Anglijos Parlamento Lordų Rūmai: Istorija ir Žemvaldys

Lòrdų Rmai (House of Lords), aukštieji Didžiosios Britanijos Parlamento rūmai. Visiškai Rūmai susiformavo 14 amžiuje, pavadinimas vartojamas nuo 1544 metų. Lordų Rūmai atsirado 11 amžiuje iš vitanų - anglosaksų karalių patariamųjų institucijų, kuriose posėdžiavo aukštieji dvasininkai ir artimiausi karaliaus patarėjai.

Lordų Rūmų Sudėtis ir Nariai

Lordų Rūmus sudaro nerenkami nariai: perai iki gyvos galvos (life peers, ministro pirmininko teikimu skiriami monarcho neterminuotam laiko tarpui, nepaveldima pozicija), paveldimi perai (hereditary peers, paveldima pozicija) ir dvasiniai lordai (Lords Spiritual, Anglijos bažnyčios vyskupai). Nerenkama institucija, kurią sudaro daugiau kaip 700 narių: 2 arkivyskupai (Canterbury ir Yorko), 24 Anglijos vyskupai - vadinamieji dvasiniai lordai, 92 (nuo 1999) paveldimi perai, visi perai iki gyvos galvos (nuo 1980), gavę titulą pagal 1958 Perų iki gyvos galvos įstatymą, Aukščiausiojo Teismo teisėjai.

Lordų Rūmų nariai vadinami Parlamento lordais. Dvasininkai yra Lordų Rūmų nariai tol, kol eina bažnytines pareigas, pasauliečiai - iki gyvos galvos. Lordų Rūmų pirmininkas - lordas kancleris.

Pagal 1999 priimtą Lordų Rūmų aktą panaikinta 90 paveldimų perų teisė iš karto užimti Lordų Rūmų nario vietą, jie turi būti renkami per papildomus rinkimus (2 perus renka perai leiboristai, 3 - liberalų demokratų perai, 28 - nepartiniai perai, 42 - perai konservatoriai, 15 spykerio padėjėjų renka visi Lordų Rūmų nariai).

Lordų Rūmų Funkcijos ir Galia

Nors Lordų Rūmai negali užkirsti kelio įstatymams, tačiau gali uždelsti jų priėmimą ir priversti Bendruomenių Rūmus persvarstyti sprendimus. Lordų Rūmai, kaip nepriklausomas nuo rinkimų proceso organas, veikia kaip Bendruomenių Rūmų parlamentinė kontrolė. Lordų Rūmai vykdo parlamentinę Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Bendruomenių Rūmų kontrolę. Perai reguliariai peržiūri ir teikia įstatymų pataisas, siekia bendro sutarimo su Bendruomenių Rūmais dėl galutinio įstatymo varianto.

Nuo 19 amžiaus Lordų Rūmų galia nuolat mažėjo. Pagal 1911 ir 1949 Parlamento aktus visa įstatymų leidybos galia perduota Bendruomenių Rūmams, Lordų Rūmams iš esmės liko tik patariamojo balso teisė; daugelis stebėtojų čia vykstančius debatus vertina dėl to, kad jie laisvi nuo partinės drausmės.

Bendruomenių Rūmai

Bendrúomenių Rmai (House of Commons), Didžiosios Britanijos parlamento žemieji rūmai, kuriuos sudaro (2016) 650 narių: 533 renkami Anglijoje, 59 - Škotijoje, 40 - Velse, 18 - Šiaurės Airijoje. Leidžiant įstatymus, priimant biudžetą, kontroliuojant vyriausybės veiklą Bendruomenių Rūmai turi didesnes teises negu Lordų Rūmai. Bendruomenių Rūmų nariai renkami 5 metams pagal daugumos atstovavimo sistemą, tačiau šis laikas gali būti sutrumpintas esant nepasitikėjimo votumui ar ministrui pirmininkui nusprendus.

Bendruomenių rūmus sudaro 650 narių, vadinamų Parlamento nariais (angl. Pilnas Bendruomenių rūmų titulas yra „Garbingosios Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Bendruomenės, susirinkusios Parlamente“ (angl.

Bendruomenių Rūmų nariais negali būti nepilnamečiai, sergantys psichikos ligomis, kaliniai, Lordų rūmų nariai, aukštas pareigas užimantys valstybės tarnautojai, teisėjai ir pan. Šie apribojimai galioja ne tik kandidatams, bet ir jau išrinktiems Bendruomenių rūmų nariams. Nors nuo 1623 m. Bendruomenių rūmų nariams draudžiama atsistatydinti, de facto jie atsistatydina pateikdami prašymą užimti nereikšmingas pareigas, neleidžiančias būti Bendruomenių rūmų nariu.

Bendruomenių rūmai yra renkami penkeriems metams remiantis visuotine, lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, o House of Lords nėra renkami, ji susideda iš dviejų Architektūros, 26 vyskupai Anglijos bažnyčia ("Lords Dvasinės") ir 706 nariai Parostwo (pasaulietinių valdovų ").

Vestminsterio Rūmai

Vestminsterio rūmai yra įsikūręs šiauriniame krante Temzė Londono centre. Vestminsterio rūmai, taip pat žinomas kaip Parlamento rūmai Čia susitinka du JK parlamento rūmai (Lordų rūmai ir Bendruomenių rūmai).

Seniausia iki šiol egzistuojanti rūmų dalis - Vestminsterio salė - yra 1097 m.. Rūmai iš pradžių tarnavo kaip karališkoji rezidencija, tačiau nuo XVI a. Juose negyveno nė vienas monarchas. Dauguma dabartinės struktūros atsirado XIX a. Vienas iš garsiausių rūmų bruožų yra laikrodžio bokštas, turistų traukos centras, kuriame yra garsusis varpas Big Benas. Rūmuose yra virš 1.000 kambarių, iš kurių svarbiausi yra Lordų rūmų ir Bendruomenių rūmai.

1834, parlamentas pastatas užsidegė. Priežastis buvo karštas viryklė, kuris sudegino medines žymes iždo. Dėl rekonstrukcijos buvo paskirtas specialus Royal komisiją, kuri išnagrinėjo 97 atrinktus projektus Charles Barry neo-gotikos stiliaus projektus. Statybos beveik buvo baigtas 1860 m. Laikrodžio bokštas iš Vestminsterio rūmai - Big Benas tapo Londono ir londoniečių bruožas šių valandų nereikia patikrinti laiko pirmajame amžiuje.

Po senuosius Vestminsterio rūmus nusiaubusio gaisro, buvo nuspręsta iš esmės atstatyti rūmus, architektą parinkus per konkursą, pagal kurio sąlygas pastatas turėjo būti gotikos arba karalienės Elžbietos renesanso stiliaus. 1836 metų sausį paskelbta, kad konkursą laimėjo Charlesas Barry. Naujas pastatas apėmė apie 3,25 ha plotą, vėliau gerokai padidėjusį pastačius upės krantinę.

Vestminsterio Salė

Vestminsterio salė Tai yra seniausia pastato dalis, išgyvenusi 1834 m. gaisrą, kuris sudegino rūmus ir kurio rekonstrukcija buvo baigta 1870 m. Tai didžiausia viduramžių salė su nepalaikomomis lubomis Europoje.

tags: #turtingas #anglijos #zemvaldys #turintis #teise #posedziauti