kol kas juntama didelė praeities pasiekimų ir įvykių inercija, tačiau netrukus ji išnyks ir tuomet visi turės susidurti su pokyčių faktu.
Verslo sėkmės pavyzdžiai
Kasmet „Verslo žinių“ sudaromame TOP 1000 tradiciškai skelbiamas tūkstantis didžiausių Lietuvos įmonių, pirmaujančių pagal praėjusių metų pardavimo pajamas.
2011 metais iš duobės pakilo mažmeninės prekybos bendrovės, o atsilaisvinusias statybininkų vietas užėmė energetikos, automobilių prekybos ir transporto įmonės.
Šiemet „Verslo žinių“ sudaromame didžiausių įmonių TOP 1000 sąraše iš minėtų keturių įmonių aukščiausias pozicijas tūkstantukyje užima UAB „Lukšių pieninė“, vadovaujama Genadijaus Butkaus. Ji yra 355 tūkstantuko vietoje (2010 metais buvo 386). Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 74 mln. 207 tūkst. litų (2010 metais - 57 mln. 859 tūkst. litų). Pats įmonės vadovas šio reitingavimo nesureikšmina. „Statistika yra statistika, o darbas yra darbas. Tai ką darome yra tik pradžia“, - kalbėjo G.Butkus.
UAB „Gulbelė“, vadovaujama Arūno Tarnausko, 375 tūkstantuko vietoje (2010 metais buvo 412). Pagal pateiktus duomenis, bendrovės pardavimo pajamos praėjusiais metais išaugo iki 67 mln. 782 tūkst. litų (2010 metais siekė 53 mln. 718 tūkst. litų). A.Tarnausko teigimu, tai įrodymas, kad įmonė auga.
UAB „Gelvybė“, vadovaujama Vyto Januškevičiaus, užsiima automobilių degalų mažmenine prekyba. Ji didžiausių įmonių, pirmaujančių pagal praėjusių metų pardavimo pajamas, TOP 1000 sąraše užima 686 vietą. (2010 metais buvo 642). Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 32 mln. 984 tūkst. litų (2010 metais - 30 mln. 400 tūkst. litų).
Nors iš 677 vietos bendrovė nukrito į 906 - ąją, tačiau vis dar yra pirmaujančių pagal praėjusių metų pardavimo pajamas Lietuvos įmonių gretose. Tiesa, pardavimo pajamos praėjusiais metais nukrito iki 20 mln. 753 tūkst. litų (2010 metais siekė 28 mln. 684 tūkst. litų).
Apibendrinant, galima teigti, kad turtingi žmonės, kurie nesureikšmina pinigų, didelį dėmesį skiria asmeniniam tobulėjimui, socialinei atsakomybei ir kuklumui. Jie supranta, kad pinigai yra tik priemonė, o ne tikslas, ir stengiasi kurti vertę visuomenei bei aplinkai.
tags: #turtingi #zmones #kurie #nesureiksmina #pinigu