Kaip Turtas Įnešamas Į Įstatinį Kapitalą Lietuvoje: Viskas Apmokestinimo Kūrinyje!

Straipsnyje nagrinėjami nuosavo kapitalo apskaitos pokyčiai, įsigaliojus naujosioms nuostatoms. Aptariami akcijų apmokėjimo būdai, nepiniginiai įnašai, turto vertinimas ir apmokestinimo klausimai.

Akcijų Apmokėjimas Ir Įstatinis Kapitalas

Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas. Akcijos gali būti apmokamos pinigais ir (ar) akcijas apmokančiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais. Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.

45 straipsnis:

Akcijų apmokėjimas yra jų emisijos kainos apmokėjimas.
Akcijos emisijos kaina turi būti ne mažesnė už jos nominalią vertę.
Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises.
Akcinėje bendrovėje kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir visų pasirašytų akcijų nominalios vertės perviršio suma, o uždarojoje akcinėje bendrovėje kiekvieno akcijas pasirašiusio asmens pradinis įnašas pinigais turi būti ne mažesnis kaip 1/4 visų jo pasirašytų akcijų nominalios vertės.
Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka.
Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.
Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.
Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.

Nepiniginiai Įnašai

Nepiniginiais įnašais gali būti turtas, įskaitant ir turtines teises. Jei didinant bendrovės įstatinį kapitalą akcijos visiškai ar iš dalies apmokamos nepiniginiu įnašu, įnašas turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo.

Akcijų, kurios apmokamos nepiniginiu įnašu, nominalių verčių suma negali būti didesnė už turto vertinimo ataskaitoje nurodytą nepiniginio įnašo vertę.

Akcijų Apmokėjimo Terminas

Bendrovės išleistos akcijos turi būti visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 12 mėnesių nuo akcijų pasirašymo sutarties sudarymo dienos.

Jeigu akcijas pasirašęs asmuo per akcijų pasirašymo sutartyje nustatytą terminą akcijų neapmoka, laikoma, kad akcijas įgijo pati bendrovė ir akcijų pasirašymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, įnašai už pasirašytas akcijas negrąžinami.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatos, apskaičiuojant pelno mokestį

Akcijų Klasės Ir Nominali Vertė

Akcinė bendrovė gali išleisti vienos ar kelių klasių akcijas. Skirtingų klasių akcijų suteikiamos teisės nurodomos įmonės įstatuose. Tos pačios klasės akcijų nominaliosios vertės ir suteikiamos teisės yra vienodos. Įmonės gali išleisti paprastąsias ar privilegijuotąsias akcijas.

Nominali akcijos vertė turi būti išreikšta litais be centų. Į antrinę apyvartą jos gali būti išleidžiamos tik visiškai jas apmokėjus emisijos kaina. Tik paprastųjų akcijų savininkai turi teisę gauti naujų akcijų, kurios išleidžiamos, kai iš bendrovės nepaskirstytojo pelno ar sudarytų iš paskirstytinojo pelno rezervų Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka didinamas įstatinis kapitalas.

Kapitalas Siaurąja Prasme

Kapitalo sąvoka siaurąja prasme - tai savininkų nuosavybė arba nuosavas kapitalas. Teisės aktuose nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip ūkio subjekto turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus.

Kapitalo kaip apskritai nuosavybės fenomenas buhalterinėje apskaitoje yra labai sudėtingas, nes ši kategorija ne tik neapčiuopiama, bet ir gana abstrakti.

Nuosavo Kapitalo Pokyčių Apskaita

Verslo apskaitos standartu “Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita” įvedama nauja finansinės atskaitomybės forma. Visas šis apskaitos pertvarkymas yra visų pirma susijęs su atskaitomybės formų, kurios buvo derinamos su Europos Sąjungos direktyvomis, pasikeitimu.

Pataisytasis LR akcinių bendrovių įstatymas, taip pat pradėjęs galioti nuo š.m. sausio 1d., įnešė nemažai naujovių į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisinį reglamentavimą. Joje daug pakeitimų, susijusių su akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių steigimu ir registravimu, akcininkų teisėmis ir pareigomis, bendrovių organais, kapitalu, finansine atskaitomybe, auditu, pelno paskirstymu, bendrovių reorganizavimu, atskyrimu, pertvarkymu ir likvidavimu.

Kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais, nurodo 8-asis Verslo apskaitos standartas “Nuosavas kapitalas”. Jame nustatoma, kaip turi būti registruojamos apskaitoje ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, padidinimu, sumažinimu ar sudėties pasikeitimu.

Nuosavo Kapitalo Sudėtis

Pagal 8 Verslo apskaitos standartą, nuosavas kapitalas apibrėžiamas kaip įmonės turto dalis, likusi iš viso turto atėmus įsipareigojimus. LR buhalterinės apskaitos įstatymas turtą įvardija kaip materialiąsias, nematerialiąsias ir finansines vertybes, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja ūkio subjektas, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos, o įsipareigojimas apibrėžiamas kaip prievolė, atsirandanti dėl atliktų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, už kuriuos ūkio subjektas privalės ateityje atsiskaityti turtu ir kurių dydį galima objektyviai nustatyti.

Taigi nuosavo kapitalo apskaita apima kapitalo (apmokėtos įstatinio kapitalo dalies, akcijų priedų), rezervų (perkainojimo, privalomojo, rezervo savoms akcijoms įsigyti bei kitų rezervų) ir nepaskirstytojo pelno (nuostolių) apskaitą.

Įstatinio Kapitalo Didinimas

Įstatinio kapitalo didinimas yra vienas iš svarbiausių nuosavo kapitalo formavimo klausimų. Klausimas ar didinti įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, t.y. iš nepaskirstytojo pelno, akcijų priedų ir rezervų, dažniausiai iškyla eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu.

Didinti įstatinį kapitalą bendrovė gali tik tuomet, kai visiškai apmokėtas jos įstatinis kapitalas (paskutinės laidos akcijų emisijos kaina). Akcijos laikomos apmokėtomis, kai jas pasirašęs asmuo įmoka paskutinį piniginį įnašą ar perduoda visą akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą nepiniginį įnašą (paskutinę nepiniginio įnašo dalį) bendrovės nuosavybėn.

Turto Perkėlimo Apmokestinimas

Vienas iš 2019 m. pabaigoje priimtų PMĮ pakeitimų įtvirtino visišką naujovę Lietuvos mokesčių teisėje - turto perkėlimo (ne perleidimo!) apmokestinimą. Nuo 2020 metų pradžios situacija iš esmės pasikeitė: įgyvendinant Kovos su mokesčių vengimu direktyvą ir siekiant, kad įmonių pelnas būtų apmokestinamas ten, kur sukuriama vertė, bei užtikrinti, kad turto iškėlimo (perkėlimo) iš Lietuvos atvejais Lietuvoje būtų sumokamas mokestis nuo Lietuvoje sukurtos turto vertės, t. y.

Pagal PMĮ 2 str. 39(1) dalį, tai operacija, kai vieneto turtas, kurį vienetas naudoja LR vykdomai veiklai, yra perkeliamas į užsienio valstybę ir pradedamas naudoti ten vykdomai veiklai (ar, kaip 2020 m. lapkričio 11 d. išaiškino VMI apibendrinto PMĮ komentaro pakeitime, nors ir nėra fiziškai perkeliamas, bet yra tiesiog priskiriamas veiklai užsienyje).

Turto perkėlimo apmokestinimas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, kurios užsienio valstybėse jau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, kadangi priskyrus įmonės turimą turtą veiklos per nuolatinę buveinę vykdymui, nuo 2020 m. Tačiau pagal VMI išaiškinimą, turto perkėlimu turi būti laikomi ir atskiri atvejai, kai realiai perleidžiamas turtas ir jo savininkas pasikeičia į užsienio įmonę (galbūt tai aliuzija į mokestinio rezidavimo pasikeitimą, tačiau tai įstatyme nėra konkrečiai įvardinta) - kai užsienio subjektui perleidžiamas akcijos reorganizavimų metu arba turtas įnešamas į užsienio subjekto įstatinį kapitalą.

PMĮ nustato, kad iš Lietuvos į užsienį perkeliamo turto vertės padidėjimo pajamas sudaro turto tikrosios rinkos kainos perkėlimo momentu ir turto įsigijimo kainos skirtumas, įsigijimo kainą mažinant turto nusidėvėjimo ar amortizacijos suma, iki perkėlimo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus (PMĮ 40(2) str. 2, 3 d.).

Kadangi turto perkėlimo apmokestinimo nuostatos Lietuvoje įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., jos turėtų būti taikomos tik tiems turto perkėlimams, kurie įvyko 2020 m. sausio 1 d.

Įmonės Formos Ir Kapitalas

Atsižvelgiant į veiklos rizikingumo laipsnį, galite rinktis iš dviejų įmonės rūšių: ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Neribotos civilinės atsakomybės įmonėmis gali būti individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.

Individuali Įmonė (IĮ)

Individuali įmonė (IĮ) labiausiai tinka smulkaus verslo organizavimui, kadangi reikalavimai keliami šios rūšies įmonėms yra mažesni. Individualių įmonių veiklą reglamentuoja Individualių įmonių įstatymas, kuris nenumato minimalaus kapitalo. Šio tipo įmonėms yra taikoma supaprastinta buhalterinė apskaita, o jų steigėju bei savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo.

Ūkinė Bendrija (ŪB)

Ūkinė bendrija (ŪB) yra antroji neribotos civilinės atsakomybės įmonės rūšis. Šio tipo įmonės savininkais gali būti mažiausiai 2 ir daugiausiai 20 fizinių arba juridinių asmenų. ŪB būna tikrosios ir komanditinės. Tikrąsias ŪB sudaro tik tikrieji nariai, o komanditines ŪB ir tikrieji nariai ir komanditoriai.

Akcinė Bendrovė (AB) Ir Uždaroji Akcinė Bendrovė (UAB)

Vienas iš būdų sumažinti savo finansinę riziką bei gauti pelną iš turimos įmonės veiklos dividendų forma - yra nuosavo turto atskyrimas nuo įmonės turto. Tokiu būdu yra galimybė steigti akcinę bendrovę (AB) arba uždarąją akcinę bendrovę (UAB) su tikslu apsaugoti asmeninį turtą. Abiem atvejais, vienintelis dalykas, kuriuo yra rizikuojama, yra įnešamas kapitalas, t.y. pinigai, sumokėti už įsigytas bendrovės akcijas.

Įstatymas numato, kad AB kapitalas turi būti ne mažesnis nei 43443 €, o UAB - ne mažesnis nei 2500 €.

Nepaisant to, kad AB įstatymas numato daug privalomų reikalavimų, pvz., minimalų kapitalo dydį, akcininkų susirinkimų šaukimus, buhalterinę apskaitą bei kitus reikalavimus valdymo organams, jų kompetencijai ar akcijų perleidimo procedūroms, UAB visgi yra pati populiariausia įmonės rūšis Lietuvoje.

Po šio tipo įmonės įsteigimo jos savininko ir pačios bendrovės turtas yra aiškiai atskiriamas.

Kitos Įmonės Formos

Siejant savo naująjį verslą su žemės ūkio produkcija ir paslaugomis, derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų. Prie šios bendrovės privalumų priskiriama ribota atsakomybė, specialūs mokestiniai režimai.

Jūsų grupei asmenų pirmiausia rūpi patenkinti savo poreikius? Tokiu atveju Jums gali būti naudinga steigti kooperatyvą arba kooperatinę bendrovę.

Jei pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno gavimas, galima steigti ir ne pelno organizacijas - viešąsias įstaigas, asociacijas ar fondus.

Praktiniai Patarimai Steigiant Įmonę

Gerai apgalvokite savo veiklos pobūdį, mastą, apsvarstykite savo finansavimo galimybes, potencialius darbuotojus ar partnerius.
Nepamirškite išanalizuoti perspektyvos, jei verslas plėsis, ar priešingai, - atsidurs ties žlugimo riba.
Pasitarkite su namiškiais, mokesčių patarėjais, teisininkais.
Individualios įmonės privalumas - savininkas gali dirbti įmonėje pats, jam gali padėti šeimos nariai.
Derėtų apsvarstyti galimybę steigti žemės ūkio bendrovę, jeigu pajamos iš tokio tipo produkcijos ir paslaugų sudaro daugiau nei 50% visų įmonės pajamų.

Akcijų Pasiskirstymas UAB

Steigiant UAB kartu su kitais asmenimis, svarbu apgalvotai paskirstyti akcijas.

50%+50%: Bendrovėje esant dviem akcininkams, toks akcijų pasiskirstymas gali sukelti sunkumų kilus nesutarimams tarp akcininkų, kadangi nė vienas iš jų negali daryti lemiamos įtakos priimant bendrovei svarbius sprendimus.

33%+33%+34%: Svarbu žinoti, kad balsai skaičiuojami ne nuo visų, bet tik nuo dalyvaujančių susirinkime akcininkų turimų akcijų skaičiaus.

UAB Įstatinis Kapitalas

UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. litų. Sprendžiant, kokį įstatinio kapitalo dydį pasirinkti, svarbu suvokti, jog šios lėšos tampa UAB nuosavybe. Įstatinio kapitalo dydis svarbus ir UAB kreditoriams (pvz., imant paskolą iš banko), nes parodo lėšų sumą, kurios akcininkai negali kada panorėję atsiimti. Tai galima padaryti tik mažinant UAB įstatinį kapitalą, tačiau šio proceso metu taip pat ginami kreditorių interesai.

Bendrovės Valdymas

Esminius UAB valdymo klausimus sprendžia visuotinis akcininkų susirinkimas, o einamuosius - vadovas. Bendrovėje gali būti sudaroma valdyba ir / arba priežiūros organas stebėtojų taryba, kuriuos renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas.

Visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta balsų dauguma renka ir atšaukia bendrovės vadovą (direktorių). Įstatymas numato sprendimus, kuriems priimti reikalinga 2/3 ar 3/4 balsų dauguma (pvz., pelno skirstymas ar naujų akcijų įsigijimas).

Direktorius priima svarbius bendrovei sprendimus. Akcininkai dažnai siekia kontroliuoti jo veiksmus, todėl bendrovės įstatuose numato sprendimus, kuriuos direktorius gali priimti tik gavęs akcininkų pritarimą (pvz., įsigyti ilgalaikio turto už vertę, didesnę nei, pvz., 14480 €). Direktoriumi gali būti ir vienas iš akcininkų.

Jei bendrovėje sudaroma valdyba, ji renka ir atšaukia bendrovės vadovą. Tokiu atveju dalį sprendimų priima valdyba, o dalį - direktorius. Valdyba yra kolegialus valdymo organas. Ją sudaro ne mažiau nei 3 asmenys. Valdyba sudaroma tam, kad svarbius valdymo sprendimus priimtų ne vienas asmuo, bet keletas.

Kiti Veiksmai Steigiant Įmonę

Antspaudo gamyba: UAB vadovas, pageidaujantis užsakyti antspaudą (be Lietuvos valstybės ar savivaldybės herbo), turi kreiptis tiesiogiai į antspaudo gamintoją.
Vadovo įdarbinimas: UAB vadovas gali oficialiai veikti bendrovės vardu (pvz., pasirašyti sutartis) tik tada, kai su juo yra sudaryta darbo sutartis. Ją pasirašo direktorius ir akcininkų įgaliotas asmuo. Svarbu žinoti, jog tas pats asmuo gali būti vadovu ne vienoje įmonėje.
Einamosios sąskaitos atidarymas banke: Tai UAB kaupiamosios sąskaitos, atidarytos steigimo metu, keitimas į einamąją sąskaitą, per kurią bus galima vykdyti atsiskaitymus.
Registravimas mokesčių mokėtoju (pagal poreikį - PVM mokėtoju): Naujai įsteigta UAB automatiškai užregistruojama mokesčių mokėtoju Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniame skyriuje.

2019 m. Pelno Mokesčio Įstatymo Pakeitimai

2019 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmė eilę Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (PMĮ) pakeitimų, įsigaliojusių praktiškai nedelsiant - nuo 2020 m. sausio 1 d., kuriais į Lietuvos mokesčių teisę buvo baigta perkelti 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, trumpiau dar vadinama Kovos su mokesčių vengimu direktyva (angl. ATAD - Anti-Tax Avoidance Directive).

Vienas iš 2019 m. pabaigoje priimtų PMĮ pakeitimų įtvirtino visišką naujovę Lietuvos mokesčių teisėje - turto perkėlimo (ne perleidimo!) apmokestinimą (angl. exit taxation).

Reikia pastebėti, kad nors PMĮ pakeitimai dėl perkėlimo apmokestinimo galioja jau nuo 2020 m. sausio 1 d. ir taikomi apskaičiuojant ir deklaruojant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, šiek tiek daugiau aiškumo, kaip naujas įstatymo nuostatas aiškinti ir taikyti atsirado tik 2020 m. lapkritį.

Turto Perkėlimo Sąvoka

PMĮ 40(2) str. Lietuvoje veiklą vykdantis Lietuvos vienetas arba užsienio vienetas, vykdantis Lietuvoje veiklą per nuolatinę buveinę, iki tol savo veikloje Lietuvoje naudotą savo turtą priskiria savo vykdomai veiklai užsienyje (Lietuvos įmonė - savo nuolatinei buveinei užsienyje, o užsienio įmonė - savo centrinei buveinei užsienyje ar nuolatinei buveinei kitoje užsienio valstybėje), ir išlieka turto savininku, t. y.

Šiuo atveju, turtas gali būti fiziškai perkeliamas į užsienį, pvz. Turto perkėlimo apmokestinimas ypač aktualus Lietuvos įmonėms, kurios užsienio valstybėse jau vykdo veiklą per nuolatinę buveinę, kadangi priskyrus įmonės turimą turtą veiklos per nuolatinę buveinę vykdymui, nuo 2020 m.

Pagal dabar galiojantį PMĮ reguliavimą, kiekvienas toks įrangos išvažiavimas į nuolatinę buveinę užsienyje Lietuvoje būtų traktuojamas kaip turto perkėlimas mokestine prasme ir apmokestinamas analogiškai perleidimui, o grįžimas iš užsienio į Lietuvą užsienio valstybėje taip pat turėtų būti traktuojamas kaip turto perkėlimas („menamas pardavimas“) į Lietuvą.

Turto Perkėlimo Vertės Nustatymas