Nuosavas būstas daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar yra vienas svarbiausių gyvenimo tikslų ir stabilumo garantas. Tačiau ekonominė realybė, augančios nekilnojamojo turto kainos ir nepakankamos pajamos daliai visuomenės šią svajonę paverčia sunkiai pasiekiama. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės ir savivaldybių teikiama parama - socialinis būstas.
Socialinis būstas - tai savivaldybei priklausantis būstas, kuris nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomojamas asmenims ir šeimoms, neturintiems nuosavo būsto arba turimas būstas yra netinkamas gyventi (per mažas plotas, avarinės būklės ir pan.), ir kurių deklaruotas turtas bei gautos pajamos per kalendorinius metus neviršija įstatymu nustatytų ribų. Pagrindinis socialinio būsto tikslas - užtikrinti prieinamą ir saugų būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis.
Gyvenimas daugiabučiame name, ypač socialiniame būste, dažnai susijęs su iššūkiais, įskaitant triukšmo problemą. Triukšmas gali kilti iš įvairių šaltinių: kaimynų, remonto darbų ar net lauke esančių veiklų. Todėl svarbu žinoti, kokie triukšmo lygio reikalavimai galioja Lietuvoje ir kaip elgtis, jei šie reikalavimai yra pažeidžiami.
Jokių pažeidimų po garso izoliacijos buto nuomos!
Triukšmo Prevencijos Taisyklės
Triukšmo prevencijos taisyklės nustato, kada ir koks triukšmas yra leidžiamas. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 19 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis - nuo 19 val. iki 9 val. draudžiama triukšmauti. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už viešosios rimties trikdymą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Kauno rajono gyventojai (fiziniai ar juridiniai asmenys), planuojantys atlikti remonto, rekonstrukcijos, montavimo ar statybos darbus privalo užpildyti pranešimo formą ir pateikti ją Kauno rajono savivaldybės administracijai.
Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta, kad gyvenamųjų namų teritorijose darbo dienomis nuo 19 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis - nuo 19 val. iki 9 val. draudžiama triukšmauti.
Viešose vietose triukšmo šaltiniai gali būti naudojami nuo 8.00 iki 22.00 val., triukšmo šaltinių naudojimo trukmė neturi viršyti 4 valandų.
Administracinių nusižengimų kodekse 488 straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“ 1 dalyje nustatyta, kad: „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val.
Ką Daryti, Jei Kaimynai Triukšmauja?
Jei susiduriate su nuolatiniu triukšmu, pirmiausia rekomenduojama pabandyti susitarti su kaimynais. Jei tai nepadeda, galite kreiptis į šias institucijas:
- Policija: Dėl viešosios rimties trikdymo visą parą galima pranešti policijai bendruoju pagalbos telefono numeriu 112.
- Savivaldybės Viešosios Tvarkos Skyrius: Galite kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių (pvz., Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių) arba el. paštu.
Gyvūno savininkas arba atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad gyvūnas netrikdytų viešosios rimties.
Jei norite pranešti apie triukšmą, kurį kelia kiti asmenys, vykdydami remonto darbus, reikia kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Dėl neeksploatuojamų, techniškai netvarkingų transporto priemonių laikymo bendrojo naudojimo vietose el. paštu, telefonu ar kitais asmeniui patogiausiais būdais reikėtų pranešti savo Seniūnijai arba Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui, būtinai nurodant automobilio valstybinį Nr.
Jei daugiabučiame name nuolat triukšmauja kaimynų šuo, reikėtų kreiptis į policiją arba savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.
Triukšmo žemėlapis Vilniuje
Socialinio Būsto Reikalavimai
Norint pretenduoti į socialinį būstą, asmuo ar šeima turi atitikti kelis esminius kriterijus:
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: Asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą atitinkamoje savivaldybėje. Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo reikia kreiptis į tą seniūniją, kurios teritorijoje asmuo gyvena. Gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje galima deklaruoti ir elektroniniu būdu.
- Būsto neturėjimas: Pretendentai nuosavybės teise neturi turėti kito būsto Lietuvos teritorijoje arba turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60%, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti mažesnis nei nustatyta įstatyme (paprastai 10-14 kv. m, priklausomai nuo aplinkybių).
- Pajamų ir turto ribos: Deklaruotas turtas ir per kalendorinius metus gautos pajamos neturi viršyti Vyriausybės nustatytų metinių pajamų ir turto dydžių.
Priklausymas prioritetinei grupei pagreitina galimybę gauti socialinį būstą, tačiau net ir tokiu atveju laukimo eilės gali būti ilgos.
Kur Kreiptis Dėl Socialinio Būsto?
Procesas norint gauti socialinį būstą ar jo nuomos kompensaciją prasideda nuo prašymo pateikimo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai. Paprastai prašymai priimami savivaldybės Socialinės paramos skyriuje arba per elektroninę sistemą www.spis.lt.
Kartu su prašymu reikia pateikti ir tam tikrus dokumentus, patvirtinančius asmens ar šeimos teisę į paramą:
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (visų pilnamečių šeimos narių).
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimai.
- Santuokos, ištuokos ar mirties liudijimai (jei taikoma).
- Neįgalumą ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
- Našlaičio ar be tėvų globos likusio asmens statusą patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
- Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (už kalendorinius metus).
- Pažymos apie gautas pajamas (jei savivaldybė neturi galimybės gauti duomenų iš valstybės registrų).
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės reikalavimų.
Pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus, savivaldybės specialistai įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl asmens ar šeimos įrašymo į atitinkamą sąrašą laukti socialinio būsto. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu. Svarbu kasmet iki nustatytos datos (paprastai gegužės 15 d.) pateikti turto ir pajamų deklaracijas, kad būtų patikslinta, ar asmuo vis dar atitinka reikalavimus paramai gauti. Nepateikus deklaracijų laiku, asmuo gali būti išbrauktas iš eilės.
Socialinio Būsto Sistema Lietuvoje: Iššūkiai
Nors socialinio būsto sistema yra gyvybiškai svarbi pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, ji susiduria su nemažai iššūkių:
- Ilgos laukimo eilės: Tai bene didžiausia problema. Daugelyje savivaldybių, ypač didmiesčiuose, socialinio būsto paklausa gerokai viršija pasiūlą. Žmonėms tenka laukti eilėje ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius.
- Nepakankamas finansavimas ir fondų plėtra: Savivaldybėms trūksta lėšų tiek naujų socialinių būstų statybai, tiek esamų remontui ir priežiūrai. Dėl to socialinio būsto fondas plečiasi lėtai, o dalis turimų būstų yra prastos būklės.
- Būsto kokybė ir priežiūra: Nemaža dalis socialinio būsto fondo yra senuose, nerenovuotuose pastatuose, kuriems reikalingas kapitalinis remontas. Gyventojai kartais skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, pelėsiu, netvarkingomis komunikacijomis.
- Regioniniai skirtumai: Situacija skirtingose savivaldybėse labai nevienoda. Vienur socialinio būsto pasiūla didesnė, kitur - minimali. Tai lemia nevienodas galimybes gauti paramą priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
- Biurokratija: Kartais paramos gavimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, reikalaujantis daug dokumentų ir laiko.
- Stigmatizacija: Deja, kartais socialiniame būste gyvenantys asmenys susiduria su neigiama visuomenės nuostata ar tam tikra socialine atskirtimi.
Socialinio būsto poreikis Lietuvoje išlieka didelis ir artimiausioje ateityje vargu ar sumažės. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvai būtina nuosekli ir tvari socialinio būsto politika. Tai apima ne tik pakankamą finansavimą, bet ir strateginį planavimą, kaip efektyviausiai panaudoti turimus išteklius, kaip plėsti socialinio būsto fondą, diversifikuoti paramos formas ir užtikrinti, kad parama pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.
Kėdainių atvejis: kai kaimynų kantrybė išsenka
Socialiniai būstai ir savitą gyvenimo būdą pamėgę jų nuomininkai neretai tampa tikru galvos skausmu kitiems gyventojams. Ypač tada, kai ne itin supratingi, girtauti bei triukšmauti mėgstantys bėdžiai apgyvendinami daugiabučiuose namuose.
Tačiau tai, ką teko ne vienerius metus kęsti Kėdainių pakraštyje esančio Šėtos gatvės 97-uoju numeriu pažymėto daugiabučio gyventojams, pranoksta net pačius siaubingiausius vaizdinius.
„Mūsų laiptinėje, antrame aukšte, socialiniame būste, gyvena Kęstutis, kuris kiekvieną dieną sutemus pro balkoną pila savo fekalijas. Tai kartojasi jau keletą metų. Prasidėjo karščiai, negalime atidaryti langų, nes kyla baisus dvokas, dūstame. Į pastabas nereaguoja, viską neigia. Jo žodžiais - „debilai kaimynai“ užkišo kanalizaciją“, - teigiama 19 butų gyventojų pasirašytame laiške.
Žmonės piktinosi dėl nesuvokiamo elgesio, per langą pilamų išmatų, negalintys nei atsidaryti langų, nei balkonuose džiauti skalbinių. Kėdainiečiai laiške minėjo ieškoję pagalbos - kreipėsi į socialinius būstus administruojančią Kėdainių rajono savivaldybės įmonę „Kėdainių butai“, tačiau realios pagalbos nesulaukę. Esą darbuotojai atvažiuodavo, pabardavo nevalyvą gyventoją, tačiau šis ir toliau per langus ir balkoną pilstydavo dvokiančias savo išskyras.
Rajono savivaldybės kontroliuojamos bendrovės „Kėdainių butai“ direktorius Alvydas Kleiva tikino - rengiami dokumentai teismui dėl šio piliečio iškeldinimo.
Bylą dėl nuomos sutarties nutraukimo ir Kęstučio P. iškeldinimo nagrinėjusiam Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjui Algimantui Brigadieriui teko narplioti ne pačias maloniausias aplinkybes. Proceso metu buvo apklausti 8 kaimynai, „Kėdainių butų“ atstovas bei pats atsakovas - Kęstutis P. Jis pateikė savo versiją apie tai, kas vyksta. Kaip ir anksčiau, vyras dėl visko kaltino kaimynus, o pats tikino tapęs jų šmeižto auka.
Vyras tikino, kad tai kaimynai iš viršutinių aukštų maišeliuose mėto fekalijas. Kėdainietis nurodė ir butą, kurio gyventojai esą elgiasi „kaip karaliai“, pragręžę skylę anksčiau pylė šlapimą, o dabar - per langą pilsto fekalijas ir kaltina jį.
Teisme nagrinėjant bylą dėl iškeldinimo paaiškėjo, kad pirmąjį skundą dėl Kęstučio P. įpročio savo išmatas pilstyti per antrame aukšte esančio buto langą Kėdainių rajono savivaldybė gavo dar 2017 metų liepą.
„Kompetentinga komisija, nuvykusi įvertinti esamą būklę, nustatė, jog bute dvelkia smarvė, prikrauta rakandų, skudurų, tualete klozetas pilnas fekalijų, vonios kambaryje taip pat“, - teigiama bylos medžiagoje.
Prireikė dar kelių skundų ir žiniasklaidos dėmesio, kad šios problemos sprendimas pajudėtų iš mirties taško, būtų inicijuotas kreipimasis į teismą.
„Vėl gavusi skundą, kuriame nurodyta, kad Kęstutis P. fekalijas pila pro langą, nesitvarko, sudarė komisiją, kuri nustatė, jog butas apleistas, netvarkomas, neveikia klozetas, kupinas fekalijų, iš buto sklinda dvokas“, - po eilinio apsilankymo dvokiančia kloaka paverstame savivaldybei priklausančiame bute konstatavo komisija.
Prašymą iškeldinti išmatomis besitaškantį, triukšmaujantį bei agresyvų veikėją iš socialinio būsto, bendrovės „Kėdainių butai“ atstovai motyvavo tuo, jog toks elgesys visiškai nepateisinamas.
Pasak ieškinį teikusios šalies, toks elgesys yra netinkamas, besitęsianti problema, dėl įrodymų nekyla abejonių, gyventojams atsirado ilgalaikės pasekmės. Mano, kad atsakovo iškeldinimas iš būsto būtų proporcingas nustatytiems pažeidimams. Turi būti ginami ir kitų gyventojų interesai.
„Atsakovas pila išmatas pro balkono langą, dvokas nepakenčiamas, gyventojai bijo dėl savo ir vaikų sveikatos. Gyvena daugiabutyje, privalu laikytis bendrų gyvenimo normų, tam yra klozetas, ten ir reikia gamtinius reikalus atlikti. Pagal byloje esančią informaciją, pirminis skundas 2017 m. liepos 3 d., tai raštu užfiksuota, kad tendencingai tęsiasi daugiau nei metus. Gyventojų skunduose pažymėta ir dėl atsakovo keliamo triukšmo“, - prašymą iškeldinti nevalyvą įnamį motyvavo socialinius būstus administruojanti bendrovė „Kėdainių butai“.
Kontaktai
Štai keletas kontaktų, kurie gali būti naudingi:
- Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius: (+370 37) 30 55 58
- Policija: Bendrasis pagalbos telefono numeris 112
Ši informacija padės jums geriau suprasti triukšmo lygio reikalavimus socialiniame būste ir žinoti, kaip ginti savo teises.
tags: #triuksmas #socialiniame #buste