Ginčo objektas - tai esminis elementas, kylantis sprendžiant įvairius teisinius klausimus, ypač kai kalbama apie nuosavybę, prievoles ar kitus civilinius santykius. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kas yra ginčo objektas, kokie jo aspektai svarbūs teisiniame kontekste ir kaip teismų praktika Lietuvoje traktuoja šį klausimą.
Prievolės dalykas (objektas) - skolininko veiksmas (ar susilaikymas nuo veiksmo) (6.3. 1.112 straipsnis. 1. 2. 1.113 straipsnis. Prievolės dalykas (antrinis objektas) - kreditoriaus nauda (tai ta materialinė ar finansinė vertybė, kurios tikisi kreditorius iš skolininko veiksmo.) (6.3. Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma. Kiekvienos objekto rūšies įtvirtinimas įstatyme patvirtina teisinės ir finansinės aplinkos sugebėjimą iš turto masės išskirti (individualizuoti) atskirą jo dalį ir pasirengimą sudaryti prielaidas jai (turto daliai) dalyvauti civilinėje apyvartoje - t.y. Ne visi objektai gali būti visų sandorių objektais.
Tam tikriems sandorių objektams reikalavimus nustato specialiosios CT normos.
Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. Pavyzdžiui, 1.110 str. 4. kiti valstybės išleisti banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemone.
Civilinės apyvartos dokumentai: sutartys, pakvitavimai, atsiskaitymų procesą aptarnaujantys dokumentai, garantijos ir t.t.
VP patys savaime yra civilinės apyvartos objektai. Vertybinių popierių emisija (lot. VP perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikštų pažymėti indosamentu.
Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. teisė į vardą, garbę ir orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, kūno neliečiamumą ir vientisumą, teisė į atvaizdą ir kita. Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis. Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokiais duomenimis paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Visuomenės informavimo priemonė a/ paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos.
Asmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Ypatingi asmens duomenys - duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą. Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais.
Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.). Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai negali būti civilinis komercinis sandoris objektas.
Turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės
Bendrosios Dalinės Nuosavybės Atidalijimas
Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstamas atidalijimo teisės absoliutumas, kuris reiškia, kad asmeniui, norinčiam atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia. Iš bendraturčio nereikalaujama nei nurodyti, nei įrodyti savo noro atsidalinti priežasčių (bendraturčių ginčo ar kitų motyvų). Be to, prioritetas yra teikiamas daikto padalijimui natūra.
Atsidalijimas natūra reiškia, kad sukuriami keli nauji nekilnojamojo turto objektai. Dėl to atsidalijimo prašančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti, kad po atsidalijimo suformuoti nauji objektai tiek fiziškai, tiek teisiškai galės egzistuoti kaip atskiri savarankiški daiktai ir būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Priklausomai nuo nuosavybės objekto specifikos, gali būti privalu parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą arba atlikti teritorijų planavimo procedūras. Būtent tokių procedūrų metu įvertinama, ar egzistuoja techninės galimybės suformuoti atskirus nekilnojamuosius turto objektus. Jei bendraturčiai sutaria dėl projekto sprendinių, teisminio ginčo gali ir neprireikti.
Statinių Atidalijimo Iššūkiai
Kai kalbama apie statinių atidalijimą, iššūkių kyla dar daugiau. Pavyzdžiui, norint vienbutį skaidyti į kelias mažesnes patalpas, gali prireikti pakeisti viso statinio paskirtį į daugiabutį. Tokie pakeitimai gali neatitikti žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, naudojimo būdo.
Atidalijimas natūra reikalauja ne tik tinkamo pasirengimo, bet ir nemažų išlaidų (projektų rengimas, ekspertinės išvados, teisiniai procesai). Tad, prieš renkantis šį kelią, verta pasverti, ar pigesnis ir paprastesnis sprendimas nebūtų vienos iš bendraturčių dalių perleidimas už nustatytą kompensaciją.
Teismų Praktika
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai bendraturčiai kreipiasi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau vėliau paaiškėja, kad siūlomas atidalijimo būdas nėra techniškai ar teisiškai įgyvendinamas. Tokiais atvejais teismas gali netenkinti reikalavimo atidalyti nuosavybę, o ieškovui gali tekti atlyginti kitų proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal teismų praktikoje formuojamą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, būtent atidalijimo prašantis bendraturtis privalo įrodyti, jog jo pasiūlytas būdas atitinka visus teisės aktų reikalavimus.
Pavyzdys iš Teismų Praktikos
2022 metais Vilniaus mieste į teismą kreipėsi ieškovė, žmona, santuokos nutraukimo byloje, dalyje dėl pasekmių, reikalaudama pripažinti namą kuriame gyveno besiskirianti šeima bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti jį ½. Sudėtingumas šioje istorijoje yra tas, kad santuoka buvo sudaryta dar ieškovei tik sulaukus pilnametystės. Ginčo sklypas buvo registruotas ieškovo tėvo vardu ir statybų leidimas dar tuo metu statant namą, buvo tai pat atsakovo tėvo vardu. Kitaip tariant, nekilnojamas turtas, namas ir sklypas kuriame stovi namas, priklausė trečiąjam asmeniui.
Visą šią situaciją byloje apsunkina dar ir tai, kad namas buvo pastatytas, tačiau jo baigtumas neįregistruotas nekilnojamo turto registrų centre. Ieškovė savo reikalavimą į nekilnojamą turtą padalinti ½ įrodinėjo, jog ji 9 metus gyveno su sutuoktiniu ir ginčo objektas buvo pradėtas statyti ir buvo pastatytas po 9 metų. Tai yra visą santuokos laikotarpį. Šalys kartu kūrė buitį, dėjo savo uždirbtas ir sutaupytas lėšas į namo statybas turėdami kartu planus pastatytame name gyventi kartu ir auginti vaikus. Jie kartu kūrė namo dizainą, rinkosi medžiagas apdailai, derino sprendimus namo apipavidalinimui.
Taigi, ši istorija neįtikino pirmos instancijos teismo ir teismas tokį reikalavimą dėl ½ dalies namo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe atmetė kaip nepagrįstą nurodydamas, jog ieškovė nurodytu laiku buvo dar per jauna prisidėti savo lėšomis prie nekilnojamo turto statybos. Visgi, aukštesnės instancijos teismas apeliacine tvarka įvertines visus byloje surinktus įrodymus, vertino, jog ginčo pradėtas satyti ir baigtas statyti, bet neįregistruotas registrų centre namas buvo statomas tuo metu dar ne santuokoje, o vėliau santuokoje tik tuo vieninteliu tikslu bendru sutarimu kartu gyventi ir kurti bendrą nekilnojamą turtą (CK 6.970 STR), tai yra siekė sukurti bendrą dalinę nuosavybę į nekilnojamą turtą.
Teismas vertino, kad nėra pakankamai duomenų ir įrodymų nustatyti kokia dalis buvo pastatyta iki santuokos ir santuokos metu, tačiau teismas vadovaudamasis CPK 3 str, pasisakė, kad labai tikėtina, jog sutuoktiniai sukūrė ginčo nekilnojamą turtą abu. Todėl teismas pripažino ieškovės nekilnojamo turto, namo, dalį ½ bendra jungtine nuosavybe ir priteisė kompensaciją, o atsakovui, pripažinus ½ nekilnojamo turto dalį bendra jungtine nuosavybe priteisė natūra.
Konstitucinio Teismo Pozicija
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaravusia (prieštaraujančia) Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui pripažino Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį (2010 m. birželio 18 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją negalėjo būti atidalijami areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, ir tą pačią nuostatą, įtvirtintą Žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d.
Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Savininkas, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojas, turi išimtinę teisę tą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo. Kartu Konstitucinis Teismas nurodė, kad, pagal Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Konstituciją, negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nepagrįstai suvaržytos bendraturčio nuosavybės teisės. Tai, kad buvo apribotos vieno iš bendraturčių nuosavybės teisės į jam priklausančią turto dalį, nereiškia, kad turi būti apribotos ir kito (-ų) bendraturčio (-ių) nuosavybės teisės vien tuo pagrindu, kad turtas valdomas bendros nuosavybės teise.
Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisminio ginčo, taip pat arešto trukmė nėra apibrėžta, priklauso nuo, be kita ko, teismo nagrinėjamos ar vykdomosios bylos sudėtingumo, kitų aplinkybių. Taigi teisminio ginčo, kurio objektas yra žemės sklypas, nagrinėjimas gali trukti, taip pat areštas gali būti nustatytas ir ilgą laiką. Vadinasi, bendraturčių, be kita ko, bendraturčio, kurio žemės sklypo dalis nebuvo areštuota arba teisminio ginčo objektas, nuosavybės teisė Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje (2010 m. birželio 18 d.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu žemės sklypo bendraturčių, kurių žemės sklypo dalis nebuvo areštuota arba teisminio ginčo objektas, teisė laisvai savo nuožiūra disponuoti jiems priklausančiu turtu buvo apribota labiau, nei būtina asmenų, turinčių teisių ar pretenzijų į areštuotą arba teisminio ginčo objektu esantį žemės sklypą, teisėtiems interesams apsaugoti.
Seimas 2022 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymą, kuriuo Žemės įstatymas išdėstytas nauja redakcija. Šios redakcijos 29 straipsnio 9 dalyje buvo nustatytas teisinis reguliavimas, tapatus pareiškėjo ginčytoje Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje (2010 m. birželio 18 d. Taigi, konstatavęs, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis (2010 m. birželio 18 d. redakcija) tiek, kiek nurodyta pareiškėjo, prieštaravo Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja ir Žemės įstatymo (2022 m. birželio 30 d.