Santuoka yra svarbus gyvenimo įvykis, turintis ne tik emocinių, bet ir teisinių pasekmių, ypač susijusių su turtu. Santuokos metu įgytas turtas paprastai laikomas bendra jungtine nuosavybe, tačiau yra išimčių, kai turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip turtas gali būti pripažintas asmenine nuosavybe santuokoje, ypač kai jis įgytas prieš santuoką, ir kokie teisiniai aspektai su tuo susiję.
Sutuoktinių Turto Padalijimas: Bendrosios Nuostatos
Santuokai iširus, labai svarbiu klausimu tampa bendro turto padalijimas. Šį klausimą svarbu išspręsti tinkamai, mūsų valstybės įstatymų numatyta tvarka tam, kad vėliau nekiltų jokių nesusipratimų iš nei vienos pusės. Nutraukiant santuoką yra dalijamas sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas.
Jungtinės nuosavybės teise turtas yra įgyjamas po santuokos sudarymo. Ir dalijamas visas turtas, t.y. tiek kilnojamas, tiek nekilnojamas turtas, tiek santaupos banko sąskaitose, tiek vertybiniai popieriai, tiek kitas santuokos metu įgytas turtas.
Svarbu paminėti yra tai, kad turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo, t. y. preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Tiesa, egzistuoja atvejai, kuomet teismas turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į sutuoktinių sveikatos būklę, turtinę padėtį, vienos šalies didesnį prisidėjimą prie jungtinės nuosavybės teise įgyto turto asmeninėmis lėšomis, savo darbu ir t.t. Tokiu atveju teismas turi teisę, padalydamas turtą, padalinti jį nelygiomis dalimis.
Pavyzdžiui, vieną trečdalį turto priteisti vienam sutuoktiniui, o dvi trečiąsias turto - kitam sutuoktiniui. Svarbu paminėti ir tai, kad egzistuoja atvejai, kuomet asmeninis sutuoktinio turtas santuokos metu yra pagerinamas iš esmės. Pavyzdžiui, atliekant turto kapitalinį remontą. Ir tai yra padaroma sutuoktinių bendromis lėšomis arba asmeninėmis sutuoktinio lėšomis ir darbu.
Tokiu atveju turtas gali būti pripažintas bendru sutuoktinių turtu (bendrąja jungtine nuosavybe) ir dalijamas santuokos nutraukimo byloje. Itin svarbūs aspektai yra susiję su įrodinėjimo pareiga ir jos išpildymu. Todėl šioje vietoje yra iš advokatų, besispecializuojančių skyrybų bylose, pusės dedamos visos pastangos tam, kad atkurti faktinę situaciją ir įrodyti teismui šalies didesnę dalį įgyjant arba sukuriant bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą.
Vykstant skyrybų procesams, net ir tais atvejais, kai visai lengvai sutariama išsiskirti bendru sutarimu, skyrybų procesas gali užtrukti net ir keletą metų, kai tik kalba pasisuka apie turto dalybas.
Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
| Turto rūšis | Priklausomybė | Pastabos |
|---|---|---|
| Įgytas iki santuokos | Asmeninė nuosavybė | Išlieka asmenine nuosavybe po santuokos sudarymo |
| Dovanotas/paveldėtas po santuokos | Asmeninė nuosavybė | Jei dovanojimo sutartyje/testamente nenurodyta kitaip |
| Asmeninio naudojimo daiktai | Asmeninė nuosavybė | Avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai |
| Intelektinė nuosavybė | Asmeninė nuosavybė | Autorinės teisės, patentai |
| Lėšos asmeniniam verslui | Asmeninė nuosavybė | Išskyrus atvejus, kai verslas yra bendras |
| Tikslinės išmokos | Asmeninė nuosavybė | Žalos atlyginimas, neturtinė žala |
| Įgytas už asmenines lėšas | Asmeninė nuosavybė | Jei aiškiai išreikšta valia įgyti asmeninėn nuosavybėn |
Procesiniai Aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.
Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Taigi, svarbu žinoti, kad teisinės padarinius sukelia tik pagal įstatymą įformintas santuokos nutraukimas. Todėl faktinis santuokinių santykių nutrūkimas, neįforminus skyrybų teismo tvarka, teisinių padarinių nesukelia. Tačiau tam tikrais atvejais į faktinį santuokinių santykių nutrūkimo momentą gali būti atsižvelgiama.
Pavyzdžiui, pagal LR CK 3.127 str. 2 d. gali būtu dalijamas tik turtas, kuris buvo bendrai įgytas gyvenant šeimos gyvenimą. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja per trisdešimt dienų nuo priėmimo, jeigu nėra apskųstas apeliacine tvarka. Apskųstas apeliacine tvarka, teismo sprendimas, jeigu nėra panaikinamas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą.
Santuokos nutraukimo momentas turi svarbią teisinę reikšmę, nes su juo siejamas turtinių ir asmeninių neturtinių sutuoktinių tarpusavio santykių pasibaigimas.
Apibendrinant, turto padalijimas skyrybų atveju yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus įvertinimo ir teisinės pagalbos. Svarbu žinoti savo teises ir pareigas, kad būtų užtikrintas teisingas turto padalijimas.