Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje, labai svarbu žinoti, ar turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas. Nuolat susiduriama su įvairiais pirkimais versle įsigyjant turtą, kuomet tenka priimti vienokį ar kitokį sprendimą, susijusį su tuo turtu. Nemažai reikšmės turi ir tas faktas, kokia verte - įsigijimo ar perkainota verte - įmonėje apskaitomas ilgalaikis turtas ir kada visgi verta priimti sprendimą tą turtą apskaityti perkainota verte. Prieš priimant vienokius ar kitokius sprendimus, reikia žinoti, kokias pasekmes jie gali turėti įmonės finansinei būklei ar jos vertei ne tik sprendimo priėmimo metu, bet ir ateityje.
Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai.
Šio įstatymo nuostatos reikalavimams šiuose ilgalaikio materialiojo turto apskaitos etapuose: ilgalaikio materialaus turto įsigijime, jo perkainojime, nusidėvėjimo metodų taikyme, turto perleidime ir nurašyme.
Nagrinėjant ilgalaikio turto apskaitos problematiką, svarbu atsižvelgti į tai, kad turtas parodomas skirtingai, kas šį procesą padaro neproporcingai labai darboimliu.
Svarbu įvertinti apskaitinės informacijos reikšmingumą, reikalavimus įvertinti ir sugebėjimą tinkamai pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija reikalinga sprendimams priimti yra labai įvairi ir jos tiek daug, kad visos vienu metu praktiškai neįmanoma suvokti.
Teisinis reglamentavimas
Tvarkant įmonės apskaitą, buhalteris visu pirma privalo vadovautis LR BAĮ. Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikoje, turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Antra, apskaita pagal BAĮ 3 straipsnio 4 d. tvarkoma remiantis VAS arba TAS. Rengiant finansinę atskaitomybę (įmonės metinis finansinis ataskaitų rinkinys - toliau - FA) buhalteris turi vadovautis FAĮ ir kitais teisės aktais. Šio įstatymo 15 str. 4 d. nustato įmonėms FA, reikalavimus atlikti finansinės ataskaitos auditą, metinio pranešimo parengimą, atsakomybę už jų parengimą ir skelbimą.
Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje. Apskaičiuoti metinį pelno mokestį apskaitą tvarkantis asmuo privalo vadovautis PMĮ nuostatomis. Šiame darbe nagrinėjama tema, t.y. apmokestinimas/neapmokestinimas ir jo užfiksavimas apskaitoje.
Apskaičiuojant mokėtiną pelno mokestį pagal formą PLN204 yra imamas Apmokestinamojo pelno rodiklis iš pelno/nuostolių ataskaitos ir toliau jis koreguojamas pagal PMĮ reikalavimus. Apskaičiuoti imami iš P/N ataskaitos, kuri sudaroma iš buhalterinės apskaitos duomenų, kuri privalo būti tvarkoma pagal VAS arba pagal TAS nuostatas.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokie skirtumai apskaitant IMT ir kurie įtakoja finansinius rezultatus, susijusius su IMT operacijomis.
Ilgalaikio turto samprata ir pripažinimo kriterijai
Turtas yra pagrindinė, esminė ekonomikos mokslo sąvoka, kategorija, nes kaip tik turto judėjimo požiūriu ekonomikos mokslas ir tiria visuomeninės tikrovės reiškinius. Turtui būdingas turtui charakteristikas ir prioritetus. Tarptautinis žodis žodyne sąvoka „materialusis turtas" (lot. Pastebėtina, kad užsienio autoriai Kondrakov H.P. (2003), Pavlova L. (1995), Larson K.D., Pyle W.W., Zin M., Nelson M. (1987), Fess P.E., Warren C.S. šiam IMT apibūdinti.
Tai - „pagrindinės priemonės“, „nekilnojamas turtas, įranga ir įrengimai“, „pagrindinis turtas“. Apibendrinant, ekonominiame kontekste turto apibrėžimuose akcentuojami šie pagrindiniai turto kriterijai: 1) objektas turi turėti vertę, 2) subjektas turi turėti teisę į objektą, 3) objektas turi teikti naudą ateityje.
Pagal nuo 2010 m. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus. Pagal šį kriterijų IT atskiriamas nuo trumpalaikio, remiantis vienerių jo naudojimo metų riba - tai reiškia, kad turtas bus naudojamas įmonėje paslaugoms teikti, produkcijai gaminti, administraciniams reikalams ilgiau, nei vienerius metus. Tačiau, priskiriant turtą ilgalaikiam vien tik pagal šį požymį, reikia atsižvelgti ir į nusistatytą reikšmingumą šioje įmonėje.
Įmonės labai dažnai įsigyja įvairius nebrangius daiktus, priemones, įrankius ar kt., kurie naudojami ilgiau negu vienerius metus, todėl tokius daiktus būtų galima laikyti ilgalaikiu turtu, bet, kadangi jų įsigijimo vertė yra labai maža, tad neefektyvu juos priskirti IMT. Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei. Turtas gali būti naudojamas veikloje ilgą laikotarpį, bet jo vertė gali būti labai maža arba nereikšminga įmonei, pvz., pigūs telefono aparatai, kurie perkami už kelis litus. Juos apskaitoje būtų neracionalu, nes taip būtų pažeistas apskaitos optimalumo principas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename norminiame akte nėra tiksliai apibrėžta, nuo kokios minimalios sumos turtą galima laikyti IMT. Įmonės vadovai patys nusistato ribą, nuo kokios minimalios sumos turtas bus laikomas IMT. Taigi nustatant minimalią turto grupės vertę, įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. Jeigu įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika. Pagal šį kriterijų reiškia, kad įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, t.y. kad turtas įmonei priklauso nuosavybės ar patikėjimo teise, arba gali būti valdomas lizingo sutarties pagrindu.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.
Išanalizavus IMT sampratą ekonominiu, teisiniu aspektu ir atsižvelgiant į darbo temą bei nagrinėjamą jame problematiką, galima daryti išvadą, kad savo esme IMT pagal VAS ir pagal PMĮ sąvokos suprantamos vienodai (numatyti 3 vienodi pripažinimo požymiai: 1. ketinama turtą naudoti ilgiau nei vienerius metus; 2. turtas naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti); 3. Tačiau pagal VAS, lyginant su PMĮ nuostatomis, norint įsigytą turtą pripažinti IMT, yra numatyti du papildomi reikalavimai, t.y. Todėl apskaitant įsigytą turtą ir norint teisingai jį atvaizduoti buhalterinėje apskaitoje, reikia vadovautis VAS.
Minimali ilgalaikio turto vertė
Įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą.
Paprastai įmonės didina jau nusistatytą minimalią turto vertę, esant ekonominiam pagrindui, t. y. jeigu įmonė pastaraisiais metais reikšmingai padidino gamybą ir pardavimus. Įmonė, prieš nuspręsdama didinti minimalią IMT vertę, būtinai turi dar kartą įvertinti, kiek tokio turto turi, kokią ekonominę naudą šis turtas teiks ateityje ir kokį poveikį turės įmonės veiklos rezultatams.
Jeigu planuojamas minimalios IMT vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelis ataskaitinius laikotarpius duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti, ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas.
Pagal 12-ąjį VAS „IMT“, minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu. Minimalios IMT vertės keitimo rezultatai apskaitoje registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi perspektyviniu būdu pagal 7-ajame VAS „Apskaitos politikos, apskaitinis įvertinimas keitimas ir klaidos taisymas“ nustatytą apskaitinio įvertinimo keitimo tvarką.
Pagal PMĮ 13 straipsnį „Vieneto turtas“, ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą. Šio turto įsigijimo kaina į vieneto sąnaudas įskaitoma dalimis per turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį. Pagal PMĮ 18 str.12 str., jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės (-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.
Ilgalaikio turto klasifikavimas
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau šis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius.
Ilgalaikis turtas, kaip matome iš 2 lentelės, skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą. Turtas nudėvimas per tą laikotarpį, kai panaudojant šį turtą bus uždirbamos pajamos. Valužių ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo šaltinius. Jie teigia, kad visi pastarieji būdai turi skirtingas turto naudojimo reikmes.
Trumpalaikiu turtu laikomi tentai skirti sunaudoti per vienerius metus. Darbo drabužiai, kaip ir bet koks kitas turtas, gali būti ilgalaikis arba trumpalaikis.
Apibendrinant, ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ilgiau nei vienerius metus ir teikia ekonominę naudą. Teisingas ilgalaikio turto apskaitos organizavimas yra svarbus įmonės finansinės būklės įvertinimui ir sprendimų priėmimui.
tags: #turtas #neatitinkantis #ilgalaikio #turto