Įmonės finansinės būklės analizė yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę rodiklių. Vienas iš svarbiausių aspektų yra įmonės mokumas, kuris parodo jos gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje aptarsime trumpalaikio turto padengimo trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientą, jo reikšmę ir interpretavimą.
Trumpalaikio Turto Samprata
Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.
Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę. Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina.
Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui. Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.
Trumpalaikis materialusis turtas - turtas, kuris naudingai eksploatuojamas ne ilgiau negu vienus metus arba kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už Vyriausybės nustatytą ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Trumpalaikio Turto Skirstymas
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę sudaro gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Trumpalaikio Turto Rodikliai
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Kodėl? Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
Svarbiausi trumpalaikio turto rodikliai:
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
Šie rodikliai padeda įvertinti įmonės finansinę būklę ir gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.
Skubaus Padengimo Koeficientas (Kritinio Likvidumo Koeficientas)
Skubaus padengimo koeficientas - vienas iš trijų pagrindinių įmonės finansinio likvidumo nustatymo rodiklių. Šis koeficientas lygina įmonės trumpalaikį turtą, neįtraukiant atsargų, su jos trumpalaikiais įsipareigojimais. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės likvidumas aukštesnis.
Esant neramumams finansų rinkose, kartais įmonės susiduria su apyvartinių lėšų trukumu. Taip atsitinka tuomet, kai stambūs klientai delsia ar nepajėgia atsiskaityti, o bankai būna labai atsargūs suteikdami net ir apyvartines paskolas. Laikoma, kad jei 'kritinio likvidumo koeficientas‘ daugiau nei 1, tai jau neblogas rezultatas. Paprastai šis rodiklis skaičiuojamas kartu su kitais likvidumo rodikliais: bendruoju padengimo koeficientu ir pinigų padengimo koeficientu.
Skaičiavimo Formulė
Skubaus padengimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Skubaus padengimo koeficientas = (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai
Arba:
Skubaus padengimo rodiklis = (Grynieji pinigai + Kitas finansinis turtas + Gautinos sumos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikis turtas apima pinigus, trumpalaikes investicijas, gautinas sumas ir kitą turtą, kurį galima greitai paversti pinigais. Atsargos - tai žaliavos, nebaigta gamyba ir gatava produkcija, kurią reikia parduoti, kad būtų gauti pinigai. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima mokėtinas sumas tiekėjams, trumpalaikes paskolas ir kitus įsipareigojimus, kuriuos reikia padengti per vienerius metus.
Pirmoji formulė yra oficiali, ir dažniausiai taikoma. Mažesnės įmonės dažnai neturės kito trumpalaikio turto kaip tik atsargas, gautinas sumas bei finansinį turtą su pinigais, tad tokiu atveju nebus jokio skirtumo, kurią formulę naudoti.
Interpretavimas
Skubaus padengimo koeficientas parodo, ar įmonė turi pakankamai likvidaus turto, kad galėtų padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus, neįskaitant atsargų. Jei koeficiento reikšmė yra didesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė turi daugiau likvidaus turto nei trumpalaikių įsipareigojimų, ir tai yra teigiamas ženklas. Jei koeficiento reikšmė yra mažesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė gali turėti sunkumų padengiant savo trumpalaikius įsipareigojimus, jei atsargos nebus greitai parduotos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skubaus padengimo koeficiento reikšmė priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Pavyzdžiui, įmonės, kurios veikia prekybos sektoriuje ir turi dideles atsargas, gali turėti mažesnį skubaus padengimo koeficientą nei įmonės, kurios veikia paslaugų sektoriuje ir neturi didelių atsargų.
Mokumo Analizės Svarba
Mokumo analizė yra svarbi įmonės finansinės būklės įvertinimo dalis. Ji padeda nustatyti, ar įmonė turi pakankamai lėšų, kad galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Kiti Svarbūs Finansiniai Rodikliai
Be skubaus padengimo koeficiento, yra ir kitų svarbių finansinių rodiklių, kurie padeda įvertinti įmonės finansinę būklę.
- Pajamos ir pelningumas
- Turtas ir įsipareigojimai
- Likvidumo rodikliai
- Apyvartumo rodikliai
- Įsiskolinimo rodikliai
Vertinant įmonės finansinę būklę, yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?
Finansinės Analizės Šaltiniai
Įmonės finansinės analizės duomenų šaltiniai yra visa informacija, kuri naudojama analizuojant įmonės veiklą. Ši informacija privalo būti tikra ir patikima, kadangi nuo jos priklauso, ar finansinės analizės rezultatai bus kokybiški ar ne, ar gautais rezultatais bus galima pagrįsti įmonės valdymo sprendimus. Finansinės analizės šaltinių klasifikavimas pirmiausia priklauso nuo analizei keliamiems tikslams, finansinės analizės šaltiniai skirstomi į keturias grupes: planiniai normatyvai, buhalterinės apskaitos duomenys, atskaitomybės duomenys ir neapskaitiniai duomenys.
Finansinės Analizės Rūšys
Finansinė analizė pagal įvairius požymius skirstoma į tam tikras rūšis. Šie požymiai susieti su bendraisiais analizės uždaviniais ir priklauso nuo analizės tikslo, paskirties, analizuojamo laikotarpio bei naudojamų informacinių šaltinių. Literatūroje galima rasti įvairius finansinės analizės klasifikavimo būdus, vienas iš jų yra skirstymas pagal pasikartojimo dažnumą (vienkartinė ir periodinė analizė), pagal laiką (operatyvinė, retrospektyvinė ir perspektyvinė analizė), pagal analitinės programos turinį (vidinė lyginamoji analizė, lyginamoji įmonių analizė, kompleksinė ir teminė analizė), pagal metodus (horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė).
Santykiniai Rodikliai ir Jų Grupavimas
Labiausiai naudojama santykinė analizė, nenuostabu, kad skirtingi Lietuvos ir užsienio autoriai skirtingai grupuoja santykinius rodiklius. Labai dažnai naudojami pelningumo ir likvidumo rodikliai, tai daroma dėl to, kad šios grupės rodikliai laikomi vieni svarbiausių vertinant įmonės būklę ir perspektyvas. Pelningumas padeda atskleisti įmonės veiklos rezultatus bei prognozuoti įmonės būklę ateityje. O likvidumas parodo įmonės turto būklę, kiek įmonė jo turi, trumpalaikio ar ilgalaikio, bei parodo, kurį turtą būtų lengviau paversti grynaisiais pinigais, kad būtų galimybė skubiai padengti įmonės įsipareigojimus.
Mokumas ir Jo Valdymas
Kiekvienai įmonei labai svarbu yra išsaugoti savo autoritetą bei puikiai konkuruoti rinkoje, tam, kad tai pasiektų, joms būtina vykdyti savo turimus įsipareigojimus. Mokumas yra būtina įmonės gyvavimo sąlyga, nes nuo jo priklauso įmonės veikla, finansinė būklė bei veiklos rezultatai. Tik būdama moki įmonė gali siekti tolimesnių strategijų, perspektyvų, investicinių sprendimų. Mokumą galime apibūdinti kaip gebėjimą, pajėgumą mokėti, padengti mokestinius įsipareigojimus. Siekiant palaikyti įmonės mokumą, būtina tinkamai valdyti finansinius išteklius, t.y. tinkamai kaupti, paskirstyti bei naudoti pinigines lėšas. Savininkai, skatindami verslo augimą, privalo stebėti įmonės pajamas ir sąnaudas, kitimą bei kitus finansinius rodiklius.
tags: #trumpalaikiu #isiskolinimu #padengimas #trumpalaikiu #turtu #koeficientas