Po penktojo pagal turtą Lietuvos komercinio banko „Snoras” žlugimo 2011 metų pabaigoje, Indėlių draudimo fondas siekia kuo greičiau sugrąžinti valstybei milijardinę skolą, kurią Finansų ministerija paskolino fondui apdraustų „Snoro” indėlių draudimo išmokoms.
Indėlių draudimo fondo, kuriame dirba 16 žmonių, vadovė teigia, kad „Snoro” turto pardavimo procesai sėkmingai tęsiami ir dar šiemet gali būti apsispręsta dėl maždaug 2,6 mlrd. litų vertės banko paskolų portfelio likimo - ar jis liks „Snoro” bankroto administratoriaus dispozicijoje, ar visas arba dalimis bus parduodamas.
Indėlių draudimo fondo misija yra užtikrinti, kad pinigai kuo greičiau ir kuo saugiau sugrįžtų į valstybės biudžetą. Grąžinus bent 1 mlrd. litų, tai jau sudarytų apie 2 proc. visos valstybės skolos.
Kuo greičiau bus grąžinti pinigai, tuo greičiau bus sumažinta finansinė našta mokesčių mokėtojams. Indėlių draudimo fonde surinktų įmokų nepakako „Snoro” indėlininkų kompensacijoms, todėl buvo pasiskolinta iš Finansų ministerijos.
Tikimasi atgauti apie 4 mlrd. litų iš „Snoro” turto. Jeigu teisminiai ginčai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje bus sėkmingi, galbūt suma viršytų 4 mlrd. litų. Tačiau reikia suvokti, kad visos sumos atgauti neįmanoma, nes bankui bankroto byla buvo iškelta remiantis faktais, kad įsipareigojimams padengti trūksta turto.
Praėjo dveji metai nuo banko „Snoras” bankroto ir jau yra susigrąžinta 23 proc., arba beveik 1,5 mlrd. litų į banko „Snoras” sąskaitą. Jeigu nebūtų laukta Konstitucinio Teismo išaiškinimo, Indėlių draudimo fondo skola Finansų ministerijai būtų sumažėjusi apie 70 proc.
Artimiausią mėnesį Vilniaus apygardos teismas turėtų priimti sprendimą dėl Indėlių draudimo fondo eilės. Tuomet kreditorių komitete būtų priimtas sprendimas tenkinti antros eilės kreditorinį reikalavimą.
„Snoro” turto pardavimas
Dėl „Snoro lizingo” yra gautas Konkurencijos tarybos leidimas ir viskas krypsta sandorio užbaigimo link.
Kaip išsinuomoti automobilį 2025 m. (žingsnis po žingsnio)
Kalbant apie banką „Finasta”, turime gauti iš Lietuvos banko sprendimą dėl potencialaus investuotojo, kuris jam yra pateikęs dokumentus. Šito banko įsigijime dalyvauja ne vienas potencialus investuotojas, savo pasiūlymus yra pateikę šeši investuotojai ir jie yra suskirstyti į eiles.
„EurEst Capital” yra pateikęs dokumentus Lietuvos bankui, vyksta tikrinimo procedūra ir artimiausiu metu laukiame Lietuvos banko sprendimo, ar šis potencialus investuotojas yra tinkamas „Finastai”. Jeigu Lietuvos bankas patvirtina potencialų investuotoją, tuomet sandoris gali būti tęsiamas, o jeigu ne, tuomet yra kiti potencialūs investuotojai, kurie stovi eilėje, laukia ir, tikėtina, kad jie savo dokumentus teiks Lietuvos bankui.
Su „Snoro” bankroto administratoriumi esame sutarę, kad jis ieško potencialių investuotojų į „Lietuvos rytą” - noras ir tikslas yra šiais metais turėti kažkokį rezultatą iš šias akcijas valdančios įmonės „Snoras Media” pardavimo.
Potencialius investuotojus mes skirstome tik pagal ekonominį naudingumą, nes esame kreditoriai, mums svarbi didžiausia kaina, nes ji tenka maksimalaus kreditorinio reikalavimo tenkinimui. Lietuvos bankui svarbiausia investuotojo patikimumas.
Paskolų portfelis yra prižiūrimas ir valdomas - skaičiuojami atidėjiniai, formuojama paskolų portfelio vertė. Grįžta paskolos, kurioms sueina terminai, grįžta palūkanos už paskolas. Nemažai darbo reikia įdėti su vadinamąja blogesnių paskolų portfelio dalimi, čia reikia ir teisinių, ir antstolių paslaugų.
Mūsų tikslas yra realizuoti banko turtą taip, kad gautume maksimalią naudą. Paskolų portfelis irgi yra banko turtas ir šitoje vietoje mums yra labai svarbu apsispręsti ir susitarti, ko mes norime, nes paskolų portfelis gali likti toliau valdomas „Snoro” banke, tada mes turime įvertinti, ar mums apsimoka, kad jis būtų valdomas bankroto administratoriaus, nes dėl to yra patiriamos tam tikros išlaidos.
Antram ketvirčiui nustatytas bankroto administratoriaus biudžetas buvo iki 4 mln. litų mėnesiui - 20 proc. mažesnis negu pirmąjį ketvirtį. Faktiškai išnaudojama suma yra apie 2-3 mln. litų. Sąnaudos sumažėjo 70 proc. nuo bankroto administratoriaus veiklos pradžios.
Gali tekti suvienodinti draudimo įmokų nustatymo principus tiek bankams, tiek ir kredito unijoms. Neatmetama ir tarifų didinimo galimybė, tačiau pirmiausia Lietuvos bankas turi įvertinti kredito įstaigų rinkos lūkesčius ir indėlių draudimo galimybes.
Indėlių draudimo fondas atsigaus nuo to, kaip sėkmingai bus surinktos draudimo įmokos ir kaip bus realizuotas bankrutavusių bankų turtas. Jeigu Konstitucinio Teismo sprendimas įgyvendinimas nebus vilkinamas ir procesas vyks taip sklandžiai, kaip tikimės, „Snoro” paskola gali būti padengta iki 2014 metų pabaigos, jos dalinį grąžinimą pradedant dabar, nedelsiant.
Visų pinigų visi kreditoriai negali tikėtis atgauti, nes „Snoro” bankrotas buvo paskelbtas todėl, kad buvo nustatytas turto trūkumas įsipareigojimams padengti, tai yra akivaizdu.
Indėlių draudimo fondas pervedė draudimo išmokas daugiau nei 387 tūkst. indėlininkų, jiems kompensuota 4,113 mlrd. litų prarastų indėlių (neįskaitant Ūkio banko indėlininkų).
Fondo paimtos paskolos, skirtos trijų kredito unijų, „Snoro” indėlininkams ir Ūkio banko turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimo Šiaulių bankui finansavimui, birželio 30 dieną siekė 3,036 mlrd. litų. Fondas skolą Finansų ministerijai grąžinama ne tik iš bankrutavusių įstaigų turto pardavimo, bet ir iš draudimo įmokų, kurių kas mėnesį vidutiniškai sumokama po 14,6 mln. litų.
Šiemet sausį-birželį Indėlių draudimo fondas Finansų ministerijai grąžino 61,7 mln. litų paskolos ir 7,27 mln. Netrukus bus paskelbta ir apie banko centrinės būstinės Vilniuje pardavimą.
Pastatas sostinės A.Vivulskio gatvėje bus brangiausias parduodamas objektas - patvirtinta pradinė jo kaina yra 5,307 mln. eurų. „Parduodamo turto sąrašas atspindi veikusio banko verslo filosofiją ir interesų kryptis.
Administratoriaus komanda šiame etape tikisi parduoti paskutinįjį iš trijų prabangių butų Vilniaus Senamiestyje - už 104 kvadratinių metrų ploto butą ir automobilio stovėjimo vietą Gaono gatvėje bus prašoma 332 870 eurų.
Tarp komercinių nekilnojamojo turto objektų pirkėjai ras banko veiklai naudotus Alytaus, Kauno, Tauragės, Šiaulių, Mažeikių filialų pastatus. Taip pat Vilniuje bus parduodamas administracinis pastatas Žirmūnuose, poilsio bazė Žolyno g., teritorija greta Pilaitės prospekto ir Vakarinio aplinkkelio, viešbutis Vingrių g. Pirkėjo lauks medienos perdirbimo įmonė Kelmės rajone, kavinė Palangos J. Basanavičiaus gatvėje ir kiti nekilnojamojo turto objektai.
Banko kilnojamojo turto sąraše išsiskiria paveikslų kolekcija: dvylika Adomo Galdiko darbų, Lino Cicėno, Arūno Rutkaus, Eglės Vertelkaitės bei Romualdo Čarnos darbai. Brangiausias - Arūno Rutkaus „Tiltelis“, kurio sumažinta pradinė pardavimo kaina 4 018,47 eurų.
Bankroto administratorius pradėjo naują banko turto pardavimo etapą, kurio metu tikimasi parduoti daugiau nei 1500 kilnojamojo ir kiek daugiau nei 250 nekilnojamojo turto objektų.
"Snoras" banko pastatas Vilniuje. Šaltinis: vz.lt
„Snoro” banko veikla Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu buvo sustabdyta 2011 metų lapkričio 16 dieną, lapkričio 24 dieną Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o bankroto byla „Snorui“ buvo iškelta 2011 metų gruodžio 7 dieną.
tags: #snoro #banko #parduodamas #turtas