Kaip patvirtinti deklaraciją Lietuvoje: išsamus vadovas

Kiekvienas, Lietuvoje gyvenantis asmuo, turi būti deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Tai privaloma atlikti ne ilgiau nei per 1 mėnesio laikotarpį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Nors gyvenamosios vietos deklaravimas yra gana lengva procedūra, būna ir įvairių nesusipratimų.

Gyvenamosios vietos deklaravimo būdai

Deklaruojama vieta gali būti nuosavo nekilnojamo turto, nuomojamo būsto, seniūnijos arba savivaldybės lokacija. Yra keletas būdų, kaip tai padaryti:

• Seniūnijoje / Savivaldybėje: Deklaruojant gyvenamąją vietą nuosavame būste užtenka su asmens tapatybės dokumentu apsilankyti seniūnijoje / savivaldybėje.
• Internetu: Tai galima padaryti užpildžius paraišką internetu Elektroniniuose valdžios vartuose arba Registrų centre. Jungiantis prie savitarnos sistemų jums reikės patvirtinti savo tapatybę el. būdu.

Šis būdas yra įmanomas tiek fizinėse vietos deklaravimo vietose, tiek internetu. Pasiruošus deklaruoti gyvenamąją vietą būtina pasitikrinti adreso tikslumą. Tai galite padaryti atvykus į seniūniją / savivaldybę arba internetu.

Reikalingi dokumentai

Asmens pateikiami dokumentai:

1. Deklaracija:
   • Asmeniui pakeitus gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje;
   • Asmeniui atvykus gyventi į Lietuvos Respubliką;
   • Asmeniui išvykstant iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui;
   • Gimus naujagimiui, teikia tėvai.
2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (Lietuvos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, Europos bendrijų valstybės narės piliečio leidimas gyventi nuolat arba galiojantis Europos Sąjungos valstybės narės piliečio pasas, arba dokumentas patvirtinantis, kad asmuo įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje).
3. Vaikų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kai deklaruojama nepilnamečių asmenų gyvenamoji vieta. Jei Lietuvos Respublikos piliečio pasas ar asmens tapatybės kortelė ar vaikui nebuvo išduoti, pateikiamas vaiko gimimo liudijimas.
4. Globą (rūpybą) ar atstovavimą patvirtinantys dokumentai, ar šių dokumentų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti nuorašai (kopijos), ir savo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas - kai asmens gyvenamąją vietą deklaruoja globėjas (rūpintojas) arba socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos atstovas.
5. Dokumentai, patvirtinantys nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į gyvenamąją patalpą, arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinti šių dokumentų nuorašai (kopijos).
6. Atskiras gyvenamosios patalpos savininko arba bendraturčių sutikimas, arba jo įgalioto asmens sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje (išskyrus atvejus, kai gyvenamąją vietą deklaruoja gyvenamosios patalpos savininkas), jeigu šio sutikimo nėra deklaracijoje.
7. Esant būtinumui - kitus dokumentus.

Be asmens tapatybės dokumento privalote turėti ir būsto savininko leidimą. Jis gali būti įrašytas nuomos sutartyje arba notaro patvirtintame dokumente.

Gyvenamosios vietos deklaravimas neturint nuosavo būsto

Gali būti, kad į Lietuvą atvykęs arba jau gyvenantis asmuo neturi galimybės priregistruoti gyvenamosios vietos adresą. Pavyzdžiui, pilietis neturi nuosavo nekilnojamo turto, būsto nuomotojas neleidžia deklaruoti gyvenamosios vietos adreso arba yra kitos nuo piliečio nepriklausančios aplinkybės. Tokiu atveju žmogus turi kreiptis į tą seniūniją / savivaldybę, kurioje gyvena. Jis bus įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą. Šia galimybe gali pasinaudoti Lietuvos Respublikos piliečiai.

Nepilnamečių asmenų deklaravimas

Be suaugusiųjų būtina deklaruoti kūdikių, vaikų ir paauglių gyvenamąją vietą. Vietos deklaracijos prašymą už nepilnametį vaiką pildo jo tėvai, įtėviai arba teisėti globėjai. Deklaracijos metu užtenka vaiko gimimo liudijimo ir tėvų tapatybę patvirtinančio dokumento.

Užsieniečių deklaravimas

Atvykę į Lietuvą užsienio piliečiai gali deklaruoti gyvenamąją vietą Migracijos departamente pildydami prašymą gauti leidimą gyventi šioje šalyje (jei žino tikslų adresą). Taip pat jie tai gali padaryti seniūnijoje / savivaldybėje, pateikdami leidimą gyventi Lietuvoje, tikslų adresą ir nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus arba būsto savininko sutikimą.

Nestandartiniai objektai

Yra atvejų, kai pageidaujama deklaruoti gyvenamąją vietą nestandartiniuose objektuose. Tai gali būti lokacijos, kurios yra tinkamai įregistruotos Adresų ir Nekilnojamo turto registre bei turinčios galiojantį adresą. Taip pat į galimų deklaruojamų vietų sąrašą yra įtraukti negyvenamosios paskirties pastatai bei būstai, kurie neturi pilno išbaigtumo. Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama dėl šios galimybės pasikonsultuoti su savivaldybėse ir seniūnijose dirbančiais darbuotojais.

Gyvenamosios vietos deklaravimo nauda

Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam Lietuvos gyventojui. Visos valstybinės institucijos, įskaitant Lietuvos paštą, greitojo reagavimo ir viešosios įstaigos, naudoja šią informaciją.

Tėvai gauna momentinę išmoką gimus kūdikiui, turi galimybę vesti vaikus į nemokamą darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama ir lengvatomis sunkiai gyvenančioms šeimoms ir kt. Suaugę dirbantys asmenys gali prisiregistruoti prie norimo medicinos centro. Suaugę be darbo esantys gyventojai gali kreiptis pagalbos susirasti darbą į Užimtumo tarnybą, esančią seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Senjorai, deklaravę savo gyvenamąją vietą, išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Į Lietuvą grįžę ir deklaravę savo gyvenamąją vietą šios šalies pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti. Jiems užtenka turėti tapatybės dokumentą ir reikiamą dieną ateiti į jo gyvenamajai vietai priskirtą rinkimų apylinkę.

Svarbu žinoti

• Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos. Tai įvyksta automatiškai, kai deklaruojama nauja gyvenamoji vieta.
• Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką. Jį galima sužinoti kiekvienoje seniūnijoje / savivaldybėje, kurioje planuojate arba jau esate prisiregistravę.
• Jei vietos deklaravimo metu buvo naudojama būsto nuomos arba panaudos sutartis su savininko leidimu, jai pasibaigus jūs prarandate deklaruojamą gyvenamąją vietą ir visų savo privilegijų.
• Jei įsigijote nekilnojamą turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai nėra deklaruojama gyvenamoji vieta jame.
• Gimusių kūdikių gyvenamoji vieta nėra automatiškai deklaruojama.
• Asmenų, nusprendusių deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, prašymai ir dokumentai nėra priimami el. paštu.

Kas gali deklaruoti gyvenamąją vietą?

Gyvenamąją vietą gali deklaruoti:

1. Eil. asmenys, deklaruojantys savo gyvenamąją vietą;
2. Nepilnamečių asmenų tėvai (įtėviai), arba vienas iš jų. Jei nepilnamečio asmens tėvai (įtėviai) išsituokę - tas iš tėvų (įtėvių), su kuriuo vaikas gyvena (vaiko gyvenamoji vieta nustatyta tėvų (įtėvių) susitarimu arba teismo), ar globėjas (rūpintojas), arba kitas teisėtas nepilnamečio atstovas;
3. Nepilnamečiai asmenys, įgiję visišką civilinį veiksnumą;
4. Nepilnamečiai asmenys, kuriems sukako 16 metų, jei šie negyvena kartu su tėvais (įtėviais) ar globėjais (rūpintojais), arba kitais teisėtais atstovais ir pastarieji jų gyvenamosios vietos nedeklaravo;
5. Asmenų, kuriems įsteigta globa (rūpyba), globėjas (rūpintojas), socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaigos, kuriai pavesta eiti globėjo (rūpintojo) pareigas (toliau - socialinės globos ar sveikatos priežiūros įstaiga), atstovas.

Teisinė informacija

Šią sritį reglamentuojantys teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas Nr. 801 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1232 "Dėl Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo įgyvendinimo" pakeitimo".
3. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-294 "Dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo taisyklių patvirtinimo".
4. Valstybės įmonės Registrų centro direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr.

tags: #kaip #turi #but #patvirtinta #deklaracija