Beveik prieš 19 metų Onutė ir Antanas Mikalauskai apsigyveno netoli Kėdainių, plyname lauke, buvusios ganyklos teritorijoje, prie maurais ir krūmais apaugusio „varlinyko“ ir melioracijos grioviu paversto Koliupės upelio. Čia jie sukūrė, kaip patys sako, kaimišką aplinką.
Kėdainiai Lietuvos žemėlapyje
Onutė ir Antanas Mikalauskai - kultūros darbuotojai. Onutė kultūros srityje dirbo daugiau nei 45 metus, iš kurių 20 metų vadovavo Kėdainių kultūros centrui. Abu esam kaimiečiai, ir gyvenimas bute mus „dusino“.
Sodybos Kūrimo Istorija
Prieš įsikurdami čia, buvom nusipirkę sodybą kaimiškoje gyvenvietėje, bet ten buvom „įrėminti“ kaimynų, sodyba sukurta kitų žmonių. Be to, per toli nuo Kėdainių - mūsų darboviečių, vaikai taip pat mokėsi Kėdainiuose, abu lankė muzikos, kalbų mokyklas - buvo labai nepatogu. Koliupės kaime pradėjom nuo trijų arų, vėliau atsirado galimybė atkelti Antano senelių žemę, vieną daržą pardavė kaimynas - taip su tvenkiniu susidarė 40 arų sklypas. Tada ir nusprendėm kurti sodybą, statyti statinius.
Sodyba kaime
Mintį davė ir visą laiką palaikė, patarė geras Antano draugas, statybų inžinierius. Čia buvo mūsų ir kitų žmonių daržai, už jų - galvijų ganyklos. 3 arus žemės, kaip ir visiems daugiabučių gyventojams, mums skyrė seniūnija. Šiame plote pastatėme kelis agurkų šiltnamius - jie tapo pragyvenimo šaltiniu, nes iš abiejų kultūrininkų algos galėjome tik išgyventi. Tais laikais visi Kėdainių krašte, kas netingėjo, augino agurkus. Jau gyvendami Koliupės kaime sužinojome ir apie reikšmingus jo istorijos puslapius. Pasirodo, šioje vietoje 1919 m. vyko Kėdainių kautynės.
Pirmieji Darbai Sodyboje
Kokie buvo pirmieji darbai sodyboje? Pirmiausia pastatėm pavėsinę. Valėm tvenkinį, prisodinom vandens lelijų, vietoje laukinių krūmų sodinom medžius, dekoratyvinius krūmus. Formuojamo parkelio vietoje sodinom paprastus lietuviškus medžius: pušis, egles, liepas, beržus, klevus, ąžuolus. Tik maumedis gal kiek egzotiškesnis, ar ne? Krūmai - tai riešutmedžiai, putinai, šermukšniai, alyvos, akacijos, jazminai, ievos, gudobelės, šaltalankis.
Vėliau, kai jau buvo pastatyta sodyba, sodinom ir dovanų gavom įdomesnių augalų - magnoliją, forzitiją, pūkenį, pūslenį, šeivamedžius, hortenzijas, kolonines eglutes ir kitokius spygliuočius dekoratyvinius krūmelius. Nebesuskaičiuosiu, kiek pasodinom, nes daug kas išnyko, kai ką nugraužė bebrai. Sodelyje dera obelys, kriaušės, vyšnios, trešnės, slyvos, nektarinai, visų spalvų serbentai, avietės, gervuogės, agrastai, svarainiai.
Tikra tiesa, net jo pavadinimas neišliko. Melioracija jį kadaise pavertė grioviu, kurio dalis kanalizuota - paprastai tariant, upelis teka vamzdžiais po žeme, o tolėliau išsiplečia į kanalą. Galvojam, gal todėl ir medžiai sunkiai auga, nes šaknys buvusio upelio dugną siekia. O tvenkinį kažkada iškasė medžiotojai - čia jie buvo įsirengę šaudyklą, tad reikėjo supilti kalną saugumui. Jį dabar ir apsodinom. Ir geltonos žemuogės auga ant jo. Įdomu, kodėl tik geltonos, raudonų nėra...
Aplinka ir Augalai
Kiemo nelygino ir nesėjo vejos žolės - paliko paprastą laukinę pievelę. Gyvename kaime. Šalia miškas, ūkininkų laukai - man atrodė, kad veja netiktų. Man gražu natūrali pieva su savo nelygumais. Pievelėje auga paprasta laukinė žolė, pavasarį žydi saulutės, neužmirštuolės, vėliau dobiliukai. Bet, kaip minėjau, pievelę šienaujam, tik leidžiam nužydėt augalams.
Sodinu, persodinu, atsodinu daugiausia daugiametes - daug jų bandžiau prisijaukinti. Ne sunku būtų visas išvardyti. Labai nenoriai jos čia auga, po metų ar dviejų išnyksta. Atspariausi sumedėję bijūnai, tulpės, kai kurių rūšių rožės. Pasodinu jurginų. Seniausia ir pirmoji gėlė mano gėlynuose yra iš tėvelių sodybos atsivežtas daugiametis geltonas jurginas. Gal jis turi kitą pavadinimą, bet mama jį taip vadino. Augo dar ir mamytės rūtos, bet prieš pora metų išnyko. Aš juokauju - dukra kaip tik tais metais ištekėjo ir rūtos krūmas išnyko.
Pastaraisiais metais apsiraminau, kasmet pasodinu tik vieną ar du naujus augalus ir stebiu, kas iš jų bus. Kartais su Antanu pasiginčijam dėl augalų. Ne, sodinom patys, taip kaip įsivaizdavom. Norėjom užuovėjos, pavėsio, gėlyno, daržo, sodo. Ir kad vienas kitam netrukdytų. Sunkiausia buvo sukurti pavėsio zoną. Ąžuoliuką bebras nugraužė, beržai ilgai nesusigyveno su šia vieta. Bet kai įsikabino, smagiai šoko į viršų. Jų pavėsyje pastatėme sūpynes, tad dažnai čia leidžiama laisvą laiką.
Kūryba ir Gamta
Abu esate kultūros darbuotojai, abu labai kūrybiški. Darbas sodyboje yra poilsis ir minčių „šluota”. Labai švariai „išvalo“ galvą. Antanui apskritai gamta yra įkvėpimo šaltinis. Jis keliasi labai anksti, 5-6 val. Aš esu pelėda, man patinka vakaras, saulėlydis. Dėl žiedų esu įsimylėjusi gegužę. O auksinis ruduo pats gražiausias, romantiškiausias metų laikas.
Gal atrodo naivoka, bet man didžiausias malonumas stebėti, kaip keičiasi metų laikai, kaip keičia aplinką parskridę ar išskrendantys paukščiai, lietus, sniegas ar šaltis, kaip skirtingai atrodo tas pats augalas vidudienį ir kaip leidžiantis saulei. Tikrai labai daug paukščių giesmių girdim šalia esančiame miškelyje. Lankosi stirnos, lapės, praliuoksi vienas kitas kiškis. Toli laukuose matom stumbrų, kai jų kaimenė atklysta į ūkininkų laukus. Vieni gyvūnai kartais ilgiau užsibūna prie sodybos, po to kažkur dingsta. Ateina kiti. Šiemet anksti pavasarį keletą rytų iš eilės tame pačiame medyje Antanas aptiko pelėdą su ausytėmis - apuoką. Tai įkėlė į medį jam inkilą. Ūbavo jis visą pavasarį, tikriausiai sau poros ieškojo. Neaišku, ar rado. Nesidomim, nenorim trukdyt.
Kėdainių Vytinės Kopija
Prieš metus išleistuvių iš darbo proga kolegos jums, Onute, padovanojo Kėdainių vytinės kopiją, kuri puikia tiko sodybai. Vytinės statytojas Darius Petkevičius, pasirodo, tris paras prie brėžinių sėdėjo, kad beveik 3 kartus sumažintų originalą, ir pagamino laivo modelį. Jis išore identiškas vytinei „Vėtra“, prišvartuotai Nevėžyje. Taigi, mūsų kieme stovi tikra „Vėtros“ kopija. Bet tai ne laivas, tai suolas, ant kurio man miela prisėsti, jis puošia sodybą ir gaivina malonius prisiminimus. Labai jį pamėgo mažyliai. Kai svečiuojasi dukros draugė su vaikais, jie sako: „Einam į mūsų laivą“. Mūsų pusantrų metų anūkėlė irgi mėgsta jame patupėt, labai rūpestingai išvalė jį - išrinko pernykščius medžių lapus. „Vėtraitė“ taip pat reikia dėmesio, priežiūros - jau metas atnaujinti, perdažyti.
Žiemos Aktyvumas ir Gera Savijauta
Žiema, ypač Šiaurės pusrutulyje, dažnai primena žiemos miegą. Kai gamta nurimsta, o gyvūnai pasiruošia žiemoti, daugelis žmonių taip pat linkę ieškoti šilumos ir ramybės. Tačiau gyvenimas žiemą neturi sustoti - neverta vien tinginiauti ir skųstis oru. Paruošėme penkis praktiškus patarimus, kaip išlikti aktyviems ir gerai jaustis žiemą.
- Daugelis žmonių žiemą mėgsta įsitaisyti viduje su puodeliu arbatos ir geru filmu.
- Ar pastebėjote, kad po treniruočių dažnai apima džiaugsmas, energija ir pasitenkinimas? Sportuojant, ypač šviežiame žiemos ore, užplūsta hormonai, gerinantys tiek gerą fizinę, tiek psichinę savijautą. Šaltis dažnai būna ta priežastis, dėl kurios žmonės nesiryžta išbandyti žiemos sporto šakų, tokių kaip čiuožimas, slidinėjimas, snieglenčių sportas, žygiai, bėgimas ir kt. Tačiau viskas priklauso nuo tinkamos aprangos ir pasiruošimo. Net jei dar nesijaučiate pasirengę autis pačiūžas ar šokti ant snieglentės, išeikite iš komforto zonos nustatydami mažesnius tikslus. Pavyzdžiui, kasdien eikite trumpai pasivaikščioti, kartą per savaitę išsiruoškite į mini žygį arba tiesiog siekite kasdienio žingsnių skaičiaus.
- Nors užsiėmimai lauke teikia džiaugsmo, yra daugybė galimybių mėgautis žiema ir viduje. Nesvarbu, ar tai būtų laikas su gera knyga, rankdarbiai ar ėjimas į koncertus ar teatro spektaklius, raskite veiklą, kuri teikia jums džiaugsmo ir padeda išlikti pozityviems.
- Pasistenkite paversti tai, kad jums žiemą patinka, motyvacijos ir įkvėpimo šaltiniu. Asociacija tarp produktyvios ir malonios veiklos gali įtvirtinti paveikią naudingų įpročių grandinę. Ši prielaida paaiškinta knygoje „Įpročio galia“ (angl. „The Power of Habit“), kurią parašė Pulitzerio premijos laureatas Charles Duhigg. Įsivaizduokite, kad reikia atlikti darbą, kuris jums ne itin patinka, pavyzdžiui, sutvarkyti namus. Vietoje to, kad jo vengtumėte, galite jį susieti su kuo nors, kas jums patinka. Pavyzdžiui, tvarkydamiesi galite klausytis savo mėgstamos grojaraščio. Lygiai taip pat uždegę kvapnią žvakę ar apsivilkę jaukų megztinį galite sukurti teigiamą ritualą ir paversti malonesniais kitus darbus.
- Žiema savo ramesniu tempu suteikia unikalią galimybę pasirūpinti savo gyvenamąja erdve. Skirtingai nuo vasaros šurmulio, šaltieji mėnesiai suteikia progą įgyvendinti seniai atidėtas namų gražinimo idėjas. Išnaudokite natūralią šviesą. Įleiskite kuo daugiau natūralios šviesos, atitraukdami užuolaidas dienos metu. Paeksperimentuokite su dirbtine šviesa. Kai saulė nusileidžia, transformuokite savo erdvę šiltu žvakių, spalvotų girliandų ir aplinkos švytėjimu. Dekoruokite namus šviesiomis spalvomis. Apsvarstykite galimybę perdažyti sienas šviesiomis spalvomis, kad kambariai atrodytų šviesesni. Pasirinkite šviesių spalvų baldus ir kilimus. Įneškite žalumos. Vasara su daugybe užsiėmimų gali blaškyti, tačiau žiema suteikia galimybę skirti pirmenybę rūpinimuisi savimi ir namų tobulinimu. Įgyvendinę aprašytas strategijas, galite sukurti jaukią ir kviečiančią pasibūti aplinką, kuri palaikys jūsų gerą savijautą ir pozityvų požiūrį. Nepamirškite - saugumo jausmo užsitikrinimas taip pat yra rūpinimosi savimi strategija. Koncentruodamiesi į sveikatą ir namus įsitikinkite, kad esate apsisaugoję nuo netikėtų gyvenimo įvykių.
Kaip Apsaugoti Vaikus Nuo Šalčio Žiemą
Giedras žiemos oras ir ne per seniausiai iškritęs sniegas vilioja vaikus į lauką. Tačiau spaudžiant šalčiui tėvai dažnai svarsto: leisti ar neleisti vaiką į lauką? Kada pasivaikščiojimo lauke rizika didesnė už galimą naudą?
„Mažųjų ekspertų mokyklos” ekspertė, medicinos mokslų daktarė pediatrė Odeta Kinčinienė per šalčius ragina vadovautis tomis pačiomis, jau keletą dešimtmečių šalies gydytojams žinomomis rekomendacijomis - ikimokyklinio amžiaus vaikams ir pradinių klasių moksleiviams į lauką nereikėtų eiti, kai oro temperatūra nukrenta žemiau -20 °C. Tačiau pasak pediatrės, čia svarbiau ne tai, kokį šalti lauke rodo nukritęs termometro stulpelis, bet meteorologų skelbiama jutiminė temperatūra.
„Vėjas, oro drėgnumas lemia tai, kad kartais ta pati minusinė temperatūra bus jaučiama kaip šaltesnė, o kitais kartais ir visai pakeliama. Pietų vėjas sukelia vienokį poveikį jutiminei temperatūrai ir organizmo reakcijoms, šiaurės arba rytų vėjas - kitokį”, - primena dr. O. Kinčinienė. „Ši jutiminė temperatūra kartais gali ir nustebinti. Būna, kad termometras rodo -18 °C, tačiau Jūs, išėję į lauką, jaučiate tarsi būtų -29 °C. Šiuo atveju riba „žemiau 20 laipsnių” turėtų būti taikoma jutiminei temperatūrai. Be abejo, kaip mažametis vaikas jausis lauke per speigą, labai priklauso ir nuo to, kaip jis aprengtas”, - sako dr. O. Kinčinienė.
Kaip Suprasti, Kada Vaikas Nušalo Veidą, Nosį Ar Pirštus?
„Akivaizdžiausias nušalimo požymis yra baltos spalvos odos ploteliai. Tačiau dar iki jiems pasirodant galima patikrinti odos kraujotaką: jei, paspaudus pirštu, odos spalva negrįžta per tris ar keturias sekundes, būtina skubiai grįžti i šildomą patalpą. Balta spalva reiškia sustojusią odos kraujotaką”, - atkreipia dėmesį dr. O. Kinčinienė. Pastebėjus vaiko odoje tokias baltas nejautrias dėmes, reikėtų nedelsiant kreipti į vaikų gydytoją. Šių nušalusių odos vietų nederėtų trinti bei šildyti šildytuvais. Šildyti reikėtų pamažu, tam geriausia tiktų šiltas vanduo, buvimas šiltoje patalpoje, kol bus suteikta profesionali pagalba.
„Mažųjų ekspertų mokyklos” ambasadorės pediatrės dr. O. Kinčinienės patarimai tėveliams, kaip apsaugoti mažamečius vaikus nuo šalčio:
- Saugiausia riba -10 laipsnių. Jeigu lauke ne daugiau kaip 10 laipsnių šalčio, galima eiti su vaikais į lauką bei žaisti smagius žiemos žaidimus arba, gerai aprengus, išsivežti mažylį vežimėlyje.
- Šalčiau nei -10 laipsnių - vertiname jutiminę temperatūrą. Jei lauko oro temperatūra nukrenta žemiau nei -10 laipsnių, jau derėtų atsižvelgti į jutiminę oro temperatūrą. Šalčio pavojai ikimokyklinio amžiaus vaikui bus minimalūs, jei jutiminė oro temperatūra bus ne žemesnė nei -20 laipsnių.
- Geriausi vilnoniai ir pūkiniai rūbai. Per šalčius vaiką reikėtų rengti drabužėliais, kurie nebūtų jam per maži - nespaustų, be to būtų šilti ir pralaidūs orui. Patartina, kad prie kūno būtų dėvimi natūralaus pluošto drabužiai. Ypač tiktų vilnoniai rūbai, jei tik vaikas nėra alergiškas vilnai. Galima po vilnoniais drabužiais rengti medvilninius ar lininius drabužius. Pirštinės turėtų atitikti vaiko rankų dydį. Itin geras viršutinis rūbas ikimokyklinio amžiaus vaikui yra pūkinė striukė ar puspaltis - šie drabužiai lengvi, pralaidūs orui, bet atsparus vėjui ir gerai saugo šilumą.
- Avalynė - laisvesnė. Avalynė neturėtų spausti vaiko kojų. Be to, ji turėtų būti sausa - mažiesiems nepatartina jos dėvėti ilgiau nei valandą. Būnant lauke ilgesnį laiką, reikėtų pakeisti batukus, o drėgną avalynę rekomenduojama išdžiovinti. Ilgiau avint net ir odinę avalynę, joje atsiranda drėgmės - tai atvėsina pėdas bei skatina nušalimą.
- Nepamirškite apsauginių kremų veidui. Esant minusinei temperatūrai ir stipresniam vėjui, atviras odos vietas gali apsaugoti specialus tepalas ar kremas. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tepalo sudėtį. Reikėtų rinktis riebalų pagrindu sukurtą tepalą. Vandens pagrindu pagamintas kremas žiemos oro sąlygomis netiks. Pagiriamąjį žodį gydytoja taria tiems tėveliams, kurie žiemą nepamiršta liaudiškų priemonių - tepa atvirus odos plotus, pavyzdžiui, lydytais žąsies taukais.
- Patepkite vaiko lūpas vazelinu. Kai kurie vaikai lauke turi įprotį laižyti lūpas.
Vaikas žiemą
Kaip Apsaugoti Augalus Vazonuose Žiemą
Pirmiausia tai priklauso nuo augalo rūšies. Yra augalų, kurie puikiai peržiemoja nedengti visai nedideliuose vazonuose ir neiššąla. Atspariausi spygliuočiai Nedidelis vazonas šiuo atveju būtų kibiro dydžio, maždaug 10-20 litrų talpos. Vieni atspariausių yra spygliuočiai. Kadangi daugelis pušų, kadagių bei kai kurios eglių rūšys natūraliai gamtoje iškenčia stiprius šalčius, tai ir vazonuose auginami šie augalai yra pakantūs speigui.
Pačios atspariausios yra kalninės ir paprastosios pušys; paprastieji, kazokiniai, kininiai ir gulstieji kadagiai; paprastosios ir dygiosios (arba sidabrinės) eglės. Žinoma, jeigu vienišas ir nepridengtas vazonas stovės 25-35 laipsnių šaltyje kiaurai perpučiamas vėjo - neištvers ir atspariausias augalas. Ganėtinai atsparūs yra kai kurie lapuočiai medžiai ir krūmai, kurie natūraliai auga mūsų krašte. Tai paprastieji ąžuolai, liepos, beržai, alksniai, skroblai, klevai, uosiai, tuopos, gudobelės, taip pat šeivamedžių, sedulų, erškėčių, karklų bei kt. krūmai.
Patys lepiausi yra visžaliai, t. y. žiemą nenumetantys lapų, ir iš šiltesnių kraštų atkeliavę augalai. Tai rododendrai, magnolijos, alyvos, budlėjos, hebės, putinai, hortenzijos ir kt. Šie augalai sunkiai žiemoja vazonuose. Prie įstaigų į vazonus dažnai sodinamos mažosios baltosios eglutės Conicos, kartais dar vadinamos kanadinėmis, yra gana atsparios šalčiui, bet pavasarį jos pasidaro negražios dėl kitos priežasties - ankstyva pavasario saulė vasario-kovo mėnesiais nudegina jų spygliukus.
Kaip Apsaugoti Vazonus?
Antras svarbus dalykas lauke žiemojančiam augalui - vazono dydis. Kuo vazonas mažesnis, tuo augalui bus šalčiau. Apytiksliai apie 1 kub. m dydžio vazonų nereikia papildomai šiltinti, užteks natūralios grunto ir šaknų šilumos. Mažesniuose vazonuose pasodintus augalus reikėtų apsaugoti. Yra saugomi du dalykai: augalo viršus, t. y. kamienas ir šakos, ir pats vazonas, kuriame auga šaknys.
Jeigu turite galimybę ir vazoną galite pakelti, įkaskite jį į žemę su visu augalu iki pat vazono krašto. Jeigu įkasti negalite, būtina imtis kitų priemonių. Tiek patį vazoną, tiek augalą galima aprišti įvairiomis šildančiomis priemonėmis - eglišakėmis, drobiniu maišu ar balta daržo plėvele. Tinka ir kartonas ar seni laikraščiai, tik svarbu, kad jie nesušlaptų nuo kritulių. Todėl vazonas turėtų stovėti po stogeliu, nes paspaudus šalčiams šlapias popierius suledės į gabalą ir, užuot šildęs, dar labiau šaldys.
Jeigu vazonas stovi ant grindinio trinkelių, ant akmeninio ar betoninio paviršiaus arba tiesiog ant žemės, geriausia po dugnu pakišti medinę lentą, putplasčio ar plastiko gabalą, kuris neleis stipriai įšalti šaknims.
Kaip Palaistyti Augalus Žiemą?
Žiemojantiems vazonuose augalams svarbus dar vienas dalykas, kuris kažkodėl retai prisimenamas: numetęs lapus ir užmigęs žiemos miegu augalas vis tiek vegetuoja - jis kvėpuoja ir garina drėgmę. Tai aktualu kalbant apie tuos augalus, kurie žiemoja lauke po stogu arba dėl sandaraus uždangstymo natūraliai negauna lietaus ir sniego, galinčių sudrėkinti žemę.
Todėl bent kartą per mėnesį patikrinkite, ar žemė vazone nėra sausa, ir paliekite, kai lauke temperatūra pliusinė.
Baigdama pokalbį Onutė Mikalauskienė pridūrė: „Apie sodybą gali susidaryti per daug geras įspūdis, nes fotografuoju, kai pagaunu „gražų kampą“ ar saulės apšvietimą. Kartais debesuotumas nuostabiai pakeičia vaizdą. Žmogus, atvykęs į sodybą, gali nieko ypatingo ir neišvysti. Ypatingai tada, kai augalus nualina vasaros karštis. Aš užfiksuoju momentus. Nereikia įsivaizduoti čia esančio kažkokio ypatingo parko.