Šiandieninėje visuomenėje, kurioje asmeninių finansų valdymo sprendimai tampa vis svarbesni, būtina suprasti įmonės finansų valdymo principus. Vis dažniau nuo mūsų veiksmų priklauso mūsų finansinė ateitis.
Savarankiško darbo tikslas - surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, o taip pat galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę.
Kapitalas - tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse.
Kapitalas - tai gamybos veiksnys. Taip pat kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rizikos kapitalą.
Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas - tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Visi ištekliai turi konkretų savininką.
Finansų struktūra - tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės.
Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti.
Trumpalaikio turto analizę tikslingą pradėti nuo jo sudėties ir analizės.
Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę - jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai.
Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę.
Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip:
- trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.
- Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:
- Grynieji pinigai;
- Pinigų ekvivalentai;
- Trumpalaikės investicijos;
- Gautinos sumos;
- Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
- Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).
Trumpalaikio turto svarba įmonės veikloje yra didžiulė. Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu.
Trumpalaikio turto klasifikacija
Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:
- Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais.
- Trumpalaikis nefinansinis turtas.
Trumpalaikis finansinis turtas
Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.
Trumpalaikio turto elementai
Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje.
Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą. Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės ir kt. Gamybinėje įmonėje atsargomis laikomos žaliavos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai ir kt.
Gautinos sumos - tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja.
1. Atsargų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti.
2. Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis - tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą paversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis.
3. Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove.
Trumpalaikis turtas - finansavimas
Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos.
Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas.
Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina. Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas.
Yra du trumpalaikio finansavimo tipai:
- Suderėtas trumpalaikis finansavimas.
- Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias.
Trumpalaikio turto rodikliai
Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą, jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.
Svarbiausi trumpalaikio turto rodikliai:
- Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
- Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
- Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.
1. Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Optimali riba - 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki.
2. Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis.
3. Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei.
4. Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų.
Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas.
Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5. Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose.
Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle.
Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 - 0,6.
Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti.
Trumpalaikio turto apskaita
Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.
Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:
- Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
- Nebaigtos vykdyti sutartys.
- Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
- Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
- Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.
Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui.
Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių. Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas.
Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis.
Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bet ir į absoliučią rodiklio reikšmę. Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y. Norint nustatyti trumpalaikio turto, tai yra pinigų, debitorinių įsiskolinimų ir kt.
Vertikaliosios analizės metu atitinkamos finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys.
Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos, medžiagos, pinigų ir panašiai struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo ir t.t. etapuose. Gerai atlikta vertikalioji analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę-finansinę būklę.
tags: #trumpalaikio #turto #apskaita #ir #analize