Triukšmo Ribojimai Gyvenamosiose Patalpose Lietuvoje

Siekiant apsaugoti žmogaus sveikatą nuo triukšmo sukeliamos žalos, yra tam tikri apribojimai. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, triukšmas žmones veikia tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai. Jis sukelia stresą, trukdo kasdienei veiklai, poilsiui, miegui ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla.

Svarbu prisiminti ir tai, kad planuojant statybos, remonto, montavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privaloma ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinį naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, dienos metas yra nuo 7 val. iki 19 val., vakaro metas - nuo 19 val. iki 22 val., o nakties metas - nuo 22 val. iki 7 val. Vadinasi, ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 val. iki 7 val. ryto.

Taigi tai reiškia, kad ramybės laikas, kada draudžiama triukšmauti, yra nuo 19 valandos vakaro iki 7 valandos ryto. Nors daugelyje savivaldybių patvirtintose triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklėse yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val. iki 9 val., tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau - ANK) baudžiama už sudrumstą ramybės laiką nuo 19 valandos vakaro iki 7 val. ryto.

Svarbu paminėti, kad savivaldybės yra pasitvirtinusios triukšmo prevencijos viešose vietose taisykles ir daugelyje jų yra nurodoma, kad gyvenamųjų namų teritorijoje darbo dienomis ramybės laikas yra nuo 22 val. iki 7 val., o savaitgaliais - nuo 22 val.

Triukšmo Ribiniai Dydžiai

Nors atrodytų, kad teisėtai galima triukšmauti nuo 7 val. ryto iki 19 val., tačiau reikia nepamiršti, kad yra nustatytos tam tikros higienos normos stacionariems triukšmo šaltiniams, kuriose yra nurodyti ribiniai triukšmo dydžiai ne tik vakaro, nakties, bet ir dienos metu, kuriuos viršyti taip pat draudžiama.

Leistiną triukšmo lygį daugiabučiuose namuose ir visuomeninės paskirties pastatų miegamuosiuose kambariuose, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatose, reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“:

Šiuo metu yra nustatyta, jog leidžiami triukšmo dydžiai gyvenamosiose patalpose dienos metu - 45 dB, vakaro metu - 40 dB, nakties metu - 35 dB (Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“).

Vadinasi, nepaisant to, koks yra paros metas, visais atvejais reikalinga įsivertinti skleidžiamo triukšmo garsą. Reikėtų pažymėti, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais. Ši norma taikoma pavyzdžiui, vertinant, ar name įrengtas liftas, mechaninio vėdinimo įrenginiai, oro šilumos siurblys ir pan., nekelia per didelio triukšmo.

Triukšmo matavimai padeda nustatyti, ar triukšmo lygis atitinka leistinas normas.

Atsakomybė Už Triukšmo Pažeidimus

Atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK). Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose.

Nors ANK nėra viešosios vietos apibrėžimo, teismų praktikoje viešoji vieta apibrėžiama kaip vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Nesant viešos tvarkos apibrėžimo, praktikoje susiduriama su problema - ką laikyti viešąja vieta.

ANK 45 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą, kas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 600 eurų. Tačiau ne kiekvienas keliamas triukšmas yra matuojamas, kaip antai, vertinant statybų ar buitinį triukšmą, matuoti triukšmo lygio nėra privaloma, gali būti remiamasi liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, garso, vaizdo įrašais ir pan.

ANK 48 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė ir už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Taip pat už Savivaldybių tarybų patvirtintų triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą, galima susilaukti baudos nuo 80 iki 300 eurų.

Nuobaudos skiriamos remiantis ANK 488 straipsniu. Jis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai vakaro (nuo 19 iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 iki 7 val.) metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų.

Tačiau nusižengimą padarius pakartotinai, bauda kyla nuo 80 iki 300 eurų. Baudą galima gauti ir neinformavus savivaldybės apie atliekamus remonto darbus bute ir kitiems namo gyventojams pasiskundus dėl erzinančio ir ramybę bei poilsio laiką trikdančių remonto darbų kaimyno bute.

Kur Kreiptis Dėl Triukšmo?

Bet kuriuo paros metu dėl kaimynų keliamo triukšmo (šūkavimo, garsiai klausomos muzikos, dainavimo, grojimo muzikos instrumentais, atliekamų triukšmingų remonto darbų ir kt.), gyventojai gali kreiptis į policiją, skambindami bendruoju pagalbos telefonu 112.

Jei kaimynai nuolatos triukšmauja, galima raštu kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių.

Taigi gyventojai, kuriems trukdo kaimynų keliamas triukšmas, turėtų kreiptis į teritorinį policijos komisariatą, kad policija, kuri dirba visą parą, atvažiuotų ir užfiksuotų patį triukšmavimo faktą. Taip pat apie triukšmaujančius kaimynus galima pranešti miesto viešosios tvarkos skyriui. Tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti, t. y. kaimynams skųsti savo kaimynų dėl bet kokio kiek garsesnio triukšmo, girdimo iš jų buto - vaikų verkimo, keliamo vaikų triukšmo, šuns lojimo, grojimo tam tikru instrumentu, buities prietaisų naudojimo, kuris skleidžia triukšmą ir pan., nes tai yra savaime suprantami, neišvengiami ir pateisinami triukšmo šaltiniai. Be to, tai yra trumpalaikis, nepastovus triukšmas.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, įvairiu paros metu, atlieka triukšmo matavimus. Tokių matavimų tikslas - užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.

Siekiant kovoti su triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus. Visuotiniame namo savininkų susirinkime patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės privalomos visiems daugiabučių namų gyvenamųjų ir kitos paskirties patalpų savininkams (naudotojams). Vidaus tvarkos taisyklės sukuria pagrindą bendrijos pirmininkui kreiptis į šias taisykles pažeidžiančius asmenis, juos sudrausminant.

tags: #triuksmas #gyvenamose #patalpose