Kas yra turtingas žmogus? Turto įtaka žmogaus gerovei

Kas yra turtingas? Daug turto turintis žmogus. Tačiau, pasirodo, sąvoką „turtingas“ apibrėžti dar sunkiau nei sąvoką „žinomas“.

Vienam „turtingas“ prasideda nuo penkiaženklės pajamų sumos per mėnesį, kitam ir vidutinė alga - jau siektinas turtas. Vienam „turtingas“ yra tada, kai automobilis - prabangus, kitam - kai vaikus gali leisti mokytis brangiame užsienio universitete, trečiam - visa tai kartu paėmus ir dar pridėjus milijardines apyvartas įmonėse.

Yra tokia visuomenės grupė - žinomi žmonės. Žinomas aktorius, žinomas politikas, žinomas ekonomistas, žinomas sportininkas, žinomas verslininkas, žinomas lenktynininkas. Kad galėtum priklausyti šiai kategorijai, nepakanka būti tiesiog puikiu aktoriumi, politiku ar sportininku, kurį vertina profesinė aplinka. Kad prie profesijos atsirastų epitetas „žinomas“, reikia, kad apie šį žmogų žinotų ir tie, kurie neturi nieko bendra su jo profesija. Jis turi būti toks, kurį „VISI žino ir pažįsta“.

Kai kurių profesijų atstovai žinomi pasidaro dėl savo darbo pobūdžio: laidų vedėjai, diktoriai, žurnalistai, atlikėjai. Tačiau, pavyzdžiui, norint tapti žinomu verslininku reikia nuolat lankytis vakarėliuose, kuriuos fotografuoja, tarkim, „Žmonės“. Kitaip niekas nė nežinotų verslininko vardo ir pavardės, neatpažintų veido, nes jo veikla visiškai nesusijusi su viešumu. Aktorius irgi pasidaro žinomas ne tada, kai puikiai atlieka teatro vaidmenis, o tada, kai suvaidina keliuose serialuose ir taip tampa kone kiekvienos šeimos nariu.

Žmonių supratimu, turtas ir žinomumas vaikšto kartu. Gajus ir atvirkščias stereotipas: jeigu esi nežinomas turtuolis, gal tu - tik apsimetėlis?

Viešumas ir žinomumas asmenį nukelia į pačias įvairiausias pajamas gaunančių žmonių aplinką. Žinant, kad Lietuvoje populiariausia alga - nuo 300 iki 430 eurų (tiek per mėnesį uždirba net 319 tūkstančių gyventojų!), vos tik prakutęs, bet žinomas vidutiniokas, mažesnes pajamas gaunančių žmonių akimis, tampa „turtingas“. Kadangi tūlo lietuvio fantazija be galo laki, dauguma sugeba vien pagal išorės atributus pakylėti žinomą žmogų į milijonierius. Tačiau tikrovė dažnai visai kitokia.

Viešumos ir žinomumo tikrai turtingi žmonės netgi vengia, nes gali sau tai leisti. Priklausomybė greičiau yra priešinga. Labai turtingi žmonės, tie, kurie patenka į turtingųjų tūkstantuką, dažnai visai nesiekia būti žinomi. Priešingai, kai kurių jų nuotraukos nerasi net „Google“ paieškos sistemoje. Tai - absoliučiai universalus pasaulinis fenomenas.

Jų pajamos ir gyvenimo kokybė nė kiek nuo žinomumo nepriklauso. Tik labai nedaugelio profesijų atstovams (toks didžiąja dalimi yra šou verslas) žinomumas padeda uždirbti. Dažniausiai - priešingai - jis trukdo.

1. Dar mokykloje išmokstama, kad sunkus darbas veda pirmyn ir garantuoja turtingą gyvenimą, tačiau vienas žymiausių Amerikos finansų ekspertų Ricas Edelmanas su šia mintimi nesutinka. „Tai tik pusė istorijos. Jei viskas, ką darote - tik sunkus darbas, niekada nebūsite pasiturintys“, - sako jis ir paaiškina, kad norint užsitikrinti finansinį stabilumą ateičiai, svarbu elgtis ir protingai. Pasak p.

2. Ponas Sieboldas įsitikinęs, esą reikia rūpintis ne tik didesnėmis santaupomis, bet ir aukštesnėmis pajamomis. Taupyti, anot jo, svarbu, tačiau turtingi žmonės daugiau dėmesio skiria uždarbiui. „Žmonės praleidžia svarbiausias savo galimybes, karpydami akcijų kuponus“, - teigia milijonierius. Jis tikina, kad sėkmingi verslininkai užsitikrina keletą pajamų šaltinių ir tik tuomet savo rutiną papildo mažais taupymo įpročiais. Jų, pasak p.

3. „Nusipirkau savo pirmąjį prabangų laikrodį tik tuomet, kai mano verslai ir investicijos jau generavo stabilias ir saugias pajamas. Jis teigia, kad siekiant laimėjimų, svarbu demonstruoti savo darbo etiką, o ne brangias puošmenas.

4. Pasak p. Sieboldo, viduriniosios klasės atstovai džiaugiasi laiku gavę fiksuotą ar valandinį atlyginimą, o turtingieji renkasi uždirbti tiek, kiek nuveikė. „Tai nereiškia, kad tarp lyderių nėra tokių, kurie laukia atlyginimo dienos. Yra, tačiau matyti tendencija, jog daugeliui šis kelias į milijonus yra pats lėčiausias, nors ir saugus. Patys geriausieji žino, kad dirbant sau galima daug greičiau pasiekti finansinių laimėjimų“, - sako p.

5. Vienas efektyviausių būdų užsidirbti - investuoti. „Milijonieriai kasmet investuoja vidutiniškai 20% namų ūkio pajamų. Jų turtas nėra matuojamas pagal tai, kiek jie kasmet uždirba, bet pagal sumas, kiek jie sugeba išsaugoti ir investuoja“, - teigia verslininkas, parašęs „New York Times“ bestselerį „Aš išmokysiu tave būti turtingu“ (angl. Norint investuoti visai nebūtina vadintis finansų ekspertu, kalbant vartoti įmantrų ekonominį žodyną ar uždirbti įspūdingų sumų.

6. „Labai daug žmonių siekia ne savo, o kieno nors kito, pavyzdžiui - tėvų, svajonių. Tai klaida“, - sako Thomas Corley, knygų autorius, tyręs, kaip tampama milijonieriais. „Siekdami ne savo svajonių ir tikslų galiausiai pasijusite nelaimingi dėl specialybės, kurią pasirinkote. Jūs nebepajėgsite našiai dirbti ir tai atsilieps jūsų finansams. Savąją aistrą turėti privalu, tai neišvengiama, siekiant būti sėkmingu“, - rašo jis savo knygoje „Pakeisk savo įpročius, pakeisk savo gyvenimą“ (angl.

7. Pono Sieboldo teigimu, neužtikrintumas ir diskomfortas yra dalykai, prie kurių būtina priprasti, siekiant tapti turtingu lyderiu. „Fizinis, psichologinis ir emocinis komfortas yra viduriniosios klasės žmogaus pirminis tikslas, o lyderiai anksti supranta, kad milijonieriumi tapti nėra lengva. Tai, visų pirma, reikalauja atsisakyti komforto ir savąjį susikurti nežinomybėje“, - aiškina p.

8. Milijonierius T. Harvis Ekeris tikina, kad turtingi žmonės turi įsipareigoti savo būsimam uždarbiui, nes jį pasiekti įmanoma tik tuomet, kai turi aiškią viziją, ką galima nuveikti su būsimais pinigais.

9. „Vos gavę uždarbį dauguma žmonių pirmiausia skuba apmokėti sąskaitas už nuomą, padengti kreditinės kortelės išlaidas, pervesti pinigus už telefono ryšį ir sumokėti mokesčius valstybei“, - knygoje „Automatinis milijonierius“ (Angl. Pasak jo, protingiau yra gavus algą dalį jos iš karto pervesti į kokį nors fondą. Sumos dydis sudaromas kiekvieną dieną atidedant tiek, kiek gaunama už vieną darbo valandą. Šį procesą patartina automatizuoti.

10. Pasak p. Sieboldo, dažnas galvoja, kad turtai yra privilegija, kuria apdovanojami tik tie, kuriems pasiseka. „Iš pradžių paklauskite savęs: „O kodėl ne aš?“. Tuomet kelkite sau didelius tikslus ir galvokite plačiau.

Ironiška, kad, nors daugybė krikščionių pritaria šiems dalykams, jų kasdienis gyvenimas rodo, kad savanaudiškumas dažnai ima viršų. Pasaulyje labai daug neteisybės, ypač ekonominės neteisybės. Kartais labai sunku suprasti, kodėl kai kurie žmonės praturtėja išnaudodami vargšus, ir dar blogiau, kodėl turtuoliai, atrodo, nesulaukia teisingumo!

Štai keletas pavyzdžių, kaip turtas gali paveikti žmogaus gyvenimą: Sutuoktiniai Lara ir Rogeris Griffith‘ai iš Anglijos pasakoja gyvenę taikai ir nesipykę iki tol, kol laimėjo didįjį loterijos prizą - beveik du milijonus svarų. Kita loterijos laimėtoja - Sharon Tirabassi - vieniša motina nusipirkusi laimingą bilietą ir taip savo banko sąskaitą papildžiusį dešimtimis milijonų Kanados dolerių.

Knygos „Gyvenimo pamokos iš loterijų. Kaip apsaugoti savo pinigus baugiame pasaulyje“ („Life lessons from the lottery. Protecting your money in a scary world“) autorius Donas McNay‘ius sako, kad dauguma žmonių nėra pasirengę tokiam perversmui - jie nusižudo, skiriasi, juos apima depresija, jie iššvaisto visą turtą - pinigai lengvai ateina ir lengvai išeina.

Šiandien jau yra nemažai mokslinių tyrimų pagrindžiančių, kad savo gyvenimu siekdami daugiau turtų, visai netampame laimingesni. O argi ne to, kaip sako senoji pasaulio dvasinė išmintis - mes visi čia ir susirinkome?

Socialinės psichologijos profesorius Edwardas Dieneris, kai kurių dar vadinamas „daktaru Laime“ (Dr. Happiness). Pagrindinės ilgalaikių ir didelės apimties Edwardo Dienerio tyrimų išvados žinomos psichologijos mokslui - tarp mažiausias pajamas gaunančių žmonių, kurie priversti kasdien galvoti apie išgyvenimą, didesni pinigai prisideda prie laimės jausmo. Vis dėlto, kai jau patenkinami svarbiausieji žmogaus poreikiai, santykis tarp turto ir laimės vis silpnėja. Turtuoliai nėra kur kas laimingesni už vidutines pajamas gaunančius žmones.

Pastebima ir tai, kad, nepaisant to, jog per paskutinį pusšimtį metų daugelyje išsivysčiusių šalių gyvenimo lygis pakilo keletą kartų, bet laimės pojūtis ir pasitenkinimas gyvenimu nė kiek nesikeitė, o sergančių depresija netgi padaugėjo.

Materialių siekių daugiausiai turi žmonės, kurie nepasitiki savimi ir jaučiasi nesaugūs. Psichologijos profesorė Sonja Lyubomirsky pastebi, jog materialistai labiau nei nematerialistai kenčia nuo įvairių psichinių sutrikimų.

„Materialūs žmonės turi nerealiai didelių lūkesčių, ką materialūs daiktai gali jiems suteikti, - sako Sonja Lyubomirsky. - Štai vienas tėvas man aiškino, kad, nupirkdamas 42 colių įstrižainės televizorių, jis taip pagerins santykius su sūnumi. Deja, tai nepadėjo“.

Kuo labiau žmonėms rūpi jų materialistiniai tikslai, tuo mažiau jie linkę bendrauti tam, kad padėtų kitiems. Daugiau materialistinių siekių turintys žmonės yra mažiau empatiški ir mažiau nori bendradarbiauti, taip pat jie labiau linkę į manipuliacijas bei konkurenciją. Be to, kuo žmonių tikslai materialesni, tuo jiems mažiau rūpi ekologija ir jų gyvenimo būdas kenksmingesnis Žemei.

Taigi, iš esmės labiau materialius išorinius dalykus vertinantys žmonės, pasak T. Kasserio, yra labiau linkę ir į narcisizmą.

Robertas A. Emmonsas, pozityviosios psichologijos mokslininkas, sako, kad materializmas visų pirma atsiranda tada, kai žmogus nepakankamai įvertina tai, ką jau turi. Anot jo, siekius turėti vis daugiau turtų galėtų padėti sumažinti dėkingumo ugdymas.

Kaip išmokyti save būti dėkingą? Galima rašyti dėkingumo žurnalą apie kasdienes gyvenimo dovanas, laišką tam, kuriam jautiesi dėkingas, aplankyti tuos žmones, kurie tau ką nors gera padarė ir pasakyti „ačiū“ - tai keletas patarimų, kuriuos kaip moksliškai pagrįstus ir veiksmingus aprašo psichologas Robertas A. Emmonsas.

Kaip priešnuodį norui vaikytis didesnių turtų, pozityviosios psichologijos atstovai taip pat siūlo puoselėti draugystę su aplinkiniais.

Biblijoje aprašomos įvairios situacijos, kuriose turtas ir skurdas atskleidžia skirtingus žmogaus dvasinės būklės aspektus.

Pvz.: Turtingas žmogus ir Lozorius (Luko 16, 19-31): Šis palyginimas parodo, kad turtas savaime nėra blogis, tačiau svarbu, kaip jis naudojamas. Turtingas žmogus, ignoruojantis prie savo vartų gulintį vargšą Lozorių, po mirties patiria kančias, o Lozorius atsiduria Abraomo prieglobstyje. Jėzaus įspėjimas apie turtus (Mato 19, 23-24): Jėzus sako, kad turtingam žmogui sunkiau patekti į dangaus karalystę nei kupranugariui praeiti pro adatos skylę. Tai pabrėžia, kad prisirišimas prie turto gali užkirsti kelią dvasiniam tobulėjimui.

Pauliaus patarimai Timotiejui (1 Timotiejui 6, 17-19): Paulius ragina turtinguosius nesididžiuoti ir nesudėti vilčių į nestabilius turtus, bet viltis Dievu, kuris apsčiai teikia visko mūsų džiaugsmui. Jis taip pat skatina juos daryti gera, lobti gerais darbais ir dalintis su kitais.

Šios istorijos ir patarimai atspindi Biblijos požiūrį į turtą: jis gali būti ir palaima, ir prakeiksmas, priklausomai nuo žmogaus požiūrio ir elgesio. Svarbiausia yra ne pats turtas, o tai, kaip jis naudojamas ir kokią įtaką jis daro žmogaus dvasinei būklei.

Štai keletas išmintingų minčių apie turtą iš įvairių šaltinių:

• "Nesi turtingas tol, kol neturi to, ko už pinigus nenusipirksi." - Garth Brooks
• "Neturtingas ne tas, kuris mažai turi, o tas, kuris daug nori."
• "Turtas yra pavojingas tik kaip pagunda pasiduoti tingiai ramybei ir nuodėmingai mėgautis gyvenimu, o turto siekimas pavojingas tik tada, kai jo tikslas yra galimybė vėliau nerūpestingai ir linksmai gyventi."
• "Turtingiausias yra tas, kurio malonumai pigiausi."

Vienam didžiausių karavanų, kada nors kirtusių Sacharą, vadovavo Mansa Musa, legendinis didžiulės Vakarų Afrikos Malio imperijos valdovas. 1324 m. Musa išvyko į hadžą - religinę piligriminę kelionę į Meką, keliaudamas su palyda, kurią sudarė 8 tūkst. dvariškių, 12 tūkst. Kaip rašoma naujienų portale „Indiatimes“, Musa gimė 1280 m., o mansa, gimtąja mandinkų kalba, kuria kalbama regione, reiškia „sultonas“. Jis atėjo į valdžią 1312 m. Įsivaizduokite, kiek pinigų turėtų turtingiausias žmogus istorijoje. Kai Musa pirmą kartą atėjo į valdžią, tuo metu Malio imperija jau klestėjo, tačiau, valdant Mansai Musai, Malis tapo dar turtingesnis. „Indiatimes“ teigiama, jog kai kurie istorikai mano, kad, atsižvelgiant į infliaciją, jo turtas šiandien siektų 400-600 mlrd. JAV dolerių.

Keletas žinomų istorikų dokumentavo Mansos Musos gyvenimą. Piligriminė kelionė į Meką yra vienas iš penkių pagrindinių islamo ramsčių, todėl Mansa Musa nusprendė leistis į Hadžą 1324-1325 m. Tai nebuvo panaši į bet kurią kitą kada nors matytą kelionę. Musa garsėjo savo dosnumu ir pamaldumu. Malio imperija buvo viena didžiausių imperijų Vakarų Afrikoje. Vienas garsiausių Malio imperijos valdovų Mansa Musa buvo garbinamas už pamaldumą ir teisingus nuosprendžius, tačiau jis taip pat garsėjo kaip turtingiausias kada nors gyvenęs žmogus. Žmogus, kuris buvo žinomas kaip „karalių karalius“, privedė Egiptą prie skurdo. Didžiąją turto dalį jis panaudojo daugybei mečečių pastatyti. Legenda byloja, kad Musa savo valdymo metais kiekvieną penktadienį pastatydavo po vieną mečetę, iš kurių garsiausia yra Džinguereberio mečetė. Musa taip pat buvo liepęs pastatyti keletą universitetų visoje karalystėje. Kai Mansa Musa buvo gyvas, jo investicijos į islamo švietimą Malyje pritraukė daugybę musulmonų mokslininkų, poetų ir amatininkų.

Buvusi banko investuotoja Kristin Addis kalbėdama su „Bussiness Insider“ žurnalistu prisipažino, kad dabar jaučiasi turtingesnė: nors uždirba tik 40 proc. buvusios šešiaženklės sumos, bet džiaugiasi kelionėmis po pasaulį. Nickas ir Dariece Swiftai taip pat pakeitė profesijas ir perėjo prie gerokai mažesnių pajamų, bet tvirtina, kad jaučiasi laimingesni. O pasak investuotojų klubui „West Texas Investors Club“ priklausančių milijonierių, žmonių santykiai yra kur kas svarbiau nei uždirbami pinigai.

Galite sau leisti taupyti „Daugeliui nesuprantama, kad svarbu ne tai, kiek uždirbi, o tai, kiek turi“, - rašo Robertas Kiyosakis knygoje „Du tėčiai - turtingas ir vargšas“. Pinigai gali neišspręsti finansinių problemų, o atvirkščiai - jas padidinti. Prisiminkite tuos, kurie laimi loterijose ir per kelerius metus iššvaisto visą laimėtą sumą, arba profesionalius sportininkus, jaunystėje uždirbusius milijonus, o vėliau visiškai nuskurdusius.

„Pinigai dažnai atskleidžia mūsų žmogiškąsias ydas. Gavus pinigų pasireiškia tokios savybės, kurių nė neįtarėme turį, - aiškina R. Kiyosakis. - Būtent todėl staiga praturtėję žmonės, pavyzdžiui, laimėję loterijoje, gavę palikimą, staiga pradėję gauti didesnes pajamas, paprastai labai greitai grįžta prie tokios pat, o neretai ir didesnės finansinės krizės, iš kurios staiga pavyko išsikapstyti.“

Jei pavyksta pragyventi už tiek, kiek uždirbate, vadinasi, uždirbate pakankamai. Galite patenkinti visus savo poreikius neišleisdami visos algos Neišleisti viso uždarbio - vienas iš pagrindinių išlaidų planavimo principų. Išleisti reikia mažiau nei uždirbate, nesvarbu, kokia išlaidų suma.

Gyventi pagal išgales gali būti visai paprasta. Ypač jei tai jau darote. Deja, ne kiekvienas šitai sugeba.

Jei galite sau leisti nors ir dabar įsigyti jachtą ir pakloti visą už ją reikalaujamą sumą, be jokios abejonės esate turtingas. O kaip tada, jei tą pačią jachtą visą laiką taupydami ir atsidėdami pinigus galite įsigyti po penkerių metų? Gali būti, kad tai irgi reiškia, kad esate turtingas.

Būti pensininku - savotiška prabanga. Anot specialistų, kad išėjus į pensiją netektų gyventi susispaudus, reikia gauti maždaug 70-80 proc. dabartinio uždarbio (suma, beje, diskutuotina). Net ir tada, jei persikeliate į mažesnį ir pigesnį būstą arba išvykstate į miestą, kuriame pragyvenimo lygis ne toks aukštas, pensija - tai papildomas laikotarpis, kurį reikia kaip nors pragyventi gaunant labai nedidelį uždarbį arba visai jo nebegaunant.

Turtingų žmonių tikslu niekada nebūna pinigai. Praturtėjusiuosius motyvuoja problemų sprendimo paieškos, koks nors troškimas arba aistra verslui. Leisti sau elgtis ne vien iš finansinių paskatų, aišku, prabangos ženklas: juk jei vos suduriate galą su galu, svarbiausia bus, kaip užsidirbti, o ne kaip kuo sumaniau atlikti užduotis.

„Daugelį didelės pinigų sumos, galima sakyti, gąsdina, - rašo savarankiškai praturtėjęs milijonierius Steve‘as Sieboldas. - Mums kažkodėl įkalta į galvas, kad su pinigais susijusi veikla pavojinga, nes pinigai - tai kažkas, ką sunku uždirbti ir dar sunkiau išlaikyti. Deja, jei norime „pritraukti“ pinigų, turime žiūrėti į juos ne priešiškai, o palankiai.“

S. Sieboldas sako: „[Vidurinioji klasė] į pinigų uždirbimą žiūri kaip į visą gyvenimą trunkančią prievolę ir nesibaigiančią kančią. Bet praturtėjusieji pinigus laiko savotišku laisvės garantu - juk turint pakankamai pinigų galop „nusiperki“ dvasios ramybę.“ Jei pinigai jūsų negąsdina, jei jų atžvilgiu nesate nusiteikęs priešiškai ir laikote juos savo siekių įgyvendinimo priemone, jums neblogai klojasi.

„Ilgainiui suvokiau, kad pinigai daugeliu atžvilgių išlaisvina, - prisipažįsta savarankiškai praturtėjusi milijonierė „NastyGal“ įkūrėja Sophia Amoruso savo knygoje. - jei gebate kontroliuoti savo finansus, neteks pasijusti pririštam prie darbo, vietos ar santykių, kurie jau seniai pabodo, bet yra neišvengiami, nes kitos alternatyvos tiesiog nėra. Finansinis stabilumas suteikia galimybę atverti kokias tik norite duris, o jei pinigų nuolat stinga, daugelis durų prieš jus tiesiog užsitrenkia.“

tags: #turtingas #yra #tas #kuris