Šiandieninėje visuomenėje asmeninių finansų valdymo sprendimai tampa vis svarbesni. Mūsų finansinė ateitis vis dažniau priklauso nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo. Nors ir esame išlaikę tėvų bei senelių įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai, kartais mūsų priimami sprendimai yra neracionalūs. Ne visada suprantame, kuo rizikuojame neinvestuodami, kokią riziką galime prisiimti investuodami.
Savarankiško darbo tikslas - surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, taip pat galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę. Tad panagrinėkime, kas sudaro įmonės kapitalą ir turtą.
Kapitalas ir Turtas
Kapitalas - tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Informacija apie įmonės turtą ir jos nuosavybės struktūrą, turimo nuosavybės turto šaltinius ir įsipareigojimus pateikiama įmonės balanse. Kapitalas yra gamybos veiksnys. Finansinis kapitalas - tai tik finansinės vertybės, pavyzdžiui, akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rizikos kapitalą.
Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas - tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Visi ištekliai turi konkretų savininką. Finansų struktūra - tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės.
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Todėl trumpalaikio turto analizė yra labai svarbi.
Trumpalaikio Turto Sudėtis ir Analizė
Trumpalaikio turto analizę tikslinga pradėti nuo jo sudėties ir analizės. Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje.
Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą. Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės ir kt. Gamybinėje įmonėje atsargomis laikomos žaliavos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai ir kt.
Gautinos sumos - tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja.
Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi, dalyvaudamas apyvartos procese, trumpalaikis turtas keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai. Tačiau konkrečių trumpalaikio turto elementų apyvartos ciklas yra nevienodas.
Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę.
Atsargų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti. Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą paversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis.
Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina.
Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas.
Yra skiriami du trumpalaikio finansavimo tipai:
- Suderėtas trumpalaikis finansavimas.
- Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.
Toliau aptarsime keletą rodiklių, kurie padeda įvertinti įmonės finansinę būklę:
- Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Optimali riba - 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki.
- Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis.
- Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei.
- Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.
- Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas.
- Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5. Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose.
Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle.
Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 - 0,6. Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti.
Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje ir toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui.
Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių. Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas.
Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis. Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bet ir į absoliučią rodiklio reikšmę.
Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y. Norint nustatyti trumpalaikio turto, tai yra pinigų, debitorinių įsiskolinimų ir kt.
Yra naudojami horizontaliosios ir vertikaliosios analizės metodai.
Horizontalioji Analizė
Horizontalioji analizė - tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai.
Balanso horizontalioji analizė padeda nustatyti turto ir savininkų nuosavybės bei įsipareigojimų konkrečių elementų kitimo tendencijas, šį kitimą palyginti su ankstesnių laikotarpių šių elementų kitimu. Horizontalioji balanso analizė parodo tik bendrą finansinės būklės vaizdą ir bendras finansinės būklės kitimo tendencijas, kurių priežasčių analizė turi būti nuodugnesnė.
Pelno ir nuostolio ataskaitos horizontalioji analizė leidžia ataskaitinio laikotarpio duomenis lyginti su atitinkamo praėjusio laikotarpio duomenimis ir daryti išvadą apie grynojo pelno ir jį formuojančių elementų kitimo tendencijas.
Pavyzdžiui, iš VĮ „Regitra“ horizontaliosios analizės matome, kad lyginant 2015 m. su 2017 m. įmonės bendra turto suma per šį laikotarpį padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. augimą. Viso turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas 4989459 eurų kas sudaro 48 proc. Ilgalaikis turtas sumažėjo -982475 eurų, kas sudaro -12 proc.
Atlikus horizontaliąją ilgalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. su 2017 m. nematerialusis turtas sumažėjo -504956 eurų, kas sudaro -77 proc.
Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad šioje turto sudėtyje lyginant 2015 m. su 2017 m. labiausiai padidėjo kitas trumpalaikis turtas 2432082 eurų, kas sudaro 131 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. kitas trumpalaikis turtas padidėjo 4168000 eurų, kas sudaro 3624 proc.
Lyginant 2015 m. su 2017 m. atsargos padidėjo 316347 eurų, kas sudaro 38 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. atsargos padidėjo 232905 eurų, kas sudaro 25 proc.
Lyginant 2015 m. su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo 657819 eurų, kas sudaro 8 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. pinigai ir pinigų ekvivalentai sumažėjo -3016778 eurų, kas sudaro -25 proc.
Atlikus horizontaliąją trumpalaikio turto analizę matyti, kad bendras nuosavas kapitalas ir rezervai lyginant 2015 m. Su 2017 m. sumažėjo -10046739 eurų, kas sudaro -56 proc.
Atlikus horizontaliąją nuosavo kapitalo iš viso analizę matyti, kad nuosavas kapitalas iš viso lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3915387 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. nuosava kapitala iš viso padidėjo 2710663 eurų, kas sudaro 14 proc.
Atlikus horizontaliąją mokėtinų sumų ir įsipareigojimų analizę matyti, kad mokėtinos sumo sir įsipareigojimai per metus lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 35627 eurų, kas sudaro 7 proc.. Lyginant 2016 m. su 2017 m.sumažėjo -375124 eurų, kas sudaro -35 proc.
Atlikus horizontaliąją savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų iš viso analizę lyginant 2015 m. Su 2017 m. padidėjo 3951014 eurų, kas sudaro 21 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 2292335 eurų, kas sudaro 11 proc.
Atlikus VĮ „Regitra“ pelno (nuostolių) horizontaliąją analizę lyginant laikotarpį 2015 m. Su 2017 m. grynąjį pelną (nuostolius) padidėjo 669450 eurų, kas sudaro 23 proc. Lyginant 2016 m. su 2017 m. padidėjo 172066 eurų, kas sudaro 6 proc.
Vertikalioji Analizė
Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra bendra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. Taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą.
Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Balanso vertikaliosios analizės tikslas - kiekvieną balanso rodiklį palyginti su baziniu dydžiu ir išreikšti procentais. Atliekant vertikaliąją analizę, visi balanso straipsniai lyginami su bendra aktyvo (turto) arba pasyvo (savininko nuosavybės ir įsipareigojimų) suma. Visi apskaičiuoti dydžiai išreiškiami procentais. Kitais žodžiais sakant, atliekama balanso struktūros analizė.
Priklausomai nuo analizės tikslo vertikalioji analizė gali būti atliekama skaičiuojant įvairaus detalumo rodiklius. Galima atlikti bendrą balanso struktūros analizę, kurios metu nustatomi tik kai kurių aktyvo ir pasyvo skyrių lyginamieji svoriai, atliekant detalią analizę, gaunamos kiekvieno balanso aktyvo ir pasyvo skyriaus straipsnių reikšmės.
Vertikalioji pelno ir nuostolio ataskaitos analizė padeda susidaryti vaizdą apie įmonės pelningumą, išlaidas, tenkančias vienam pardavimų litui, bendrą pelningumo, veiklos pelno lygį, ypatingo pelno ir nuostolio lyginamąjį svorį pardavimų apimtyje. Tai labai nesunku apskaičiuoti kiekvieną pelno ir nuostolio ataskaitos straipsnį dalijant iš pardavimų sumos. Gauta informacija vertinga tuo, kad parodo įvairių įmonės gamybinės - ūkinės ir administracinės valdymo veiklos lygių pelningumą.
Pavyzdžiui, VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant balanso ataskaitos turto dalį ilgalaikiame turte, didžiausią turto dalį sudarė materialusis turtas 32 proc., kurio lyginamasis svoris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginus su 2015 m. sumažėjo beveik 3 punktais. Didžiausią trumpalaikio turto dalį 40 proc. sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, kurių lyginamasis svoris sumažėjo beveik 5 punktais. Ilgalaikis turtas nors sudaro mažesnę įmonės turto dalį 33 proc. 2017 m.
VĮ „Regitra“ 2017m. analizuojant nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalį sudarė nuosavas kapitalas 98 proc., padidėjo 0,33 punkto lyginant su nagrinėjamu laikotarpiu 2015 m.. Didžiausią nuosavo kapitalo dalį sudaro rezervai 42 proc., kuris per nagrinėjamą laikotarpį, palyginti su 2015 m. padidėjo beveik 5 punktais.
Vertikalioji pelno (nuostolių) analizė parodo keletą labai reikšmingų įmonės pelningumą apibūdinančių rodiklių. Jie parodo tipinės veiklos (2015 m. - 11 proc., 2016 m. - 13 proc., 2017 m. - 13 proc.) ir grynąjį pelningumą (2015 m. - 9.5 proc., 2016 m. - 11 proc., 2017 m. - 11 proc.), bendrasis pelningumas (2015 m. - 25 proc., 2016 m. - 3 proc., 2017 m. - 28 proc.). Be šių rodiklių, svarbi vieta tenka išlaidoms, tenkančioms vienam pardavimų eurui, arba parduotų prekių savikainos lyginamajam svoriui pardavimų apimtyje (2015 m. - 75 proc., 2016 m . - 73 proc., 2017 m. - 72 proc.).
Analizės pagalba galima apskaičiuoti mokumo koeficientus, kurie parodo įmonės finansinę būklę.
Mokumo Koeficientai
Nuo mokumo priklauso įmonės finansinė būklė ir veiklos rezultatai, tolesnė jos veikla, perspektyvos, ir kt. Mokumą reikėtų apibūdinti kaip įmonės sugebėjimą turimomis mokėjimo priemonėmis apmokėti trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Įmonės mokėjimo priemonės yra pinigai ir jų ekvivalentai, per vienerius metus gautinos sumos (pirkėjų įsiskolinimasir pan.), atsargos, nebaigta gamyba ir kitas trumpalaikis turtas. Siekiant įvertinti įmonės sugebėjimą vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus, t.y.
Bendrasis mokumo koeficientas parodo, kiek vienam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investuotojams.
Apyvartinis kapitalas - tai toks įmonės kapitalo tipas, kuris reikalingas įmonės „sveikai“ veiklai palaikyti. Kiekvienos įmonės kapitalą galima skaidyti į tris kapitalo rūšis: nuosavą kapitalą, skolintą kapitalą bei apyvartinį kapitalą. Apyvartai naudojamas kapitalas tiek savo esme, tiek ir kilme išsiskiria iš kitų kapitalo rūšių. Dažnai laikoma, kad apyvartinis kapitalas yra nemokamas, tačiau norint didinti apyvartines lėšas iš esmės jį reikia finansuoti iš kitų kapitalo šaltinių.
Bendrojo mokumo koeficiento pageidaujamos reikšmės nuo 1,2 iki 2,0. Nežinant, kas yra būdinga vienai ar kitai veiklos sričiai būtų sunku pasakyti ar apskaičiuotas BMK turi būti vertinamas teigiamai ar ne, todėl tuose ūkio subjektuose, kur yra ilgas gamybos ciklas, lėta turto apyvarta, kur prekės parduodamos skolon, BMK turėtų būti didesnis, t. p. koeficientas būna didesnis tose įmonėse, kur veikla yra labiau rizikinga ir kur nėra stabilių rinkų, kadangi tokios įmonės stengiasi sudaryti didesnes atsargas. Apskaičiavus BMK, reikėtų pažiūrėti, kaip rodiklis keitėsi per keletą ataskaitinių laikotarpių.
Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai. Šis rodiklis parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas didesnis už trumpalaikių įsipareigojimų apmokėjimo greitį. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientas negali būti mažesnis nei 1. Greitojo trumpalaikio mokumo koeficientai rodo, kad 2015 - 2017 m.
Didžiausio (absoliutaus) mokumo (DMK) koeficientas teigiamai vertintinas 0,20-0,25. Analizę tęsiant reikėtų t. p. pažiūrėti, koks yra skirtumas tarp skubaus ir didžiausio mokumo koeficientų ir jei jis didelis ir didėja, tai tas rodo, kad lėšos iššaldomos gautinose sumose ir mažėja galimybės nedelsiant padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 2015 - 2017 m. rodo, kad (2015 m. - 0,22), (2016 m. - 2,98), 2017 m. - 5,05), tai reiškia, kad įmonė 2015 m. turėjo finansinių sunkumų, bet 2016 - 2017 m.
Norint apskaičiuoti įmonės ilgalaikį mokumą reikia įvertinti įsiskolinimo laipsnį, o tai padaryti galima išanalizavus balanso turto dalį, pagal kurį gausime reikiamus koeficientus.
Šie rodikliai parodo įmonės gebėjimą atsiskaityti už ilgalaikius įsipareigojimus pagal numatytus terminus. Rodikliai skaičiuojami norint nustatyti įmonės finansavimo šaltinius ir skolų vaidmenį finansavimui. Aukščiausia šio koeficiento riba vertinama patenkinamai, yra 0,7.
Bendras skolos koeficientas - laipsnis rodo, kokia turto dalis įsigyta už skolintas lėšas. Griežtų kontrolinių skaičių bendram skolos koeficientui nėra, tačiau aukščiausia riba 0,7. Jeigu atliekant kelerių ataskaitinių laikotarpių rodiklių analizę matyti, kad jis didėja, daroma išvada- virš mažesnio turto dalis priklauso savininkams ir blogėja įmonės finansinė būklė, garantuojant arba užtikrinat jos mokumą. Rodiklio didėjimas taip pat reikštų, kad didėja galimybės turėti aukštesnį nuosavo ir pagrindinio kapitalo pelningumą, tačiau pelningumo augimas yra galimas tik tada, jei paskolintas kapitalas efektyviai panaudojamas uždirbant daugiau pelno.
Bendrojo įsiskolinimo koeficientas dažnai skirstomas į ilgalaikio, trumpalaikio įsiskolinimo. Skolos koeficientas išskirstomas tam, kad patikslinti rizikos laipsnį t. y. pvz., skolos koeficientas labai aukštas, mažesnė rizika, jeigu didelę šio koeficiento dalį sudarys ilgalaikiai įsipareigojimai. Trumpalaikių įsipareigojimų koeficientas pageidautina nuo 20-40% bendro skolos koeficiento.
Finansinio sverto koeficientas parodo įmonės priklausomybę nuo skolintojų ir atspindi kapitalo formavimo šaltinių struktūrą. Normalu kai jis būna apie 0,6. Iki tam tikro lygio, finansinis svertas yra teigiamas dalykas, ir gali padėti priartėti prie efektyvios kapitalo struktūros - kadangi paprastai skolintas kapitalas yra pigesnis nei nuosavas.
Auksinės balanso taisykles koeficientas rodo, kokia dalimi ilgalaikis turtas finansuojamas pastoviu kapitalu.
Bendrasis pardavimo pelningumas. Šis rodiklis rodo pagrindinės įmonės veiklos pelningumą. Bendrasis pelningumas nustato, kiek bendrojo pelno tenka vienam pardavimų litui bei įmonės sugebėjimą gauti pelną iš pagrindinės įmonės veiklos. Kuo jis didesnis, tuo geresnis. Šio rodiklio dėka yra analizuojamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Jeigu per analizuojamą laikotarpį yra pastebimas mažėjantis bendrasis pardavimo pelningumas, tai reiškia, kad sąnaudos, tenkančios parduotai produkcijai, didėja daugiau nei pardavimo pajamos.
Analizuojant VĮ „Regitra“ apyvartinio kapitalo reikšmę 2015 - 2017 m. matyti, kad ji yra teigiama, tai reiškia, kad įmonė turėjo pakankamai daug trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti, tai taip pat reiškia, kad įmonės finansinė būklė 2015 - 2017 m. buvo stabili.
Apibendrinant galima teigti, kad trumpalaikio turto valdymas ir analizė yra esminiai įmonės finansinės būklės įvertinimo elementai. Teisingi sprendimai, priimti remiantis atlikta analize, gali padidinti įmonės pelningumą ir užtikrinti jos stabilumą rinkoje.
tags: #trumpalaikio #turto #lyginamasis #svoris