Kaimo turizmas Pajiesio kaime ir jo apylinkėse: pramogos, gamta ir istorija

Ieškote vietos ramiam poilsiui gamtoje ar aktyvioms pramogoms su šeima? Kauno apskritis gali pasiūlyti įvairių kaimo turizmo sodybų, pritaikytų įvairiems poreikiams ir norams. Šiame straipsnyje apžvelgsime kaimo turizmo galimybes Pajiesio kaime ir jo apylinkėse, įskaitant gyvūnų ūkius, pramogas ir apgyvendinimo įstaigas. Taip pat paliesime liūdną įvykį - gaisrą vienoje iš sodybų.

Gyvūnų ūkiai Kauno rajone: arčiau gamtos ir gyvūnų

Viena iš populiariausių pramogų kaimo turizmo sodybose - lankymasis gyvūnų ūkiuose. Tai puiki galimybė vaikams praleisti laiką su gyvūnais, ugdyti atsakomybę, empatiją ir meilę gamtai. Smagu ne tik pravažiuojant stebėti laukuose besiganančius gyvūnus, bet ir prieiti prie jų, paglostyti bei sužinoti daugiau apie jų gyvenimą.

Štai keletas gyvūnų ūkių Kauno rajone ir apylinkėse, kuriuos verta aplankyti:

• V. ir V. Zoopark (Kaunas): Tai Vilniaus Zoopark brolis dvynys Kaune, kurį labai rekomenduojame aplankyti. Jis taip pat randasi po stogu, tad galite lankyti bet kuriuo metų laiku. Zoopark - tai pirmieji Lietuvoje kontaktiniai gyvūnų parkai.
• Barborlaukio dvaras (Lietuviškoji Šveicarija): Nors ūkyje auginami įvairūs paukščiai, lankytojų mylimiausi ir daugiausiai šypesnų vaikams keliantys - tai ūkio triušiukai ir alpakos. Apie alpakų gyvenimo ir elgesio ypatumus papasakos ir paglostyti bei pamaitinti jas leis draugiški dvaro darbuotojai.
• Jonavos alpakos: Mažytis, bet jaukus alpakų ūkis yra įsikūręs Jonavoje šalia 2-ojo tvenkinio ir gyvuoja jau šeštus metus. Nemokamai pamatyti besiganančias Jonavos alpakas galima kasdien (esant geram orui) važiuojant ar einant dviračių taku nuo Juodmenos gatvės pusės.
• Kuprių ožkyčių ūkis: Be krūvos žaismingų, smalsių ir labai draugiškų ožkyčių, čia gyvena ir alpakos bei triušiukai - visus šiuos švelnius gyvūnėlius galėsite paglostyti ir pamaitinti, ramiai praleisti laiką su šeima vaikštant žaliuojančiose ūkio pievose arba sudalyvauti smagioje edukacijoje, kurios metu šeimininkė jus pamokys pamelžti ožkytę, o vėliau galėsite paragauti jos šviežio pieno.
• „Unikalus Greitis“ ūkis (Panemunio k., Birštono raj.): Ūkio šeimininkė Audronė Naruševičė su meile ir atsidavimu puoselėja šią vietą, kurioje auginamos avys, alpakos, poniai ir kiti gyvūnai. Unikali avių ganymo edukacija, kur galėsite susipažinti su borderkoliais ir jų nepaprastais gebėjimais valdant avių bandas.
• „Miško sapno žirgai“: Šios išskirtinės erdvės šeimininkai Jūsų laukia edukaciniuose - pažintiniuose apsilankymuose, kuriuose sužinosite, kaip gyvena mini arkliukų šeima: kaip jie draugauja, bendrauja, ką valgo. Juos bus galima glostyti, šukuoti, pinti kasas, apkabinti ir pauostyti. Nusifotografuosite.

Tai tik keletas pavyzdžių, o iš tiesų Kauno rajone ir apylinkėse yra daugybė kitų įdomių gyvūnų ūkių, kuriuos galite aplankyti.

Pramogos ir veiklos kaimo turizmo sodybose

Kaimo turizmo sodybos siūlo įvairias pramogas ir veiklas, pritaikytas skirtingiems amžiaus grupėms ir interesams. Čia galite rasti:

• Žirgynus: Mokantiems jodinėti siūloma smagi pramoga - jodinėjimas prie Nemuno upės. Pajiesio kaime esančiame žirgyne, galima išsinuomoti čia gyvenančius gražuolius šeimos fotosesijoms, šventėms ar kitoms progoms.
• Žirgų terapiją: Jei nesate girdėją apie žirgų terapiją, ji padeda lavinti impulsų kontrolę, emocinį sąmoningumą, savivertę, socialinius gebėjimus, pasitikėjimą ir empatiją.
• Edukacines programas: „Unikalus Greitis“ ūkis yra įsikūręs Panemunio kaime, Birštono rajone ir čia vyksta unikalios ir išskirtinės avių ganymo edukacijos.
• Pirtis ir kubilus: Sodybos siūlo banketų sales, pirtis, namelius, vilas, kambarių nuomą nakvynei, poilsiui.
• Žvejybą: Žygiuoti gynios slėnyje, maudytis su žirgais Pociūnų tvenkinyje, šaudyti iš lanko į taikinius, pažvejoti ir naktį išsimiegoti indėniškoje palapinėje kviečia Vingių kaimo ūkio savininkai.

Be to, daugelis sodybų siūlo galimybę tiesiog mėgautis gamta, pasivaikščioti po mišką, surengti pikniką ar pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Apgyvendinimas Kauno apskrityje

Kauno apskrityje galite rasti įvairių apgyvendinimo vietų, pritaikytų skirtingiems poreikiams ir biudžetams:

• Sodybos
• Namelių nuoma
• Namų, vilų ir kotedžų nuoma
• Apartamentų ir butų nuoma
• Kambarių nuoma
• Kempingai, stovyklavietės
• Glampingai
• Pirtys
• Svečių namai
• Viešbučiai
• Dvarai
• Sanatorijos
• Poilsio namai
• Hosteliai
• Stovyklos

Galite rinktis iš sodybų su banketų salėmis, pirtimis, nameliais, vilomis, kambarių nuoma nakvynei, poilsiui. Sodybos Kauno rajone siūlo puikias sąlygas vestuvėms, gimtadieniams, krikštynoms ir kitoms šventėms bei poilsiui. Taip pat seminarams, konferencijoms, sąskrydžiams ir kitiems renginiams. Kaimo turizmo sodybų nuoma šeimoms, draugų kompanijoms, įmonių kolektyvams - išsirinkite Jums tinkamą sodybą už geriausią kainą.

Sodybų nuomos kainos Kauno apskrityje (orientacinės)

Onos Lukšienės Gyvenimo Kelias

Pajiesys - kaimas, turintis gilias šaknis ir turtingą istoriją, kurios dalis - ne tik gražūs prisiminimai, bet ir skaudūs įvykiai. Ši istorija neatsiejama nuo Onos Vilkaitės-Lukšienės, moters, kurios gyvenimas buvo paženklintas tiek sunkumų, tiek stiprybės. Ona Vilkaitė gimė 1886 m. gegužės 10 d. Prienų valsčiuje, Degimų kaime, kur Klebiškio miško apsupta tebuvo vienintelė sodyba, vadinta Vilkų lauku. Šeimoje vyriausioji iš vaikų Onutė augo su dviem broliais Jurgiu ir Pranu bei sesute Kazimiera, tebuvusia dvejų metukų, kai per šiltinės epidemiją mirė tėvai. Kai tik Onutei sukako 18 metų, vargo vargelio nebodama ji ėmėsi „gaspadoriauti“ - besirūpindama jaunesniųjų auklėjimu ir didelio ūkio priežiūra jauna, išdidi mergina nė nepajuto sulaukusi nuotakos amžiaus, tačiau kurti savąją šeimą vis neturėjo laiko - piršliai sukdavosi nieko nepešę.

Kai 1918 m. iš Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaimo atvažiavo pagyvenęs 59 metų našlys, turintis tris vaikus, Simanas Lukša (1864-1947), Ona Vilkaitė nedvejodama pasirinko šį vyrą. Rūpesčių ir darbo užgrūdinta Ona atitekėjo į Pirmojo pasaulinio karo nusiaubtus Simano Lukšos namus, suniokotą 33 hektarų dirbamos žemės ūkį. Čia Ji šilčiausius motiniškus jausmus atidavė savo vyro pirmosios santuokos vaikams: Marijai, Angelei ir Vincentui. Nebodama sunkumų su nuoširdžiu garbingu vyru susilaukė keturių savo sūnų: Jurgio (1920-1947), Juozo Albino (1921-1951), Antano (1923-2016) ir Stasio (1926-1947). 1923 m. sūnui Antanui ateinant į šį pasaulį, Lukšų šeimyna persikėlė į naują (dabartinę) sodybą, visai šalia 1783 m. protėvių įkurtos, per karą sudegintos senosios - tik išlikusį seną „dviejų galų“ namą persivežė, statėsi naujus pastatus, gerino pienininkystės ūkį.

Motulės džiaugsmui Lukšų vyrai užaugo išlakūs, taurių bruožų ir užgrūdinti kaip ąžuolai - baigę Mozūriškių pradžios mokyklą, Veiverių progimnaziją ir Kauno „Aušros“ gimnaziją, - jie tęsė mokslus toliau. Deja, Antrasis pasaulinis karas ir okupacijos sujaukė Lietuvos žmonių, tarp jų ir Lukšų šeimos, svajones, sudraskė likimus, ekonominę gerovę, pasėjo mirtį… Šeimos tragedija prasidėjo, kai Juozas Lukša, brolių Stasio, Antano, pogrindininko Broniaus Barzdžiuko, Algio Zaskevičiaus padedamas, išaiškino Markulio-„Erelio“ išdavystę. Emgiebistams pagal agentūrinę bylą „Grandinė“ žūtbūt reikėjo sunaikinti brolius Lukšas… Lemtingoji diena atėjo, kai 1947 m. birželio 13-ąją sūnus Jurgis-Piršlys su sužadėtine Kazimiera Kižyte aplankė Motulę ir sergantį Tėvuką. Išduotą besitraukiantį į mišką Jurgį enkavedistai ir stribas Dovydonis sunaikino gimtinės laukuose… tąnakt dvasiškai sunaikino ir Tėvą Simaną Lukšą… areštavo ir be teismo į Vorkutos lagerius išvežė vyriausią sūnų Vincentą, o Kazimierą Kižytę - į Karlagą. Tą pačią Antaninių naktį areštavę Kaune kankiniu ir sovietinio gulago lagerių politiniu kaliniu pavertė Antaną-Arūną… Rugsėjo 13-ąją jauniausias sūnus Staselis-Juodvarnis, Tautvydas, kurio 95-metį šiemet minėtume, žuvo apgindamas puskarininkių kursų bendražygius Kazlų Rūdos miškuose.

Netekusi šeimos, sovietinių baudėjų išvaryta iš Lukšų sodybos Motulė slapstėsi pas Tutlius Veiveriuose, Prienuose pas Raulinaičius, Mozūriškėse ją priglaudė eigulio Jančoro, parnešusio neįkainojamą dovaną nuo sūnaus Juozo - „Kristaus kančią“ sidabro paveikslėlyje su įrašu: „Prisiminimui Brangiai Mamytei“ (1951 m.), kasdien Motulės glaustą prie širdies, šeima. Besislapstančią Oną Lukšienę pasiekė žinia, kad ir sesers Kazimieros Žemaitienės-Kėvalienės šeima su neįgalia dukterimi Albinute 1948 m. gegužės 22 d. 1951 m. Motulei tik žinią nuo sūnaus Juozo perdavė brolio Jurgio duktė Albina, tik trumpą žinutę… Būdamas čia pat, Juozas negalėjo užeiti ir apkabinti Motulę - žvelgė paskutinįsyk tamsoj pro langą.

1955 m. Kazlų Rūdos saugumiečiai pranešė, kad Ona Lukšienė galinti grįžti namo į suniokotą, išgrobstytą Juodbūdžio sodybą. Sužinojusi viltingą žinią, laukė Motina Lukšienė likimo išsaugotų dviejų sūnų - 1956 m. į gimtą sodžių sugrįžo posūnis Vincentas, dar po metų - Motulę apkabino ir sūnus Antanas. Kelerius ramesnius gyvenimo metus globojama sūnaus Antano šeimos Ona Lukšienė gyveno Kaune. Būdama geroji namų dvasia, augino vaikaitę Dalią, išmokė ją pirmųjų maldų ir eilėraščių, perskaitė gražiausias vaikystės knygas… Po šešerių metų į pasaulį atkeliavo vaikaitis Kęstutis, lauktas išsvajotas Antano sūnus. 1966 m. spalio 7 d. Ona Lukšienė iškeliavo Amžinybėn.

2006 m. kovo 22 d. Onai Lukšienei suteiktas Laisvės kovų dalyvės statusas (po mirties). Tai - tik dalis istorijos apie moterį, kurios gyvenimas buvo paženklintas meilės, netekties ir atsidavimo savo šeimai bei Tėvynei. Ona Vilkaitė-Lukšienė (sėdi vidury) su broliu Jurgiu Vilku (dešinėje), seserimi Kazimiera Vilkaite-Kėvaliene (Žemaitiene) (juoda skarele) ir jų bei brolio Prano palikuonimis Kauno r., Pajiesio k., Žemaičių tėvonijos sodyboje.

Gaisras „Jiesios Pakrantėje“: Skaudus Įvykis Pajiesio Kaime

Deja, Pajiesio kaimo istorija nėra tik prisiminimai apie praeitį. 2020 m. liepos mėn. šį kraštą sukrėtė skaudi žinia - gaisras kaimo turizmo sodyboje „Jiesios pakrantė“.

Pranešimas apie gaisrą Pajiesio kaime (Garliavos apylinkės seniūnija) buvo gautas 7.28 val. Ugniagesiai gelbėtojai buvo informuoti, kad dega mūrinis pastatas priblokuotas prie rąstinio. Atvykus ugniagesiams kaimo turizmo sodybos stogas degė atvira liepsna. Gelbėtojams pavyko nuo liepsnos apsaugoti šalia esančius kitus pastatus.

Ugniagesiai degančią kaimo turizmo sodybą „Jiesios pakrantė“ gesino nuo 7.53 val. Išdegė medinio pastato mansardinis aukštas su buvusiais daiktais. Išdegė mūrinio pastato palėpė su buvusiais daiktais. Sudužo, sutrūkinėjo langų stiklo paketai. Sulietos vandeniu ir apdegė pirmo aukšto patalpos. Buvo išgelbėti du statiniai, gyvenamas namas ir pirtis.

Įtariama, kad sodyba padegta. Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį joje linksminosi kelios dešimtys jaunuolių. Ar jie susiję su gaisru - aiškinamasi. Pastatai yra apdrausti. Sodybos šeimininkė Vilma Rėklienė skaičiuoja, kad patirti nuostoliai siekia apie 200-300 tūkst. eurų.

Šis įvykis ne tik padarė didelę materialinę žalą, bet ir sukrėtė vietos bendruomenę. Tikimasi, kad tyrimas atskleis gaisro priežastis, o sodybos savininkams pavyks atkurti suniokotą turtą.

Pajiesio kaimo istorija - tai mozaika, sudaryta iš skirtingų laikotarpių ir įvykių. Nuo Vilkų ūkio, kuriame užaugo stipri moteris Ona Lukšienė, iki modernios kaimo turizmo sodybos, nukentėjusios nuo gaisro.

Kultūriniai renginiai Pajiesio apylinkėse

Pajiesio apylinkės garsėja ne tik gamtos grožiu, bet ir turtingu kultūriniu gyvenimu. Štai keletas renginių, vykstančių netoliese:

• Liepos 6 d. Vasaros šventė, skirta Valstybės dienai paminėti. „Buvome, esame ir būsime”- renginys, skirtas Valstybės dienai, vyks ant Lantainių piliakalnio, kuris byloja seniausią mūsų krašto istoriją. Folkloro ansamblių dainos, istorijos ir kultūros paveldo pamoka „Čia aš gyvenu”.
• Liepos 6 d. „Kur aisiu, kur būsiu, vis Lietuvos neužmiršiu”.
• Liepos 24 d. Onos atlaidai ir gegužinė „Onyte, einam su manim pašokti”. Įvairios rungtys ir užduotys Onoms: rugių pėdų rišimas, kūlimas, skambiausios dainos apie Onutes rinkimas ir kt.
• Rugpjūčio 5-6 d. Tautosakos ir liaudies muzikantų sąskrydis kartu su Jurbarko r.
• Rugpjūčio 10 d. Rugpjūtis „Devyni amatai”.
• Rugpjūčio 14 d. Gaivinama miestelio verslininkų, amatininkų ir žvejų šventė „Šapalynė”.
• Rugpjūčio 15 d. Žolinės gegužinė. Tradicinė kaimo šventė, kuri vyksta Z. Jančiauskienės sodyboje Pajiesio kaime.
• Rugsėjo 23 d. Rudens šventė „Rudens gėrybės”. Bendruomenė pasidžiaugs užaugintu derliumi, rudens gėrybių paroda, bus apdovanojami gražiausių rudens puokščių ir įspūdingiausių gėrybių savininkai.
• Rugsėjo 24 d. Lygiadienio šventė Žemaitkiemio /Babtyno/ dvare. Dalyvaus rajono folkloro ansambliai.
• Spalis Vėlių vakaras prie Pyplių piliakalnio. Dalyvaus Ringaudų folkloro ansamblis „Ringauda”, Vilkijos vaikų ir jaunimo teatras „Vizija” - B.
• Gruodžio 9 d. Tradicinis advento vakaras „Laudate Dominum”. Vilkijos ir Bubių folkloro ansamblių advento dainos, žaidimai, papročiai.

tags: #tradicine #kaimo #svente #kuri #vyksta #z