„Rail Baltica“ - didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kuriuo įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Šis projektas, nepaisant jo svarbos regionui, kelia nemažai iššūkių ir nerimo vietos gyventojams, kurių turtas patenka į planuojamą geležinkelio zoną. Šiame straipsnyje apžvelgsime gyventojų patirtis, nuogąstavimus ir bandymus apsaugoti savo turtą.
Rail Baltica maršruto žemėlapis
Gyventojų nuogąstavimai ir iššūkiai
Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas priartėjo prie pabaigos - nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis geležinkelio „Rail Baltica“ linija - ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas jau įpusėjęs.
Žemės sklypų savininkai, kurių sklypuose numatytas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, geležinkelio tiesimu nesidžiaugia. Žmonės su nerimu žvelgia į ateitį. Netenkantys sodybų gyventojai dar nežino, ar pavyks įsigyti namus naujose vietose, ar pakaks lėšų, ar bus gera gyventi, ar pajus, kad tai jau jų namai. Prarandantys žemes svarsto, kaip geležinkelio statybos palies jų kasdienę duoną - ūkininkavimą, privažiavimus prie namų, bendrą infrastruktūrą.
Šią savaitę „Rail Baltica“ atstovai kalvarijiečius supažindino su projektu. Tačiau žmonės sako neišgirdę pagrindinio atsakymo: kodėl vėžė bus tiesiama per gyvenvietes ir jų namus.
Kalvarijos savivaldybės Mockų kaimo gyventoja Aurelija ne vienerius metus puoselėja savo namus ir aplinką. Moteris sukrėsta: jos namą, o ir viską, kas aplink - statybininkai greit nugriaus ir sulygins su žeme. Čia eis europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“.
„Atėjo tie laiškai, mes net jų nepavartėme. Vienas į darbus, kitas į darbus. Skambino kaimynas, sako ar tu matei, kad ir mūsų namą griaus. Tai įsivaizduokite, koks smūgis“, - pasakoja Aurelija.
Šalia išpuoselėtos sodybos - nemenkas ūkis. Tvarte 40 melžiamų karvių, stovi kiti ūkiniai pastatai. Aurelijos vyras Algirdas užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste. Visas ūkis irgi dėl geležinkelio bus nugriautas.
„Ten dar eina senas geležinkelis, įsikirs į seną geležinkelį ir ta nauja vėžė praeis pro čia. <...> Per mūsų kiemą ir išeina viskas“, - sako Algirdas.
Žmonės nesupranta: kodėl geležinkelio bėgius europinės vėžės projektuotojai suplanavo per žmonių kiemus, kai aplink - plyni laukai.
„Buvo kalbėta, buvo susirinkimas, kad atsižvelgsime į žmonių interesus, galėsime pakraipyti kažkiek, paslinkti, kad išliktų tų pastatų, mažiau reiktų griauti. <...> Žiauru. Atrodo žemė slysta iš po kojų“, - skausmo neslepia Mockų kaimo gyventojas.
Naują vėžę „Rail Baltica“ projekto vykdytojai numatė per kelias Kalvarijos savivaldybės gyvenvietes. Iš viso planuose - nugriauti apie 20 žmonių namų ir kitų pastatų. Jau dabar valdžia pataria gyventojams ieškotis kitų namų.
„Kur eiti? Jau mes šitame kaime apsigyvenome. Čia bažnyčia, kapai, anūkas palaidotas, tėvai palaidoti. Ir mes čia norime baigti savo amželį. Tegul mūsų nejudina. Mes nenorime išeiti“, - graudinasi Turlojiškės kaimo gyventoja Janina.
„Posūkis padarytas tiesiai ant Sūsninkų kaimo. Paskui Šarkius visus užkabina, 6 nugriauna sodybas. Tai 13 čia. Rūdelė vėl: užsukta specialiai ant dviejų sodybų“, - piktinasi Sūsninkų kaimo gyventojas Algirdas.
Projektuotojai teisinasi: kitaip geležinkelio esą nebuvo įmanoma suprojektuoti. Bėgiai - ne kelias, staigių posūkių negali būti.
„Tai tą situaciją tikrai suprantame, apgailestaujame. Bet tokie jau visuomenei svarbūs projektai ir yra, kad visuomenė turi dalį kažko atiduoti, kad bendrai daugumai visuomenės būtų įgyvendintas projektas“, - teigia „Rail Balticos“ atstovas Mantas Kaušyla.
Gavę laiškus apie planuojamus nugriauti namus, žmonės kreipiasi pagalbos į Kalvarijos savivaldybę. Meras teigia naujo geležinkelio projekto vystytojams uždavęs klausimų, tačiau atsakymų nesulaukė.
„Kaip iš žmonių bus atimtas turtas? Kaip jis bus įvertintas? Kas jį vertins? Kaip bus formuojami nauji sklypai? Ar visi namai tikrai bus griaunami ar yra galimybė jų nenugriauti? Ar galima pakeisti dar pačią vėžę?“, - klausia Kalvarijos meras Nerijus Šidlauskas.
„Lietuvos geležinkeliai“ žmonėms žada pinigines kompensacijas už nugriautus namus ir paimtus žemės sklypus. Tačiau, kiek jie gali tikėtis, pasakys po pusantrų metų ar vėliau.
„Žemės paėmimo procedūrą pradėti kitais metais, per pirmus metus atlikti turto vertinimą. Tai visi mokėjimai, kompensacijos bus aiškios 2024 metų, trečiame, ketvirtame ketvirtyje“, - sako M. Kaušyla.
Buvęs susisiekimo ministras, paskui vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius neatmeta, kad „Rail Baltica“ projektą valdžia ir geležinkeliai vykdo paskubomis. Europinės paramos vienas etapas baigiasi, o milijonai eurų - nepanaudoti. Esą gal dėl to, anot politiko, projektuotojai ir nebežiūrėjo - bėgiai eis per sodybas ar laukais.
„Pradėta skubėti tiek projektavimo kai kuriuos darbus atlikti, tiek ir statybos darbus. Kad įsisavintų pinigus, kurie yra suplanuoti 2014-2020 metų perspektyvoje. Bet jų užbaigimas, aktavimas turi būti šių metų gruodžio 1d.“, - teigia Seimo narys A. Butkevičius.
Naujos geležinkelio vėžės statybą Lietuva turėtų pradėti 2027 metais ir užbaigti per trejus metus. Tam anksčiau vyriausybė buvo numačiusi 2 milijardus eurų, dabar kalba ir apie šešis.
Projektui priešinasi ir Aukštaitijos gyventojai. Ten irgi bėgius projekto vykdytojai planuoja per gyvenvietes. O prie Marijampolės esančiame Trakiškių kaime „Rail Baltica“ statytojai numato griauti mažiausiai dešimt namų.
Viena iš tokių istorijų - Marijampolės savivaldybės Mokolų seniūnijos Turgalaukio kaime. Ši sodyba bus nugriauta. Erdvus vienkiemis su sodu, tvenkiniu, gyvūnais. Šeimininkai sako, kad namas skaičiuoja daugiau kaip šimtą metų. Čia gyveno seneliai, tėvai, paskui auginti vaikai, dabar anūkai svečiuojasi.
- Tiksliai nežinau, kada namas statytas, bet mano mama 1934 metais jau šioje sodyboje gimė. Tikėjausi, kad ir mano vaikai čia galės gyventi. Aš čia pragyvenau 56 metus. Aišku, namas perstatytas, šiuolaikiškai sutvarkytas. Nežinojome, kad jis patenka į geležinkelio teritoriją ir bus griaunamas, pirminis projektas buvo ne toks.
Šią vasarą dar vaikai su anūku buvo parvažiavę, lyg ir smagiai vasarojome, bet žinome, kad tai paskutinė vasara mūsų sodyboje. Iki kitų metų balandžio turime išsikraustyti. Turto įvertinimas jau buvo. Už sodybą man pervesta per 70 tūkstančių eurų, tačiau ne taip paprasta už tokią sumą įsigyti kitą namą. Be to, bute ji neišgyventų. Įpratusi laisvai, kur daugybė vietos, kiemas, sodas, medžiai laukai. Ir augintinių pilni namai: dvi katės, trys šuniukai, dar vienas lauke.
Pasak moters, net laikinai išsinuomoti butą su tiek augintinių neįmanoma, kas gi norės įsileisti. Aldona su namiškiais, ieškodama, kur galėtų apsigyventi, suprato, kad įpirkti jau pastatytą ir įrengtą namą už tiek pinigų, kiek skyrė kompensacijos už paimamą sodybą, jokių galimybių.
„Dar tiek reikėtų įdėti“, - sakė moteris. Todėl įsigijo sklypą Kumelionių kaime ir bandys statytis namą. Tačiau kaip ir visi naujakuriai susiduria su didžiuliu biurokratizmu. Patys pirminiai būtiniausi darbai - geodeziniai matavimai, elektros įvedimas trunka ilgiausiai. Kur eisi - kaip į sieną. Iš valstybės jokios paramos, kad pagreitintų šias procedūras.
Pasak Aldonos, skaudu, kai netenki namų. Ir pikta. Moteris prisipažįsta vis pagalvojanti, ar negalėjo projektuotojai bent porą kilometrų tolėliau tą vėžę suprojektuoti, juk aplinkui laukai.
Gyventoja neslepia, kad nuo įtampos ji pavargo, pašlijo sveikata, saujomis geria vaistus, nervai ištampyti. O vis tiek nieko nepakeisi.
Artimiausių Aldonos kaimynų sodyba taip pat patenka į geležinkelio statybų zoną ir bus nugriauta. Čia taip pat kelios kartos gyvenę.
Pasak Gintarės, kai šioje vietoje nusprendė statytis namus, jokių kalbų, kad šalia eis geležinkelio linija nebuvo. Vyras Lukas sėkmingai ūkininkavo.
„Apie „Rail Baltica“ statybas šalia mūsų išgirdome prieš pusantrų metų. Labai nerimavome, tik namą pasistatėme, įsikūrėme, kas bus, jeigu reikės išsikraustyti. Bet, laimei mūsų namų nepaliečia. Tik du hektarus žemės nusavino. Įvertino, išmokėjo pinigus, bet ūkininkams tai - vis tiek nuostolis. Gavome išmoką ir tiek, o kasmet ūkininkaudami iš tos žemės būtume daugiau uždirbę“, - kalbėjo jauna moteris.
Šeima nerimauja, kaip prasidėjus geležinkelio statyboms bus su privažiavimu prie namų. Dabar čia esantį visai neblogą kelią pats Lukas savo lėšomis pasidarė.
„Kas vyksta su „Rail Baltica“ projektu yra regiono tragedija. Teko susitikti su ūkininkais, kurių griaunamos sodybos, ūkiniai pastatai, kuriems imtos paskolos dar neišmokėtos, perskiriami namai. (...) Ar negalima patraukti vėžės penkiais centimetrais žemėlapyje ir išsaugoti didelę dalį tų ūkių? Jeigu negalima, tada reiktų atvykti į savivaldybę ir paaiškinti kompensavimo schemas. Nes žmonėms sakoma, kad bus atlyginta už žemę ir už turtą. O apie jų bankų paskolos ir įsipareigojimus niekas nekalba“, - kalbėjo K. Mažeika.
M. Skuodis tikino, kad komandos ir ministerijos atstovai jau lanko ir toliau lankys gyventojus, kad išsiaiškintų kiekvieną situaciją ir atsakytų į visus galimus klausimus.
Taip pat ministras paminėjo, kad „Rail Baltica“ projekto statybos link Panevėžio vyksta, nors susiduriama su sunkumais.
Panevėžio rajono Vaišvilčių, Pavešėčių, Klevečkynės, Bernatonių kaimų, kolektyvinių sodų bendrijos „Šilas“ savininkai ir gyventojai nėra patenkinti pateiktais projektais ir jų alternatyvomis. Protestuojantieji prieš 1-ąją alternatyvą nori atkreipti dėmesį, kad 2-oji ir 3-ioji alternatyvos nereikalauja nugriauti nė vieno statinio ir nuosavybės nenukenčia.
Panevėžio rajono gyventojai nesupranta, kodėl norima įteisinti būtent brangiausią Lietuvai projekto variantą, kuris kainuotų beveik 500 mln. eurų, o du kiti - nuo 86 mln. eurų iki 83 mln.
„Apie būsimą „Rail Baltica“ vėžę sužinojau iš sūnaus. Jis internete pamatė informaciją ir man pasakė. Nors mano ir kaimynų namai nebus nugriauti, bet pateksime į padidinto triukšmo - 60 decibelų - zoną. Negaliu pasakyti, ar tiesiant geležinkelį atsiras garsą slopinanti sienelė. Apie tai mums niekas nepraneša. Beje, netoli namų praeina nebeveikiančio siaurojo geležinkelio ruožas. Juo kadaise bildėjo traukiniai į Biržus. Todėl girdėjome kalbų, kad lyg ir buvo planuota, jog europinę vėžę ties buvusio siaurojo geležinkelio ruožu. „Bėgau nuo miesto triukšmo ir suradau ramią vietą. 12 metų džiaugiausi ramybe, o dabar nesijaučiu ramiai. Ramiai nesijaučia ir kaimynas, kuriam papasakojau apie būsimos „Rail Baltica“ vėžės tiesimą. Dar vienas kaimynas įsigijo sklypą ir ruošėsi statyti namus. Tačiau sužinojęs apie planus tiesti europinę vėžę, apsigalvojo ir neskuba priimti galutinį sprendimą.
Panevėžio rajono savivaldybės vadovai ir Tarybos nariai balsavimu išreiškė vieningą nuomonę dėl valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazgo alternatyvų. Jų nuomone, tinkamiausia vieta tarptautinę keleivių stoti statyti Gustonyse.
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius aiškino, kad Rajono savivaldybės vadovai ir Tarybos politikai atstovaus naujosios vėžės plėtros įtakos zonoje esančių gyventojų, sodų bendrijų, ūkininkų, žemės ūkio bendrovių interesams.
Valdžios pozicija ir sprendimai
Šią vasarą Vyriausybė leido Susisiekimo ministerijai komerciniais pagrindais nupirkti 167 sklypus, kurie yra reikalingi „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge ir „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo nuo Lietuvos-Lenkijos sienos iki Jiesios upelio, statyboms. Sprendimas sklypus pirkti komerciniais pagrindais priimtas dėl to, kad tai yra greitesnė procedūra. Ji užtikrina ir sklypų savininkų interesų apsaugą, ir greitesnę geležinkelio linijos, sujungsiančios Lietuvą su Europos geležinkelių tinklu, statybą.
„Kai kurie su geležinkeliu susiję objektai reikalauja ilgesnio statybos laiko. Tai - sudėtingesni viadukai, tiltai, kiti infrastruktūros elementai. Todėl yra poreikis tokiose vietose statybas pradėti anksčiau. Sklypų išpirkimas komerciniais pagrindais suteikia galimybę tai padaryti", - valstybės motyvaciją paaiškina pranešime pacituotas A. Anot jo, savininkams parduoti žemę komerciniais pagrindais yra naudinga. Mat tai suteikia galimybę greičiau gauti apmokėjimą už numatomą paimti visuomenės poreikiams žemę. Tokiu būdu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą įgyvendinanti institucija sudaro galimybes anksčiau įsigyti analogišką žemės sklypą kitoje vietoje.
„Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tiems sklypams taikomi apribojimai - savininkai jų negali nei parduoti, nei padalinti, nei juose vykdyti statybas. Paprastai sutariama, kad ūkininkai iki projekto, dėl kurio paimamas sklypas, realaus vykdymo pradžios gali auginti ir imti derlių. Bet yra tam tikro neapibrėžtumo", - nurodo A. „Rail Baltica" programos LTG Grupės mastu koordinatorius paaiškina, kad visa apimtimi projektavimo darbai (pvz. su geologiniais tyrinėjimais) kiekviename nupirktame sklype gali prasidėti iškart po to, kai Susisiekimo ministerija nuperka sklypą ir baigia teritorijų planavimo procedūras. O statybos darbai prasideda tada, kai pakeičiama sklypo paskirtis ir atliekamas žemės sklypo padalinimas, atskiriant išpirktą žemės sklypo dalį bei gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.
Tokia procedūra Valstybei leidžia greičiau pasiekti išsikeltus tikslus.
Advokatų bendrijos „Cobalt" ekspertas Andrius Kazlauskas sako, jog ir žemės išpirkimo komerciniais pagrindais, ir jos paėmimo valstybės reikmėms procesus aiškiai reglamentuoja teisės aktai. Pirmąjį - Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašas.
„Ir žemę perkant komerciniais pagrindais, ir ją paimant įstatymo numatyta tvarka savininkui yra atlyginama pagal perkamo arba paimamo turto rinkos vertę. Jis paaiškina, kad perkant komerciniais pagrindais įprastai taikomas lyginamasis vertinimas - pagal analogiško nekilnojamojo turto sandorius aplinkinėse vietovėse. Radus bent tris tokius sandorius daromos išvados. Jei sklypo nuosavybės teisės perleidžiamos jau taikant paėmimo procedūrą, turto vertinimo procesas vyksta labai panašiai, su viena išimtimi. Jei valstybės reikmėms paimama savininko gyvenamoji vieta, turto vertinimas atliekamas bent dviem metodais ir kompensavimo suma būna didesnioji iš jų.
Jeigu valstybei nepavyks susitarti su visais „Rail Baltica" projektui reikalingų sklypų savininkais komerciniais pagrindais, bus inicijuojamas atsisakiusiųjų parduoti žemės paėmimo procesas. Tai reglamentuojantis įstatymas nenumato galios svertų, kurie sklypų savininkams leistų išsaugoti nuosavybės teisę.
Tuo atveju, kai sklypo savininkas nesutinka pasirašyti nuosavybės perleidimo dokumentų, valstybė neišvengiamai kreipiasi į teismą.
„Valstybei nelieka kitos išeities, kaip tik teistis. Tokių bylų - nemažai. Peržvelgėme teismų praktiką, radome jų virš šimto. Beveik visais atvejais jų baigtis - tokia pati. Žemė paimama. Visuomenės interesas yra aukščiau už vieno savininko interesą. Sunkiai įmanoma, kad savininkas Lietuvos teismuose galėtų pakeisti žemės paėmimo sprendimą", - aiškina A.
Teisininkas nurodo, kad žemės savininkui nesutikus su turto verte, nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, tolimesnis ginčo nagrinėjimas dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę atliekamas jau teismo. Tokie atvejai reti, tačiau suprantama, kad turto vertinimo procese net ir taikant aiškiai aprašytas metodikas galimas šioks toks subjektyvumas, sklypo vertė gali pasikeisti.
Suprantama, kad žemės savininkams valstybinės reikšmės projektai, galintys priversti į kitą vietą iškelti savo dirbamas žemes, namus ar kitą turtą, paprastai nebūna gera žinia.
Tam, kad poveikis turtui būtų kuo mažesnis, teisininkas sklypų savininkams rekomenduoja stebėti valstybinės reikšmės projektų rengimo planus ir aktyviai dalyvauti šiuose procesuose. Ne tik tada, kai jau būna informuojami, kad jų sklypus valstybė nori nupirkti ar perimti kitais pagrindais, bet dar rengiant specialųjį planą. Mat šio rengimo metu visi savininkai turi teisę teikti pastabas ir pasiūlymus, o projekto rengėjai privalo į juos atsižvelgti. Tai padėtų išvengti situacijos, kuomet svarbi infrastruktūros trasa tiesiama per vidury laukų stovintį pavienį namą - taikant proporcingumo, protingumo ir teisingumo principus šiame etape galima pakoreguoti projekto planus ir turtą išsaugoti.
Sodybų išsaugojimo pavyzdžiai
Vis dėlto, ne visos istorijos baigiasi tragiškai. Būbautiškių kaimo gyventoja, klubo „Mes kitaip“ pirmininkė Edita Ežerskienė, sugebėjo įtikinti Susisiekimo ministerijos atstovus bei projekto rengėjus, kad perimti šio turto jiems nėra jokio reikalo.
„Išsaugojome savo, tėvų ir net kaimynų turtą“, - šypsojosi E. Ežerskienė.
Moters šeima patyrė šoką liepos mėnesį gavusi pranešimą, kad jų valdos pakliūva į planuojamo statyti viaduko apsaugos zoną, todėl turtas bus išpirktas. Žinia smarkiai nudžiugino.
Ryžtinga moteris nenuleido rankų ir sugebėjo įtikinti Susisiekimo ministerijos atstovus bei projekto rengėjus, kad perimti šio turto jiems nėra jokio reikalo.
„Turėjo jie su manimi vargo“, - apie bendravimą su projekto rengėjais kalbėjo E. Ežerskienė.
Pasak jos, laiko nebuvo daug tinkamai parengti dokumentus ir sudėlioti argumentus, tačiau galiausiai tikslas pasiektas.
Tai paaiškėjo praėjusią savaitę Prienų rajono savivaldybėje vykusio susitikimo su Susisiekimo ministerijos ir projektuotojų atstovais bei gyventojais dėl „Rail Baltica“ geležinkelio modernizavimo susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projekto sprendinių pakeitimų metu.
Savivaldybės atstovai vidinių pasitarimų metu įvertino gyventojų prašymus, išanalizavo konkrečias situacijas ir pateikė pasiūlymus ministerijai. Atsižvelgiant į juos atlikta svarbių sprendinių pakeitimų, išsaugant ir kelias gyventojų sodybas.
„Žinoma, labai džiaugiamės“, - kalbėjo E. Ežerskienė.
Moteris patvirtino - Prienų rajono valdžia tikrai girdėjo žmonių argumentus ir smarkiai prisidėjo, kad projektas būtų pakeistas.
„Gyventojus norėta iškeldinti dėl triukšmo, kuris neva padidėtų pastačius viaduką, tačiau dabar automobilių beveik nematome, todėl baimės dėl triukšmo nejaučiame“, - kalbėjo prieniškė. Geležinkelio linija driekiasi maždaug pusė kilometro nuo namų.
Pasak moters, apie atlygį už išperkamą turtą dar net nekalbėta, tačiau persikraustymas sukeltų gausybę kitų sunkumų.
„Auginame aštuonis žirgus, o žirgai - tai ne kačiukai, kuriuos galima pervežti sudėjus į dėžę, jiems reikia specialių patalpų“, - kalbėjo E. Ežerskienė. Netoliese gyvenantiems moters tėvams 75 metai, todėl jiems ieškoti naujos gyvenamosios vietos išvis būtų sunki užduotis.
„Išgirdome gyventojų argumentus, pateikėme Susisiekimo ministerijai pasiūlymus ir dabar galime džiaugtis rezultatais“, - kalbėjo Prienų rajono meras Alvydas Vaicekauskas.
Jo nuomone, šis atvejis galėtų būti geras pavyzdys, kaip savivalda gali bendradarbiauti su valdžios institucijomis.
A. Vaicekausko žiniomis, dėl „Rail Baltica“ geležinkelio linijos rajono gyventojai didelių sukrėtimų nepatirs. Dabar sutarta dėl vienos sodybos išpirkimo, tačiau jos savininkas sutinka parduoti turimą turtą.
Daugiau problemų dėl žemės sklypų. Pasitaikė atvejų, kai sklypas dalijamas į dvi dalis ir kyla sunkumų pereiti į kitą linijos pusę. Kai kuriais atvejais savininkui paliekamas labai menkas žemės sklypas, todėl jis norėtų parduoti jį visą.
Vis dėlto A. Vaicekauskas sutiko, kad žemės sklypo išpirkimas sukelia gerokai mažiau sunkumų negu gyvenamojo būsto.
Apibendrinant, galima teigti, kad „Rail Baltica“ projektas, nors ir svarbus valstybei, sukelia nemažai iššūkių ir nerimo vietos gyventojams. Svarbu, kad valdžios institucijos atsižvelgtų į gyventojų interesus ir ieškotų sprendimų, kurie leistų sumažinti neigiamą poveikį jų gyvenimui ir turtui.
Kompensacijų klausimai
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas kelia daug klausimų dėl kompensacijų. Dažnai gyventojai nežino, kaip bus įvertintas jų turtas ir ar gautos kompensacijos bus pakankamos įsigyti naują būstą ar žemę.
„Kaip bus kompensuoti už paimamą žemę? Kokia bus kaina. Jos abi gali labai ryškiai skirtis. Tik aiškinama, jog pastatai bus įvertinti atkuriamąja rinkos verte. Jos į miestą neišsiveši. Pasistatyti valstybė nesuteikia, tik išmoka kompensaciją už žemę. Rinkos verte ir atkuriamąja, atskaičius nusidėvėjimą. Kas tas nusidėvėjimas? Reikia skaičiuoti šios dienos statybos kainomis. Pasistatyti panašaus ploto būstą šios dienos statybos kainomis. 1 kv. statybos kaina yra nuo 1 900 iki 2 000 eurų. O jei sumokės tik pusę tiek? Apie konkretų atlyginimą ir konkrečias kainas iš viso dar nėra kalbos“, - teigia savivaldybės ūkininkas.
Tokie klausimai kelia didelį nerimą ir nepasitenkinimą tarp gyventojų, kurie jaučiasi nesaugūs ir nežino, ko tikėtis ateityje.
Lentelė: „Rail Baltica“ projekto etapai ir terminai
| Etapas | Terminas |
|---|---|
| Teritorijų planavimas | Baigtas |
| Žemės paėmimo procedūra | Įpusėjęs |