Tinkamiausias gruntas namo statybai

Nuo pamatų priklauso būsimo namo ilgaamžiškumas, stabilumas ir tvirtumas. Pamatai - svarbiausias pastato konstrukcinis elementas, apsaugantis nuo įtrūkimų ir netolygaus nusėdimo. Pamatų betonavimo kokybė nulems, ar namas bus saugus gyventi, ar bus stabilus.

Vis dar paplitusi nuomonė, kad pamatai turi būti gilūs ir masyvūs - neva tai garantuos, kad namas stovės stabiliai, nesės. Tačiau iš tikrųjų pamatų įrengimą vertėtų pradėti nuo grunto tyrimų. Skirtingos sudėties gruntas skirtingai įšąla, tam įtakos turi ir gruntinių vandenų lygis.

Namo pamatai būna trijų tipų: gręžtiniai, plokštuminiai, juostiniai. Juostiniai pamatai dar yra skirstomi į monolitinius ir surenkamuosius. Koks sprendimas bus ekonomiškai naudingiausias, priklauso nuo namo tipo, grunto stiprumo.

Atlikus tyrimus ir skaičiavimus, laikas pasirinkti pamatus, kurie yra skirstomi į 3 tipus: juostinius, polinius ir plokštuminius.

Paruošiamieji darbai yra labai svarbūs. Pirmasis pamatų statybos etapas yra kasimas ir klojinių paruošimas. Pamatų atramos yra reikalingos, kad atlaikytų betono svorį. Klojinius reikia gerai įtvirtinti, nes betonas gali juos deformuoti ir pamatas liks kreivas. Pamatams šiltinti galima naudoti specialiai profiliuotus elementus arba sutvirtintas termoizoliacines plokštes.

Pamatų armatūros strypų klojimas pagrindui suteikia tvirtumo. Svarbu išlaikyti reikiamus atstumus klojinyje. Armatūros strypai turi būti tinkamų matmenų, tinkamai išdėstyti. Šį statybos etapą turėtų prižiūrėti statybų vadovas.

Į sutvirtintą klojinį pilamas betonas. Jis armatūrą turi dengti 3-5 cm sluoksniu. Betonas suvibruojamas ir sutankinamas giluminiu vibratoriumi, jo viršus horizontaliai užlyginamas. Betonas džiūsta pamažu. Svarbios pirmosios betono stingimo paros. Drėgmė iš jo turi pasišalinti tolygiai, tai apsaugo pagrindą nuo intensyvaus džiūvimo ir susitraukimo įtrūkimų. Sienų mūrijimo darbus galima pradėti ne anksčiau kaip po 7 dienų.

Apsauga nuo drėgmės yra būtina. Pamatus neigiamai veikia drėgmė ir žema temperatūra. Todėl šiltinant pamatus itin svarbu pasirinkti tinkamą būdą, patikimas medžiagas. Tarp populiariausių metodų - skysti bituminiai produktai, cementinės paviršinės dangos, ekstruzinis polistirenas.

Pagrindiniai pamatų tipai

Pagal konstrukciją pamatai skirstomi į juostinius, stulpinius, polinius, gręžtinius ir plokštinius. Lietuvoje kol kas populiariausi juostiniai ir poliniai gręžtiniai pamatai.

Juostiniai pamatai

Juostinius dažniausiai renkasi rūsio patalpų pageidaujantys individualiųjų namų statytojai. Juostiniai pamatai - patikimi, bet brangūs. Jei gruntas smarkiai plečiasi, galima naudoti tik monolitinį gelžbetonį arba tarpusavyje sujungtus jo blokus. Jei gruntas plečiasi vidutiniškai, pamatams naudojamas monolitinis betonas arba pamatams mūryti skirti betoniniai blokeliai.

Jeigu laikantysis gruntas yra aukštai, juostiniai pamatai greičiausiai bus tinkamiausias pasirinkimas. Juostiniai pamatai yra bene dažniausiai sutinkamas pamatų tipas šiuolaikinių namų statyboje. Taip yra dėl vyraujančio grunto ir šių pamatų universalumo, šie pamatai netgi turi dvi skirtingas rūšis: monolitiniai ir surenkami. Visgi, ne visiems tinka ir juostiniai. Molingose vietovėse, slenkančios žemės zonose ar ten, kur gruntas gali plėstis vertėtų rinktis tvirtus monolitinius juostinius pamatus. O jei sąlygos geresnės - tiks ir surenkami iš specialiųjų pamatų blokelių.

Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kokiame aukštyje yra gruntiniai vandenys. Jei įsirenginėsite rūsį ir gruntiniai vandenys bus aukščiau nei rūsio grindys, surenkamuosius pamatus reikės papildomai tinkamai izoliuoti nuo vandens, o tai nemenkos papildomos išlaidos. Nepaisant didesnės svarbos izoliacijai bei įrengimo kruopštumui, juostiniai pamatai yra puikus pasirinkimas tiems, kurie galvoja apie rūsį. Juostinių pamatų įrengimui nereikia ypatingai sudėtingos technikos.

Juostinių pamatų, kurie yra iš monolito, įrengimas prasideda nuo duobės (jei bus rūsys) arba tranšėjos (jei rūsio nebus) kasimo. Į duobę ar tranšėją sumontuojami klojiniai, į kurių vidų dedamas karkasas ir liejamas betonas. Kol betonas stingsta, jis sutankinamas vibracijomis. Kuomet pamatai išlieti teks palaukti bent porą savaičių ir bus galima pradėti kitus darbus. Jei nusprendėte pasirinkti surenkamus juostinius pamatus pradėti teks nuo specialios papėdės įrengimo. Įrengus papėdę montuojami klojiniai, sumontuojamas karkasas ir betonuojama.

Poliniai pamatai

Antruosius - siekiantieji turėti mažiau kasimo darbų, sunaudoti mažiau betono ir sutaupyti laiko. Poliniai pamatai laikomi geresniu pasirinkimu kainos ir kokybės požiūriu nei juostiniai. Polių ilgis priklauso nuo to, kokiame gylyje jie galės atsiremti į laikomąjį gruntą, gylis gali siekti nuo 2,5 iki 12 metrų.

Jei rūsys nereikalingas, geriau rinktis polinius pamatus. Šiems reikia gerokai mažiau betono nei juostiniams, nereikia atlikti viso namo ploto žemės kasybos darbų. Taip pat nebūtina įrengti drenažo. Poliniai pamatai yra iki 20 proc. Poliai viršuje sujungiami monolitiniu gelžbetoniu. Tokio tipo pamatai yra efektyvūs ir tinka, kai yra didelės apkrovos, aukštas gruntinis vanduo. Jiems įrengti reikia ir mažiau laiko. Tačiau kai pamatus projektuoja neprofesionalai, dažna klaida - netinkamas polių išdėstymas. Kartais poliai išdėstomi ydingose vietose, tarkime, po langų ertmėmis. Priklausomai nuo projekto polių gali prireikti nuo 20 iki 40-ies.

Poliniai pamatai dar neretai vadinami gręžtiniais pamatais yra idealus pasirinkimas tiems, kurių gruntas šlapias dėl arti paviršiaus esančio gruntinio vandens. Rinktis polinius pamatus siūloma ir tada, kai laikantysis gruntas yra giliai, nes įgręžti ar įkalti pamatus galima giliau nei renkantis juostinius. Rinktis polinius pamatus žmonės yra linkę dėl nedidelės kainos, o taip pat dėl to, kad kartais tai tėra vienintelis pamatų tipas, tinkamas namo gruntui. Labai džiugina tai, kad nereikia kasinėti teritorijos, nėra didelės gausos darbų, kurie sugadina aplinką, tad tai patogu statant ankštesniuose sklypuose. Bene didžiausias polinių pamatų trūkumas - įsirengus tokius pamatus rūsys tampa neįmanomu.

Pagal statinio projektą nustatomos pamatų polių vietos ir jose imami gręžti arba spausti poliai. Spraustiniai pamatai savo pavadinimą gavo todėl, kad į žemę yra įspraudžiamas tuščiaviduris vamzdis, o į jį leidžiamas armatūros karkasas, kuris užpilamas betonu. Gręžtiniai poliniai pamatai įrengiami panašiu principu. Pirmiausiai specialios technikos pagalba yra išgręžiama skylė poliui, tos skylės dugnas sutankinamas ir į ją pilamas betonas. Konstrukcijai sutvirtinti naudojamas karkasas iš armatūros.

Populiariausi Lietuvoje poliniai (gręžtiniai) pamatai dažniausiai įrengiami dėl labai paprastos ir praktiškos priežasties - palankios kainos. Specialistų teigimu, jei pamatai teisingai suprojektuoti, tai polinių pamatų kaina gali būti geresnė nei plokštuminių ar juostinių pamatų.

„Didžiausias polinių pamatų privalumas yra jų kaina. Kitas svarbus polinių pamatų privalumas, lyginant su dažnai įrengiamais juostiniais pamatais yra tas, kad šiuo atveju reikia sąlyginai nedaug žemės darbų, nereikia kasti gilių tranšėjų. Tai taip pat nepigus malonumas, kurio padėtų išvengti poliniai pamatai. Tiesa, poliniai pamatai yra geras sprendimas tuo atveju, kai neplanuojama įsirengti rūsio ar požeminio garažo. Kitu atveju juostinių pamatų tatybos išventi vargiai pavyks.

Plokštuminiai pamatai

Geriausias, tačiau kartu ir brangiausias būdas - išlieti ištisinę gelžbetonio plokštę po visu namu, kuri tampa ir rūsio pagrindu. Prieš liejant betoninę plokštę patiesiamas armatūrinis tinklas.

Šiuo metu reikėtų paminėti ir plokštuminius pamatus. Jie išsiskiria šiltumu ir yra skirti energetiškai ypač efektyviems pastatams. Plokštuminiai pamatai tinka ir stiprių pamatų reikalaujantiems namams, smėlio ar priesmėlio gruntui. Esant reikalui tiesiog suformuojamas dirbtinis sluoksnis iš sutankinto smėlio ir žvyro. Plokštuminiai pamatai patrauklūs ir dėl palyginti nedidelės žemės darbų apimties. Tiesa, pasirinkus šio tipo pamatus teks apsieiti be rūsio.

Dažniausiai termoizoliuojama pamatų plokštuma iš išorės. Tačiau čia ypač svarbus maksimalus sandarumas - jei jo nebus, beprasmis taps net pats storiausias šiltinimo medžiagos sluoksnis. Kiek sudėtingesnis, bet veiksmingas šiltinimo sprendimas - termoizoliacinės medžiagos įterpimas į liejamą monolitinį pamatą, šį padarant trisluoksniu. Tinkamai termoizoliuoti pamatai neleis skverbtis drėgmei ir šalčiui. Pamatams šiltinti tinkamiausias yra ekstruzinis polistireninis putplastis.

Plokštuminiai pamatai labiausiai domina pasyvių namų statytojus, mat jie suteikia tikrai puikias energetinio efektyvumo galimybes. Nors tai ypač šilti pamatai, kurie padeda išvengti šalčio tiltų, jei turi ir savų trūkumų. Pavyzdžiui, ne ant kiekvieno grunto galima montuoti plokštuminius pamatus, o ir namo konstrukcija neturėtų būti labai sunki, tad jei pasirinkote plokštuminius pamatus, verčiau rinktis namą iš karkaso, o ne mūrinį statinį. Be to, kaina gali ir atbaidyti.

Plokštuminių pamatų įrengimui būtina dirbtinai sutankinti gruntą. Dažniausiai numatytoje vietoje tiesiamas geotekstilės paklotas, dedamas polistirolo sluoksnis numatytoje pamatų vietų. Išvedžiojamos komunikacijos, pasirūpinama armatūra.

Įrengiant plokštinius pamatus klojinių funkciją gali atlikti ir šilumos izoliacija, tiesiai ant jos yra klojamas armuotasis sluoksnis ir liejamas betonas.

Plokštuminiai pamatai - tai vientisa konstrukcija. Įrengiant plokštinius pamatus klojinių funkciją gali atlikti ir šilumos izoliacija, tiesiai ant jos yra klojamas armuotasis sluoksnis ir liejamas betonas.

Stulpiniai pamatai

Dar vienas pamatų tipas - stulpiniai. Jie suformuojami įkalus į gruntą stulpus, tačiau stulpinius pamatus geriausia naudoti tik mediniams namams. Toks pamatų variantas pigiausias ir paprasčiausias, tačiau konstrukcinę pamato schemą reikia sudaryti tik išnagrinėjus galimas grunto deformacijas. Jei jos atitinka reikalavimus, tuomet galima įsirengti namą ir su tokiais pamatais. Jei gruntas plečiasi smarkiai, sienos gali būti tik karkasinės, o jei jis - gana stabilus, galima ir kitokia sienų konstrukcija.

Gręžtiniai pamatai - tinka tiek lengvos konstrukcijos karkasiniam namui, tiek individualiam mūriniam namui, tiek didelių apkrovų namų blokui. Populiarus sprendimas, kuomet projekte nėra numatytas rūsys. Juos rekomenduojama rinktis tuomet, jeigu gruntas yra molingas, nėra smėlėtas ir vandeningas.

Gręžtinių pamatų privalumai: vienu etapu įrengiami ir forma rostverkui išlieti, ir rostverko šilumos izoliacija.

Plokštuminiai pamatai - populiarus sprendimas statant energetiškai efektyvius namus, kuomet projekte nėra numatytas rūsys. Plokštuminiai pamatai puikiai tinka smėliniams ir silpniems gruntams. Taip pat tinka įrengti ir esant molingam gruntui.

Plokštuminių pamatų privalumai: tinkami pasyviems, A++ energetinio naudingumo klasės namams; maži šilumos nuostoliai; atsparūs drėgmei; atsparūs ilgalaikėms apkrovoms.

Juostiniai pamatai - skiriami į dviejų tipų pamatus: juostinius monolito pamatus ir juostinius surenkamus pamatus. Pasirinkimas priklauso nuo grunto ir namo apkrovos. Šis pamatų tipas tinkamas įrengti, jeigu gruntas yra molingas. Jeigu gruntas yra smėlinis - tokius pamatus rekomenduojama sutvirtinti.

Juostinių pamatų privalumai: tinkami montuoti namui, kuriame planuojamas rūsys; tinka masyviems namams.

Gruntas

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai, spustelėjus šalčiui drėgnas gruntas peršąla. Į ledą sušalęs vanduo išsiplečia maždaug 10 proc., todėl plečiasi ir gruntas. Žiemą jis tarsi mėgina išstumti pamatus iš žemės. Ir atvirkščiai - mėgina juos įtraukti pavasarį, kai tirpsta ledas. Kadangi skirtingose pamatų vietose šis procesas vyksta nevienodai, gali pradėti deformuotis pamatai ar net atsirasti įskilimų. Besiplečiantis gruntas gali pakelti net ir visą pastatą, tačiau skirtingose sklypo vietose skirtingu intensyvumu.

Jeigu gruntiniai vandenys aukštai ar natūralus gruntas yra silpnas, specialistai rekomenduoja supiltinį gruntą iš žvyringo smėlio, kuriame nėra molio priemaišų.

Kaip ir kitoms pamatų rūšims, poliniams pamatams nėra itin tinkamas durpingas, pelkėtas ar juodžemio gruntas. Jei padarius grunto tyrimą paaiškėja, kad gruntas būtent toks, gali tekti arba gręžti labai gilius polius pamatams, arba įsirengti sekliuosius pamatus - juostinius arba plokštuminius.

Statybai reikalingi ne tik architektūriniai, bet ir darbiniai brėžiniai. Darbinius brėžinius paruošia konstruktorius. Pamato konstrukcijai apskaičiuoti būtini geologiniai sklypo tyrimai, būsimo pastato projektas. Teisingai apskaičiuoti pastato konstrukciją galima tik žinant pastato apkrovas ir grunto sudėtį. Pastaroji dažniausiai ir lemia pamatų tipą ir dydį. Projektuotojas remiasi geologinių tyrimų ataskaita ir antžeminės statinio dalies projektu.

Gruntas kaip statybinė medžiaga

Statybinis gruntas - speciali medžiaga, kurios paskirtis yra sustiprinti pagrindo ir ant jo dengiamo sluoksnio sukibimą. Kaip parinkti gruntą? Gruntas reikalingas prieš tinkavimą, glaistymą, dažymą, plytelių klijavimą, jis sužtikrina tolygų ant jo dengiamo sluoksnio įsigeriamumą, tuo pačiu ir apdailos kokybę bei ilgaamžiškumą.

Dažniausiai paviršiaus apdailą, tiek vidaus, tiek lauko, sudaro keli sluoksniai: klijuojamos plokštės, tinkas, plytelės, dažai. Jeigu visi sluoksniai tarpusavyje tvirtai sukimba, apdaila bus kokybiška ir ilgalaikė. Sukibimui pagerinti naudojami įvairūs gruntai.

Giluminiai gruntai stiprina ir „suriša“ nestabilius, byrančius, padengtus dulkėmis ar kreiduotus pagrindus. Plėvelę arba taip vadinamą sukibimo tiltelį formuojantys gruntai užtikrina dengiamo sluoksnio sukibimą su pagrindu. Įgeriamumą reguliojantys gruntai sumažina ir (arba) suvienodina pagrindo įgeriamumą bei apsaugo nuo tinko arba glaisto „perdegimo“.

Jei paviršius bus tinkuojamas, svarbu ir kokiu tinku - gipsiniu, cementiniu, kalkiniu, kalkių-cemento, mineraliniu. Tad iš esmės grunto pasirinkimas priklauso nuo dengiamos konstrukcijos - pagrindo medžiagos ir paviršiaus būklės bei dengiamojo sluoksnio - ar tai tinkas, dažai, ar plytelių klijai.

tags: #tinkamiausias #gruntas #namo #statybai