Trumpalaikio Turto Įsigijimas Viešajame Sektoriuje: Apskaita ir Ypatumai

Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa ir turi eilę trūkumų. Pelno siekiantys juridiniai asmenys, tarp jų valstybės ir savivaldybės įmonės, tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu, biudžetinės įstaigos - modifikuotu pinigų principu, valstybės socialinės apsaugos fondai ir kiti valstybės pinigų fondai - pinigų principu.

Biudžetinės įstaigos, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir pinigų fondai buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius, tarptautinius apskaitos standartų reikalavimus. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos sistema mažai pasikeitusi nuo tarybinių laikų, ūkinėms operacijoms registruoti naudojamas beveik nepakeistas sąskaitų planas. Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtą finansinę atskaitomybę kito lygio suvestinei finansinei atskaitomybei rengti, padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl šios priežasties gaunamos informacijos kokybė nėra pakankama.

Ši viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudinga jos vartotojams, nes neįgyvendinamas svarbiausias finansinės atskaitomybės tikslas - teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas. Aukščiausio lygio viešasis gėrybių kūrimas (pinigų emisija, apšvietimas, krašto apsauga ir kitos sritys) negali gauti išsamaus vaizdo apie save. Vienas iš svarbiausių klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto (toliau - turtas, ilgalaikis turtas arba IMT) apskaita.

Pagrindinė IMT dabartinės apskaitos problema yra ta, kad dalis turto (pavyzdžiui, dalis kelių, žemės, miškų) neįtraukiama į apskaitą ir finansines ataskaitas, o dalis įtraukta neteisingai, vienur IMT rodomas indeksuota verte, kitur - įsigijimo verte. Tai iškraipo nuosavybės arba patikėjimo teise subjekto finansinę būklę ataskaitoje. Viešojo sektoriaus atskaitomybės formose (balanse) įrašyti tokie IMT apskaitos rodikliai, kuriems, pagal nustatytas apskaitos tvarkymo taisykles, negalima sukaupti informacijos, todėl atskaitomybė sudaroma netiksliai.

Magistro darbe nagrinėjama apskaita turto ekonomine prasme, t.y. ištekliai, naudojami įmonės ir visuomenės gerovei, pagal išraiškos formą - ilgalaikis materialusis turtas, kaip vertingesnis ir ilgesnį laiką naudojamas turtas. Teorinėje dalyje nagrinėjami viešojo sektoriaus ilgalaikio materialiojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai, su turto apskaita susijusios sąvokos, IMT grupavimo, pripažinimo ir įvertinimo aspektai.

Šis fondai, valstybės ir savivaldybės biudžetinės įstaigos, kiti subjektai, atliekantys įstatymų nustatytas viešojo administravimo funkcijas (toliau - viešojo sektoriaus subjektai), nuo 2010 m. sausio 1 d tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansinę atskaitomybę privalo vadovautis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau - standartai arba VSAFAS). Minėti standartai parengti pagal Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus ir Tarptautinės apskaitininkų federacijos Viešojo sektoriaus apskaitos standartų valdybos rengiamą metodiką.

Teisinis Reglamentavimas

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis. Naujausias viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimas suformuotas 12-jame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“. Standarte taip pat nustatyti viešojo sektoriaus subjekto IMT pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.

Turto valdymas - teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Turto naudojimas - naudingų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. Disponavimas turtu - teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Šiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybės perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kiek įstatymai jiems priskiria valstybės funkcijas ir kiek nustatyta turto patikėjimo sutartyje.

Be šių sąvokų svarbūs yra principai, kuriais viešojo sektoriaus subjektų turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama. Viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas, jei jis atitinka IMT apibrėžimą ir IMT pripažinimo kriterijus. Apskaitoje IMT gali būti grupuojamas pagal įvairius požymius. Valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja valstybės institucijose, valstybės įmonėse, įstaigose ar organizacijose įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė. Savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.

Įgyvendinus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą, tikimasi visą informaciją apie ilgalaikio turto vienetus pagal turto grupes sukaupti valstybės registre, kuris užtikrins greitą informacijos gavimą apie valstybės turtą. Kad visa tai įvesti į valstybės registrus, būtina turtą inventorizuoti pagal VSAFAS reikalavimus kiekine ir vertine išraiška, todėl visas viešajam sektoriui priklausantis turtas turi būti įtrauktas į buhalterinę apskaitą.

Ilgalaikio Turto Apskaitos Ypatumai

Dabartiniu metu viešojo sektoriaus subjektų patikėjimo teise valdomas ilgalaikis turtas apskaitomas 01 sąskaitoje „Ilgalaikis turtas“. Šios sąskaitos pateiktos 1 paveiksle. Toks sąskaitų planas, išskyrus kai kuriuos pakeitimus, viešojo sektoriaus subjektų ūkinėms operacijoms, susijusiomis su ilgalaikiu materialiuoju turtu registruoti apskaitoje, naudojamas nuo 1962 metų. Tai vienintelis sąskaitų planas, kuriame turtas yra apskaitomas dviejose sąskaitose. Šiame turto individualios apskaitos registro kredito dalyje yra parodomas ir nusidėvėjimas, nors tai yra kitos sąskaitos 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“ duomenys. Tokia apskaita yra nesuprantama darbuotojams, kurie nestudijavo biudžeto apskaitos dalyko.

Privalomasis pavyzdinis sąskaitų planas viešojo sektoriaus apskaitos tvarkymui pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų nuostatas patvirtintas 2008 metais pradžioje. Sąskaitų planas sudėtingas, išskiriamos sumuojamos ir registravimo sąskaitos, pritaikytas darbui tik informacinėmis sistemomis. Ilgalaikiam materialiajam turtui skirta 12-oji sąskaitų plano sąskaita „Ilgalaikis materialusis turtas“. Ši sąskaita yra suminė, o registravimo sąskaitas viešojo sektoriaus subjektai pasirenka savo nuožiūra pagal poreikį. Skirtingai negu dabartinėje apskaitoje, kai IMT registruojamas vienoje sąskaitų plano sąskaitoje 01 „Ilgalaikis turtas“, o nusidėvėjimas kitoje 020 „Materialiojo turto nusidėvėjimas“, vadovaujantis VSAFAS, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas šiose registravimo sąskaitose: įsigijimo savikaina, nuvertėjimas ir sukauptas nusidėvėjimas.

Pavyzdžiui, sąskaitų plano sąskaita 1206 „Transporto priemonės“ yra suminė sąskaita; 1206001 „Transporto priemonės įsigijimo savikaina“ - registravimo; 1206003 „Transporto priemonės nuvertėjimas (-)” - registravimo; 1206004 „Transporto priemonės sukauptas nusidėvėjimas (-)” - registravimo.

Šiai turtas priklauso vienai ar kitai grupei, jame aprašoma pagal kokius požymius galima priskirti turtą vienai ar kitai grupei. Vadovaujantis 12-uoju VSAFAS, IMT grupę sudaro viešojo sektoriaus subjekto veikloje naudojamas panašaus pobūdžio ir pagal atliekamas funkcijas panašus ilgalaikis materialusis turtas. IMT grupė parodoma atskirame finansinės ataskaitos straipsnyje.

Šis / naujajam/, turi būti sudarytas ir patvirtintas individualus sąskaitų planas pagal VSAFAS nuostatas, inventorizavę bei įvertinę turtą ir įsipareigojimus. Tai vienas iš sudėtingiausių ir atsakingiausių perėjimo etapo darbų viešojo sektoriaus buhalterijos darbuotojams. Šiuo praktiškai tai atlikti bus sunku. Šis darbuotojas be papildomos darbuotojos etats, iki pirmojo kalendorinio mėnesio pabaigos, tuo metu kai yra sudaroma atskaitomybė už praeitą laikotarpį.

Atskaitomybės sudarymo terminai nepakeisti, viešojo sektoriaus subjektai, kurie sudaro žemesnio lygio finansinę atskaitomybę, privalo ją pateikti aukštesnio lygio viešojo sektoriaus subjektui iki einamojo mėnesio vidurio. Šiai yra kaip tik žemesnio lygio viešojo sektoriaus subjektai apskaitoje. Šiuo per tą patį laiko tarpą. Šiai, kurie turi būti įvertinti pagal naujus standartus. Šiuo, turės vadovautis ne tik grupavimo nurodymais, bet ir vadovautis turinio viršenybės prieš formą principu. Grupuojant sąskaitas reikės detalizuoti kiekvieną detaliausios sąskaitos eilutę (pvz. pirkėjų, tiekėjų ir t.t.).

Gali iškilti problemų analizuojant ilgalaikio turto fondus, ne visada bus aiškūs turto įsigijimo šaltiniai. Šis perkėlimo žiniaraštį. Užregistruotos į bendrąjį sąskaitų planą sąskaitos bus 2010 metų sausio 1 d.. Šiai turi būti užregistruoti per pirmąjį kalendorinį mėnesį nuo pirmojo VSAFAS taikymo ataskaitinio laikotarpio pradžios. Šiuo turi registruoti atitinkamose registravimo sąskaitose. Šiuo į bendrąjį sąskaitų planą debetuojama 1 klasės sąskaita ir kredituojama sąskaita 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“.

Perkeliant turto nusidėvėjimo sąskaitas, kredituojama atitinkama bendrojo sąskaitų plano 1 klasės nusidėvėjimo registravimo sąskaita ir debetuojama sąskaita 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“. Šiai nebuvo registruojamas apskaitoje, debetuojama atitinkama 1 klasės bendrojo sąskaitų plano įsigijimo savikainos registravimo sąskaita, o kredituojama taip pat sąskaita 31 „Sukauptas perviršis (deficitas)“. Ilgalaikio turto sąskaitose naujai užregistruotas turtas turės būti įvertintas VSAFAS nustatyta tvarka. Įgyvendinimui vyks viešojo sektoriaus subjektų grupėse, o ne kiekvienoje įstaigoje atskirai. Toks pasirengimas vyks kryptingiau, racionaliau ir taip būtų sutaupoma laiko bei pinigų, taip pat pasidalijama turimomis žiniomis.

Kaip viena iš alternatyvų - nepriklausomų ekspertų, auditorių ir turto vertintojų kvietimas dalyvauti šiame procese. Toks nepriklausomų specialistų dalyvavimas užtikrintų nepriklausomai ir profesionaliai atliktą, pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto įvertinimą.

Esamoje viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas). Tokio turto įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi būti ne mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vertę. Dabar galioja ne mažesnė 1000 Lt vertė. Nekilnojamieji daiktai, nepriklausomai nuo jų įsigijimo vertės, yra ilgalaikis materialusis turtas.

Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis, įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei, t.y. Pirmas kriterijus. Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš IMT bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus. Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugas, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis.

Taip pat tam tikri ilgalaikio materialiojo turto vienetai gali sudaryti galimybes viešojo sektoriaus subjektui vykdyti veiklą būsimaisiais laikotarpiais (pavyzdžiui, turtas įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir kitais panašiais tikslais) ir taip netiesiogiai gauti ekonominės naudos. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui.

Trumpalaikio turto apskaita biudžetinėje įstaigoje reikalauja detalaus dokumentavimo ir atidžios kontrolės. Tinkamai organizuota atsargų ir piniginių lėšų apskaita leidžia užtikrinti finansinę atskaitomybę ir efektyvų lėšų naudojimą, taip prisidedant prie biudžetinės įstaigos veiklos efektyvumo ir skaidrumo.

Atsargos - tai materialinės vertybės, kurios naudojamos biudžetinės įstaigos veikloje ir kurios per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai suvartojamos arba perdirbamos. Atsargos gali būti įvairios, pvz., medžiagos, kuras, atsarginės dalys, prekės ir pan.

Atsargų apskaitos principai:

• Įsigijimas: Atsargų įsigijimas turi būti dokumentuotas pirkimo dokumentais (sąskaitomis faktūromis, priėmimo-perdavimo aktais ir kt.).
• Apskaita: Atsargos registruojamos sąskaitų plane numatytose sąskaitose pagal jų rūšis.
• Suvartojimas: Atsargų suvartojimas turi būti pagrįstas atitinkamais dokumentais (pvz., medžiagų nurašymo aktai).
• Inventorizacija: Atsargų likučiai periodiškai inventorizuojami siekiant patikrinti, ar jų kiekiai sutampa su apskaitos duomenimis.

Atsargų apskaitos sąskaitų korespondencija:

• Atsargų pirkimas:
  • D 201 Atsargos
  • K 2711 Mokėtinos sumos tiekėjams
• Atsargų nurašymas (suvartojimas):
  • D 620 Sąnaudos pagal paskirtį (pvz., veiklos sąnaudos)
  • K 201 Atsargos

Piniginių lėšų apskaita biudžetinėje įstaigoje apima visų piniginių srautų registravimą ir kontrolę. Biudžetinėse įstaigose piniginės lėšos dažniausiai laikomos sąskaitose bankuose, tačiau taip pat gali būti naudojami ir kasos operacijų dokumentai.

Piniginių lėšų apskaitos principai:

• Priėmimas: Visos gautos lėšos turi būti tinkamai dokumentuotos (pvz., banko išrašai, kasos pajamų orderiai).
• Išleidimas: Visi piniginių lėšų išleidimai taip pat turi būti pagrįsti dokumentais (pvz., mokėjimo pavedimai, kasos išlaidų orderiai).
• Suderinimas: Banko sąskaitų likučiai turi būti periodiškai suderinami su apskaitos duomenimis (pvz., banko išrašų suderinimas su apskaitos sąskaitų likučiais).
• Kontrolė: Piniginių lėšų judėjimas turi būti nuolat kontroliuojamas siekiant užkirsti kelią neteisėtam lėšų naudojimui.

Piniginių lėšų apskaitos sąskaitų korespondencija:

• Piniginių lėšų gavimas į banko sąskaitą:
  • D 2712 Banko sąskaitos
  • K 500 Finansavimo šaltiniai
• Piniginių lėšų išleidimas (mokėjimai tiekėjams):
  • D 620 Sąnaudos pagal paskirtį
  • K 2712 Banko sąskaitos
• Kasos pajamų gavimas:
  • D 2721 Kasa
  • K 500 Finansavimo šaltiniai
• Kasos išlaidų operacijos:
  • D 620 Sąnaudos pagal paskirtį
  • K 2721 Kasa

tags: #trumpalaikio #turto #isigijimas #viesajam #sektoriui #registruojama