Materialieji Aktyvai: Apibrėžimas, Funkcijos ir Raida

Apie pinigus jau iki XX a. pradžios buvo parašyta apie 6000 mokslinių studijų bei straipsnių, sukurta legendų. Tautų kūryboje pinigai vertinami kaip gėrio ir blogio įsikūnijimas. Ekonomistai pateikia konkretesnį pinigų apibūdinimą, juos siedami su prekių mainais, kaip prekių mainų produktą.

Pinigai yra tai, kas gali tarpininkauti mainuose. Pinigai - tai visa, kas atlieka mainų funkciją, prekių apskaitos (įvertinimo) funkciją, taupymo funkciją ir mokėjimo priemonių funkcijas.

Pinigų Funkcijos

Pinigai atlieka kelias esmines funkcijas ekonomikoje:

1. Pinigai - kaip mainų priemonė: tai priemonė, kurios dėka vyksta prekių mainai tarpininkaujant pinigams. Pinigai ekonomikoje reikalingi ne patys savaime, bet kaip priemonė, atliekant įvairius sandėrius: prekėms įsigyti ar parduoti. Viena vertus, darbuotojai darbo paslaugas maino į pinigus. Kita vertus, gamintojai ir vartotojai perka bei parduoda už pinigus prekes. Pinigus, kaip mainų priemonę, galima išreikšti taip: Pr - P - Pr*. Pinigai, atlikdami mainų priemonės funkciją, padeda taupyti laiką, pailgina laisvalaikį, pagaliau leidžia visuomenei pagaminti papildomų prekių ir paslaugų. Vienos mainų priemonės naudojimas prekių mainų procesą padaro efektyvesnį.
2. Pinigai - apskaitos (įvertinimo) vienetas, kuriuo nustatomos kainos ir vedama apskaita. Konkretūs materialiniai ištekliai turi savo apskaitos (įvertinimo) vienetą: svoris - kilogramą, ilgis - metrą, o kainos - pinigus. Kainą veikia prekės gamybos kaštai, jos paklausa, pasiūla, naudingumas, prekės kokybė, reklama.
3. Pinigai - taupymo priemonė tai tam tikras asmens turto saugojimo būdas. Pinigai nėra vienintelė turto forma. Turtas - nuosavybė, kuria disponuoja ekonominis subjektas. Labiausiai likvidus turtas yra pinigai. Jį lengviausia išleisti, įsigyjant kitų vertybių. Pinigai yra potencialus turtas, kuris gali mažėti dėl infliacijos, todėl patikimesni yra materialieji aktyvai.
4. Pinigai - kaip mokėjimo priemonė -tai atidėtų mokėjimų matavimo priemonė. Šią funkciją pinigai atlieka tuomet, kai už prekes ir paslaugas pinigai užmokami vėliau. Būtent šia funkcija grindžiamos piniginės paskolos. Visas keturias funkcijas pinigai atlieka tik nesant infliacijos, t.y. kai kainos stabilios.

Pinigai skirstomi į:

• Visaverčius pinigus, t.y.
• Nevisaverčius pinigus - vertės ženklus, visaverčių pinigų pakaitalus.

Pinigų Raida

Pinigų vystimosi istorija yra tautų vystimosi atspindys. Pinigai atsiranda visose tautose tam tikro ekonominio išsivystimo pakopoje, besiplečiant prekių mainams. Pinigų istorinė raida apima kelis etapus.

1. Pinigai - prekės, arba prekiniai pinigai. Istoriškai daugelis prekių nors kartą yra buvę mainų priemone. Skirtingų prekių virtimas pinigais nebuvo atsitiktinis. Ypač plačiai daugelyje tautų kaip pinigai buvo paplitę „vaikščiojantys pinigai“ - naminiai gyvuliai. Pavyzdžiui, visos tautos, gyvenusios prie Viduržemio jūros, turėjo bendrą piniginį vienetą - jautį, vėliau įsigalėjusį Vidurio Europoje, Azijoje, indijoje, Persijoje, Airijoje, Škotijoje.
2. Metalinių pinigų atsiradimas - tai antrasis pinigų raidos etapas. Jie ypač artimi pirmajai pinigų rūšiai ir pasižymi ta pačia pinigų-prekių teikiama nauda. Metaliniai pinigai iš pradžių buvo metalo gabalų, vielos, žiedų, miltelių pavidalo. Jie buvo nepatogūs, nes reikėjo nustatynėti svorį ir pprabą.netrukus pradėta kalti ant tų pinigų ženklus, rodančius prabą ir svorį. Bet tai irgi buvo nepatikima, todėl valstybės ant metalo liejinių pradėjo dėti savo ženklus. Suteikta liejiniams forma ir taip atsirado moneta. Monetos pavadinimas atsirado vėliau negu pati moneta. Pavadinimas yra susijęs su romėnų šventykla; 273 m.pr.Kr., atsidėkojant deivei Junonai už įspėjimą, padėjusį romėnams išvengti pralaimėjimo, pastatyta šventykla pavadinta Moneta (lot. Pinigams gaminti naudoti įvairūs metalai.

   Dideli metalinių pinigų cirkuliacijos kaštai. Jie griozdiški, daug sveria, dėvisi. Per 50 metų moneta netenka 4,2 proc. Monetos paprastai būna nedidelės vertės, nes bijoma jų padirbinėjimo, todėl dideles monetų sumas sunku suskaičiuoti.

3. Popieriniai pinigai. Popierinių pinigų prototipas - 100 m.pr.Kr. Kinijoje naudoti odiniai pinigų ženklai. Jie buvo daromi iš baltųjų elnių odos. Kai kailiai pasidarė nepatogūs apyvartai, nuo jų atpjautas gabalas (jį paženklinant valstybės ženklais) buvo teisės į patį kaily ženklas. Popieriaus panaudojimo pinigų gamyboje pirmumas, kaip ir paties popieriaus gamybos išradimas, priklauso Kinijai. 650 m. Pirmą kartą buvo išleisti popieriuje spausdinti pinigai. Vėliau juos perėmė Persija (1294 m.), Japonija (1337 m.).

   Valstybė juos deklaruoja kaip pinigus ir išsaugo jų retumą, t.y. Valstybė popierinius pinigus pripažysta įstatymine mokejimo priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir gražinant skolas. Popieriniai pinigai išreikia žymiai didesnę nominaliają vertę, negu jų realioji vertė, todėl jie yra nevisaverčiai, simboliniai pinigai. Popieriniai pinigai iš esmės yra tik pinigų ženklai. Istoriškai svarbi popierinių pinigų rūšis - banknotai. Svarbiausias skirtumas tarp banknotų ir popierinių pinigų buvo tas, kad bankai banknotus buvo įsipareigoję kiekvienu momentu iškeisti į auksą. Todėl jie buvo lyg banko rūsiuose esančio aukso kvitai. Žmonės visuomet buvo tikri, kad banknotus galima iškeisti į auksą. Tai išlaisvino tauriuosius metalus nuo „piniginio darbo“ ir įgalino juos naudoti racionaliau: juvelyriniams, techniniams, medicinos poreikiams tenkinti. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą daugelio šalių vyriausybės ėmė reikalauti, kad centriniai bankai spauzdintų banknotus padidėjusioms vyriausybės išlaidoms padengti.

4. Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, - tai įvairių tipų indėliai bankuose (deposits), kuriems galima išrašyti čekius. Banko pinigai - indėliai - turi nemaža privalumų, palyginti su popieriniais pinigais: patogu siųsti paštu bei patikrinti išmokėtas sumas, patikimas būdas apsisaugoti nuo vagysčių, jų nepamesi. Dabartiniu laikotarpiu prasideda elektroninių pinigų era. Šiuolaikiniai pinigai - popieriniai, monetos, čekiai - patys neturi tos vertės, kuria žymi jų nominalas.
5. Netikri pinigai arba pusiau pinigai - tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai. Kitaip jie dar vadinami pinigai plačiąją prasme. Terminuotas indėlis - tai indėlis, kurį savininkas gali pasiimti tik pasibaigus tam tikram terminui. Pažeidęs šią sąlygą, indėlininkas praranda visas palūkanas arba jų dalį.

Pinigų Esme ir Apibrėžimai

Termino pinigai nereikia painioti su grynaisiais pinigais, pajamomis arba turtu. Popieriukų, vadinamų pinigais, spausdinimas tarsi neatneša jokios naudos. Antra vertus, pinigai ir su jais susijusios finansų įstaigos yra nepaprastai svarbu. Pinigai labai suprastina prekių mainus - atkrinta visi mainų vargai ir natūriniams mainams būdingos išlaidos. Kuo geriau funkcionuoja pinigų sistema, tuo geriau gyvena visa šalis ir kiekvienas iš mūsų. Kiekvienam žmogui, suprantančiam finansų sistemą, lengva apsispręsti, kaip investuoti. Štai kodėl tenka pradėjus nuo pinigų teorijos sampratų pereiti prie pinigų sistemos ir jos funkcionavimo supratimo.Įprastinė žodžio pinigai vartosena yra per daug neapibrėžta.

Kasdieninėje kalboje terminas pinigai reiškia labai daug skirtingų dalykų (tai ir grynieji pinigai, ir čekiniai indėliai ir kredito kortelės). Tačiau iškyla atsiskaitymų problemos, pavyzdžiui, čekiu už troleibuso bilietą arba grynaisiais už 10 mln. litų vyriausybės vertybinių popierių. Kadangi JAV ir kitose šalyse yra labai išplėtoti atsiskaitymai čekiais bei kredito kortelėmis, o tik už 1 procentą pirkimų apmokama grynaisiais pinigais, siūloma mąstyti taip - pinigai yra iš esmės indėliai, o grynieji pinigai - tai tik šios sistemos smulkieji pinigai.

Grynuosius pinigus sudaro banknotai apyvartoje ir monetos apyvartoje. Tačiau šie banknotai apyvartoje ir monetos apyvartoje, įnešti į bet kuriame banke atidarytą indėlio ar kitą sąskaitą, pakeičia savo formą, ir jau tampa ne grynaisiais pinigais, o įrašais bankų sąskaitose. Pinigai kaip studijos objektas gali būti nagrinėjami įvairiais požiūriais. Pagal Vladą Jurgutį pinigai gali būti nagrinėjami istorijos ir politikos aspektu, teisininko, ekonomisto ir filosofo akimis. Istoriniu požiūriu pinigų studijos pirmiausia siejamos su pinigų kaip vertės ir mainų mato pokyčiais atsižvelgiant į tautų vystymosi evoliuciją.

Pinigai politikos atžvilgiu nagrinėjami siekiant parodyti pinigų įtaką politikai, visos tautos, jos grupės ar klasės ir atskiro žmogaus gyvenimui. Pinigai teisiniu atžvilgiu analizuojami siejant juos su teisės normomis ir nuostatomis: nevok, nežudyk, nesukčiauk ir kt., nes būtent dėl pinigų žmonės dažniausiai nusikalsta, nužudo, apvagia ir t. t. Taigi nagrinėdamas pinigus teisiniu požiūriu teisininkas visada susiduria su žmonių santykiais, susijusiais su pinigais. Vladas Jurgutis pinigus ekonominiame gyvenime laikė kapitalistinio ūkio funkcionavimo pagrindu, t. y. visa ko ašimi. Kapitalistinis ūkis neįmanomas be darbo pasidalijimo ir mainų, o išplėtoti mainai kapitalistiniame ūkyje yra galimi tik dalyvaujant pinigams. Pinigai filosofine prasme nagrinėjami turint tikslą nustatyti jų vaidmenį atskiro individo, šeimos ir visuomenės dorovei.

Pinigų Apibrėžimo Būdai

Rimtas finansų objekto nagrinėjimas susideda ne vien tik iš pateiktų apibrėžimų, tačiau jis vis tik prasideda apibrėžimų nagrinėjimu. Kaip rašoma šiai temai giliau nagrinėti rekomenduojamuose vadovėliuose, jų teoriniuose skyriuose stengiamasi padėti intuityviai suprasti pagrindines idėjas. Populiarus pinigų apibrėžimas tik kaip grynųjų pinigų yra per siauras vartoti teoretikams, o kitas populiarus jų apibūdinimas, vertinantis pinigus kaip turto sinonimą, yra per platus.

Sakydami, kad ,,Jis turi daug pinigų”, turime omenyje, kad jis yra turtingas. Jei tokį pinigų apibrėžimą vartotume ekonomikoje, tai už pinigus įgytas nekilnojamasis turtas, akcijos, obligacijos ir kitoks turtas būtų vadinamas pinigais, o tai reikštų, kad yra ignoruojami pinigams būdingi bruožai. Kitas populiarus pinigų apibrėžimas sutapatina juos su pajamomis. Pavyzdžiui, dažnai klausiama ,,Kiek jis uždirba pinigų? Tačiau šis pinigų apibrėžimas yra per siauras, nes pajamos yra tik srauto per tam tikrą laiko tarpą rodiklis ir galime labai greitai susipainioti, jei norėsime pasvarstyti, ar dėl pinigų kiekio pasikeitimo ekvivalentiškai keičiasi pajamos. Be to, pinigai yra sankaupos, o tai reiškia, kad bet kuriuo laiko momentu jų yra tam tikra suma.

Todėl ekonomistai ir teoretikai atmeta pernelyg siaurą pinigų apibrėžimą, reiškiantį grynuosius pinigus, ir per platų, reiškiantį turtą, ir apibūdina pinigus pagal jų funkcijas. T. Mayer, J.S.Duesenberry, R.Z.Aliber knygoje Pinigai, bankai ir ekonomika pateikia tokį pinigų apibrėžimą: Pinigai yra viskas, kas funkcionuoja kaip mainų tarpininkas, kaip vertės matas, kaip būsimų mokėjimų priemonė arba kaip labai likvidi kaupimo priemonė. Lietuvos banko ketvirtiniuose biuleteniuose pateikiamuose kai kurių rodiklių paaiškinimuose pinigai apibrėžiami kaip visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, apyvartos ir mokėjimų priemonės funkciją.

Šiuolaikinių ekonomikos terminų enciklopediniame žodyne (Auštrevičius P. ir kt., Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Lietuvos komersantas, Vilnius, 1991 m.) rašoma, kad pinigai yra visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, cirkuliacijos ir mokėjimo priemonės funkciją.ECB valdybos narys Eugenio Domingo Solans paskaitoje ,,The euro and the Eurosystem some issues of interest for the Swedish public”, skaitytoje 2001 m. vasario 26 d. Swedbanke, Stockholme, nurodė tris pinigų funkcijas: mokėjimų priemonės (a means of payment), vertės mato (unit of account) bei kaupimo (a store of value). Dar vienas apibrėžimas skelbia, kad pinigai yra aukšto likvidumo finansinis turtas, paprastai priimamas mainais už prekes ir paslaugas ir atliekantis mainų priemonės, vertės mato arba apskaitos vieneto, atidėtų arba būsimų mokėjimų bei kaupimo priemonės funkcijas.

Apriorinis ir Empirinis Pinigų Apibrėžimas

• Apriorinis pinigų apibrėžimo būdas yra daugiau filosofinis, pabrėžiantis pinigų prigimtį, išryškinantis tai, kuo pasižymi pinigai. Juo siekiama nustatyti vieną vienintelį požymį, kuriuo pinigai skiriasi nuo kitų dalykų. Aprioriniu požiūriu pinigai apibrėžiami kaip priemonė, visuotinai pripažįstama mainų tarpininku, nes tai yra tik vien pinigams būdinga funkcija, kai turto kaupimo funkciją gali atlikti ir kiti įvairūs daiktai. Šis apibrėžimas turi tą privalumą, kad jis, nors ir būdamas abstraktus, gana tiksliai nustato skirtumą tarp daiktų pinigų ir daiktų, kurie nėra pinigai. Pagal šį apibrėžimą daiktai, kuriais dažnai mokame už prekes ir paslaugas - grynieji pinigai, indėliai iki pareikalavimo, kelioniniai čekiai - yra pinigai, o terminuotieji indėliai nėra pinigai. Taip apibrėžtus pinigus žymime indeksu P1. Ekonomistams nagrinėjant pinigus kaip mainų tarpininkus paprastai naudojamas P1 arba pinigų siaurąja prasme rodiklis, kuris susideda iš dviejų komponentų: pinigų apyvartoje ir indėlių iki pareikalavimo. Tai labai plačiai taikomas pinigų apibrėžimas. Į šių pinigų sudėtį neįeina kredito kortelių likučiai, kadangi kredito kortelės tėra tik mokėjimo būdas. Mokant kredito kortele, jūs gaunate kreditą, taigi atsiranda skola, kurią teks vėliau apmokėti čekiu ar grynaisiais pinigais. Kai pinigus bandoma apibrėžti atsižvelgiant ir į jų atliekamą kaupimo funkciją, naudojamas P2 arba pinigų plačiąja prasme rodiklis, kurį sudaro jau minėtu P1 rodikliu apibrėžti pinigai (pinigai apyvartoje ir indėliai iki pareikalavimo) papildyti kvazipinigais, kuriuos sudaro terminuotieji ir taupomieji indėliai.
• Empirinis apibrėžimas orientuojasi į tas pinigų savybes, kurios yra svarbios reguliuojant pinigų pasiūlą makroekonominės politikos priemonėmis. Pirmoji iš šių savybių reiškia, kad pinigų pasiūlos pokyčiai stipriai veikia, o daugelio ekonomistų nuomone - lemia nominaliąsias pajamas, o antroji - kad šalies centrinis bankas gali kontroliuoti pinigų pasiūlą. Kadangi ekonomistams rūpi galimybės reguliuoti ekonomiką, kintamieji, kuriuos gali kontroliuoti vyriausybė arba centrinis bankas jiems yra svarbesni už kitus kintamuosius, kurie nėra taip lengvai valdomi. Taigi pinigų empirinis apibrėžimas vertina pinigus ne pagal kokį nors jų prigimtinį požymį, bet traktuoja kaip likvidžius aktyvus arba tokių aktyvų rinkinį, kuris:
  1. daro tiksliausiai numatomą poveikį nominaliosioms pajamoms ir
  2. gali būti šalies centrinio banko kontroliuojamas.

Pinigai, išleisti į apyvartą, tai grynieji pinigai, išleisti centrinio banko.

Pinigai apyvartoje, tai banknotai ir monetos už bankų sistemos ribų.

Pinigų apyvartos greitis - tai vidutinis piniginio vieneto apyvartų skaičius per metus. Dažniausiai jis skaičiuojamas kaip nominaliojo bendrojo vidaus produkto ir pinigų kiekio santykis.

Pinigų bazė, tai centrinio banko išleisti į apyvartą grynieji pinigai, komercinių bankų atsargos nacionaline valiuta, laikomos centriniame banke, ir privalomosios atsargos užsienio valiutomis.

Pinigų elementai, tai sudėtiniai pinigų rodikliai, kurie vartojami kaip pinigų kiekio matas. Priklausomai nuo jų apibrėžimo apima įvairias likvidaus turto grupes (P1 - indėliai iki pareikalavimo ir pinigai apyvartoje; kvazipinigai - terminuotieji ir taupomieji indėliai litais bei užsienio valiutomis; P2, kurie lygūs P1 ir kvazipinigų sumai).

Pinigų kiekis, tai bendras pinigų kiekis ekonomikoje, kurį sudaro: pinigai apyvartoje ir indėliai taupomosiose bei einamosiose sąskaitose.

Pinigų multiplikatorius - tai santykis tarp pinigų bazės ir pinigų kiekio.

Pinigų Formos ir Rūšys

Pagal savo formas arba rūšis pinigai dar skirstomi į pilnaverčius prekinius pinigus arba tiesiog prekinius pinigus, kuriuos sudaro aukso, sidabro, vario ar kitų metalų monetos, kurių, kaip prekių, vertė visiškai atitinka jų, kaip mainų tarpininko, vertę. Jeigu monetos metalą galima parduoti už tiek, kokia yra tos monetos nominalinė vertė, tada ši moneta yra pilnavertis prekinis pinigas. Pažymėtina, kad Pirmosios bangos pinigai išties buvo ne tik apčiuopiami ir patvarūs, bet ir beraščiai. Tai reiškia, kad jų vertė priklausė nuo svorio, o ne į juos įspaustų žodžių.

Pinigai yra barterinių atsiskaitymų alternatyva. Barteris yra tiesioginis pasikeitimas prekėmis arba paslaugomis. Naudojant pinigus kaip mainų priemonę, galima vykdyti prekybą prekėmis ir paslaugomis be barterio. Pinigai yra standartinė priemonė, gaunama mainais už prekes ir paslaugas. Iš pradžių pilnaverčių pinigų pakaitalai - banknotai arba kreditiniai ar bankiniai pinigai buvo tik pažymėjimas, suteikiantis jo savininkui teisę gauti tam tikrą sumą prekinių pinigų. Kreditiniais arba bankiniais pinigais vadinami tokie pinigai, kurie patys neturi savo nominalo vertę atitinkančios vertės ir kurių negalima iškeisti į pilnaverčius, aukso ar sidabro pinigus (šiandieniniai eurai, doleriai, litai).Lietuvos banko ketvirtiniuose biuleteniuose pateikiamuose kai kurių rodiklių paaiškinimuose rašoma, kad banknotas arba popierinis pinigas - tai rašytinis banko pasižadėjimas nurodytu laiku arba anksčiau sumokėti tam tikrą pinigų sumą banknoto pateikėjui; dažniausiai garantuojamas centrinio banko.

Kreditiniai arba bankiniai pinigai pranašesni už kitas pinigų rūšis tuo, kad jiems nereikia eikvoti retųjų gamtos išteklių. Kaip mainų priemonė, pinigai praplečia prekybos apimtis ir skalę, didina ekonomikos efektyvumą ir leidžia atsirasti specializacijai, būdingai šiuolaikinei ekonomikai. Popierinių pinigų plėtrą taip pat sietina ir su visuotinio raštingumo atsiradimu. Naudojant popierinius banknotus yra labai svarbu tai, kas išspausdinta popieriuje. Pinigai simboliniai, tačiau vis dar apčiuopiami. Jie pasirodė pasiekus visuotinį raštingumą. Perėjimas nuo vertę turinčių produktų - aukso, sidabro, tabako, kailių - prie beverčių popierių (kreditinių arba bankinių pinigų) privertė vartotojus smarkiai keisti tikėjimą. Jie privalėjo būti įsitikinę, kad kiti priims popierinius pinigus ir už juos duos prekių. Popieriniai pinigai buvo ir tebėra grindžiami vien pasitikėjimu. Jie užvaldė pramonės visuomenę - Antrosios bangos civilizaciją. Nors anksčiau ir pasirodydavo kreditinių pinigų, dauguma išsivysčiusių valstybių iki 1930 metų laikėsi aukso standarto, tai yra galimybės iškeisti atitinkamą pinigų sumą į aukso monetas ar lydinius.

Pinigai dar skirstomi į grynuosius, kuriuos sudaro banknotai, monetos, taurieji metalai, bei negrynuosius arba buhalterinius pinigus, kurie yra laikomi bankų sąskaitose. Negrynuosius pinigus visada galima paversti grynaisiais pinigais, tačiau tai priklauso nuo to, kokiose banko sąskaitose šie pinigai laikomi. Lengviausia grynaisiais pinigais paversti atsiskaitomosiose arba einamosiose sąskaitose laikomus pinigus. Beveik pinigai yra finansinis turtas, kuris atlieka pinigų kaupimo priemonės funkciją ir gali būti iš karto paverstas mainų priemone, tačiau pats savaime nėra mainų priemonė. Beveik pinigų pavyzdys yra trumpalaikiai vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, iždo vekseliai.

Pinigų pakaitalai yra finansinis turtas, kuris gali būti laikina mainų priemonė, tačiau nėra kaupimo priemonė. Ryškiausias pavyzdys yra kredito kortelės. Kreditas savaime nėra turtas, nei kreditas, nei kredito kortelės nėra pinigai. Tačiau kreditas ir kredito kortelės turi įtakos gyventojų laikomų pinigų kiekiui. Paplitus elektronikai, pinigų sistema toliau evoliucionuoja. Įprasta praktika tampa automatiniai visą parą veikiantys bankų terminalai, prekybininkai turi pardavimo fiksavimo terminalus. Pastaraisiais metais finansų rinkose naudojami instrumentai nuolat tolsta nuo materialumo. Čikagoje, Londone, Sidnėjuje, Singapūre ir Osakoje milijardai parduodami vadinamaisiais „išvestiniais“ finansiniais instrumentais - pavyzdžiui, vertybiniais popieriais, pagrįstais ne individualių bendrovių kapitalu, o įvairiais rinkos indeksais. Dar labiau nutolstama nuo pagrindų šiais indeksais grindžiamais pasirinkimais. Be to, miglotame pasaulyje atsidūrusi vadinamoji „sintetika“, kuri per daugybę įvairių sudėtingų sandorių siūlo investuotojams rezultatus, skatinančius arba rodančius egzistuojančias obligacijas, kapitalą, indeksą ar pasirinkimą. Rinkose sparčiai siekiama dar retesnių investicijų, pagrįstų indeksų indeksais, vedinių vediniais, sintetiką rodančia sintetika. Kapitalas ir pinigai vis labiau tolsta nuo materialios formos ir labai greitai tampa „supersimboliu“.

Greta vykstantys pinigų prigimties pokyčiai stumia procesą dar toliau. Šiandien, kai ateina pažangesnė Trečiosios bangos - žinių ekonomika, popieriniai pinigai nepaliaujamai sensta. Dabar aišku, kad popieriniai pinigai yra mirštančios pramonės eros produktas. Tikėtina, kad išskyrus ekonomiškai atsilikusias šalis ir antraeilį vartojimą, visur kitur popierinių pinigų laukia toks pat likimas kaip koralų, kriauklių ar vario apyrankių valiutos (žiūr. Alvin Toffler „Valdžių kaita„, V., 2001 m., 82 p.). Kai restorano savininkas perduoda jūsų kortelės numerį Visa ar American Express, kredito kortelių bendrovės kompiuteriai įrašo tam tikrą pinigų sumą į restorano sąskaitą, atima ją iš savo apskaitos knygų ir padidina jūsų skolą. Vis dėlto tai tik paprastas žaidimas su kortele. Su vadinamąja sumania, greita kortele, kurią kasininkas įdeda į elektroninį prietaisą, pietų kaina tiesiog išskaičiuojama iš jūsų banko sąskaitos. Nuomos ar kiti mokesčiai gali būti su elektronikos pagalba pervedami iš asmeninės sąskaitos į atitinkamą banką.

tags: #turtas #materialieji #aktyvai