Išankstinė senatvės pensija: sąlygos, apskaičiavimas ir svarbūs aspektai

Vis daugiau žmonių, artėjančių prie pensinio amžiaus, susimąsto apie galimybę pasitraukti iš darbo rinkos anksčiau. Nors oficialus senatvės pensijos amžius Lietuvoje nuolat didėja, įstatymai numato galimybę pradėti gauti pensiją anksčiau - tai vadinama išankstine arba priešlaikine pensija. Ši galimybė yra aktuali daugeliui žmonių, kurie dėl sveikatos, darbo rinkos ar asmeninių priežasčių nori pasitraukti iš aktyvaus darbo anksčiau.

Pastaruoju metu profesinės sąjungos sulaukia vyresnių, ypač priešpensinio amžiaus darbuotojų klausimų apie išankstinę pensiją ir pensijų išmokų dydžius - mat informaciją surasti interneto platybėse nėra paprasta. Situaciją dar labiau apsunkina įvairaus pobūdžio straipsniai portaluose, kuriuose komentarai yra gana painūs, ir darbuotojai nėra tikri, koks sprendimas konkrečiu atveju būtų geriausias.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra išankstinė senatvės pensija, kokios yra jos gavimo sąlygos, privalumai ir trūkumai, bei kaip apskaičiuojamas jos dydis.

Kas yra išankstinė senatvės pensija?

Išankstinė senatvės pensija Lietuvoje yra galimybė pradėti gauti pensiją anksčiau nei nustatytas senatvės pensijos amžius. Priešlaikinė pensija yra valstybės garantuojama pensija, kurią galima pradėti gauti iki oficialaus pensinio amžiaus, kuris Lietuvoje šiuo metu yra apie 64 metai vyrams ir 63 metai moterims (nors jis palaipsniui kyla).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad išankstinė pensija dažnai yra mažesnė nei įprasta senatvės pensija, nes ji apskaičiuojama pagal mažesnius pensijos dydžius ir suma yra proporcingai mažinama priklausomai nuo to - kiek anksčiau asmuo nusprendžia ją pradėti gauti.

Kas gali gauti išankstinę pensiją?

Grįžtant prie išankstinės senatvės pensijos klausimo: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paaiškina, kas gali ją gauti. Tokia pensija skiriama asmeniui, kuris kreipimosi metu atitinka visas šias sąlygas:

1. Amžius: iki senatvės pensijos amžiaus turi būti likę ne daugiau kaip 5 metai.
2. Būtinasis stažas: privalote turėti būtinąjį stažą senatvės pensijai skirti, kuris galios tais metais, kai sukaksite senatvės pensijos amžių.
3. Kitų išmokų gavimas: negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (yra išimčių), netekto darbingumo periodinės kompensacijos, nedarbo socialinio draudimo, dalinio darbo ar priešpensinės bedarbio išmokos ar kai kurių kitų išmokų.
4. Draudimas: nėra vienas iš asmenų, privalomai draudžiamų socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, nėra ūkininkas ar jo partneris, taip pat negauna užsienio valstybėje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
5. Kitos sąlygos: atitinka kitas Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti, išskyrus senatvės pensijos amžiaus reikalavimą.

Visų pirma, akcentuotina, jog išankstinių senatvės pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 pakeitimo įstatymas Nr.

Pavyzdžiui, 2023 m. būtinasis stažas siekia 33 m., 2024 m. - 33, 5 m., 2025 - 34 metus, 2026 m. - 34,5 m., 2027 m. - 35 m.

Taip pat svarbu, kad asmuo negautų kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų (išskyrus šalpos pensijas už invalidų slaugą namuose, paskirtas iki 2004 m.). Asmenims, kuriems nustatytas specialus slaugos poreikis ir kurie negauna užsienyje pajamų - gali būti taikomi tam tikri pensijų apskaičiavimo privalumai.

Kaip apskaičiuojama išankstinė senatvės pensija?

Išankstinė senatvės pensija apskaičiuojama taip kaip valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir mažinama po 0,4 procento už kiekvieną pilną mėnesį, asmeniui likusį iki senatvės pensijos amžiaus.

Nuo 2021-01-01 visos išankstinės senatvės pensijos (neatsižvelgiant į tai, kiek asmuo turi stažo ir kokiam laikotarpiui pensija skirta) mažinamos po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį. Asmenų, gavusių išankstinę senatvės pensiją, senatvės pensijos taip pat mažinamos po 0,32 proc.

Jei šis asmuo nusprendžia išeiti į priešlaikinę pensiją - jam gali būti taikomas pensijos mažinimas po 0,32 procento už kiekvieną likusį mėnesį iki pensinio amžiaus.

Pavyzdžiui: asmuo kreipiasi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo likus 60 mėn. (5 metams) iki senatvės pensijos amžiaus ir jam apskaičiuota senatvės pensija yra lygi 300 EUR. Tokiu atveju, išankstinė senatvės pensija būtų mažinama 19,2 procento (0,32 × 60) ir būtų lygi 242,40 EUR. Jei šis asmuo kreiptųsi dėl išankstines senatvės pensijos skyrimo likus 36 mėn. (3 metams) iki pensijos amžiaus - sumažinimas būtų mažesnis.

Renkantis išankstinę senatvės pensiją, už kiekvieną jos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 proc. „Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo 5 metus (tai yra, 60 mėn.), apskaičiuotos senatvės pensijos dydis mažinamas 19,2 proc. (0,32 x 60). Tarkime, apskaičiuota senatvės pensija yra 600,00 Eur, ją sumažinus 19,2 proc., bus mokama 484,80 eur dydžio senatvės pensija“, - naujienų portalui „Delfi“ komentuoja „Sodra“.

Kam senatvės pensija nemažinama?

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši taisyklė netaikoma asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau nei 3 metus, o jų stažas, apskaičiuotas skiriant išankstinę pensiją, buvo ne mažesnis kaip 40 metų ir 6 mėnesiai (2024 m. - 40 metų ir 9 mėnesiai, ir toliau didės).

Asmenims, gavusiems išankstinę senatvės pensiją ir turintiems didelį darbo stažą, nemažės senatvės pensija. 2020 m. birželio 29 d. Seimas priėmė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-3443(3), kuriomis nuspręsta nemažinti senatvės pensijos dydžio asmenims, gavusiems išankstinę senatvės pensiją, jei išankstinę pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo darbo stažas, skiriant išankstinę pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų (2021 m. ir anksčiau). Reikalavimas turėti sukauptą darbo stažą dėl pensijos nemažinimo kasmet bus didinamas trimis mėnesiais, kol 2031 m.

„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad senatvės pensija dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo nemažinama asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurie iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo įgiję šios trukmės stažą (priklausomai nuo to, kuriais metais jiems paskirta išankstinė senatvės pensija):

• 2021 metais ir anksčiau - 40 metų,
• 2022 metais - 40 m. 3 mėn.,
• 2023 metais - 40 m. 6 mėn.,
• 2024 metais - 40 m. 9 mėn.,
• 2025 metais - 41 m.,
• 2026 metais - 41 m. 3 mėn. ir t.t. (palaipsniui didinant 3 mėn.) iki 2031 metų.
• O nuo 2031 metų - 42 m. 6 mėn.

Įstatymo pakeitimais taip pat nustatyta, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. Nesumažintos senatvės pensijos šiems asmenims bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip iki 2021 m. kovo 31 d., išmokant nuo 2021 m. sausio 1 d.

Išankstinės pensijos privalumai ir trūkumai

Kaip ir bet kuris sprendimas, išankstinė pensija turi savo privalumų ir trūkumų. Apsvarstykime juos atidžiau:

Privalumai:

• Daugiau laiko sau: Vienas iš pagrindinių priešlaikinės pensijos privalumų - galimybė turėti daugiau laiko sau, šeimai ar hobiams.
• Sveikatos problemos: Daugeliui žmonių darbo krūvis su amžiumi tampa per didelis, o sveikatos problemos gali trukdyti tęsti darbą.
• Stabilus pajamų šaltinis: Nors priešlaikinė pensija dažnai būna mažesnė nei įprasta, ji vis tiek užtikrina tam tikrą stabilų pajamų šaltinį.
• Apsauga nuo nedarbo: Ekonominės krizės ar tam tikrų sektorių nestabilumas gali padidinti nedarbo riziką vyresniems darbuotojams.
• Aktyvus gyvenimo būdas: Išeiti į priešlaikinę pensiją suteikia galimybę aktyviai praleisti gyvenimo laiką, kol dar yra jėgų.
• Mažesnis stresas: Priešlaikinė pensija gali padėti sumažinti nuolatinį darbo spaudimą.

Trūkumai:

• Mažesnė pensija: Pagrindinis priešlaikinės pensijos trūkumas - mažesnė pensija visam likusiam gyvenimui. Lietuvoje už kiekvienus išankstinės pensijos metus pensija sumažinama apie 0,4 % už kiekvieną mėnesį, kurį asmuo anksčiau išeina į pensiją. Tai reiškia, kad jei žmogus išeina į pensiją penkeriais metais anksčiau - jo pensija gali būti sumažinta apie 24%.
• Darbo apribojimai: Pasirinkus priešlaikinę pensiją - asmuo dažnai susiduria su tam tikrais darbo apribojimais. Jei nuspręsite išeiti į priešlaikinę pensiją ir vėliau norėsite grįžti į darbo rinką - jums gali kilti sunkumų rasti darbą dėl amžiaus ar mažesnio konkurencingumo darbo rinkoje.
• Didesnės išlaidos: Pensinio amžiaus žmonėms gali prireikti papildomų išlaidų susijusių su sveikatos priežiūra, būsto pritaikymu ar kitomis paslaugomis.
• Mažiau santaupų: Anksčiau išeinant į pensiją sumažėja laikas per kurį galite kaupti papildomas santaupas ar gauti išmokas iš II ar III pensijų pakopų.
• Socialinė izoliacija: Darbas daugeliui žmonių suteikia struktūrą, socialinius ryšius ir tikslo jausmą. Pasitraukus iš darbo rinkos anksčiau, kai kurie žmonės gali jaustis izoliuoti ar prarasti gyvenimo tikslą.
• Finansinė priklausomybė: Jei priešlaikinė pensija nėra pakankamai didelė padengti visus jūsų gyvenimo poreikius - galite tapti finansiškai priklausomi nuo artimųjų ar valstybės paramos.
• Infliacija: Mažesnė pensija gali būti ypač paveikiama infliacijos. Jei kainos kyla sparčiai, o pensijos dydis išlieka pastovus - jūsų perkamoji galia gali greitai sumažėti.

Ką daryti prieš priimant sprendimą?

Prieš priimant sprendimą dėl priešlaikinės pensijos - svarbu sudaryti išsamų finansinį planą. Atsižvelgiant į mažesnį pensijos dydį - gali prireikti įvertinti, ar turite pakankamai santaupų, investicijų ar kitų pajamų šaltinių, kurie galėtų papildyti jūsų biudžetą. Jei turite investicijų, pavyzdžiui, II arba III pakopos pensijų kaupimo fondus - būtina įvertinti, ar iš šių šaltinių gaunamos pajamos bus pakankamos.

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo individualių aplinkybių ir finansinių galimybių. Jei jūsų sveikata silpsta, darbas tampa per sunkus ar turite pakankamai finansinių išteklių užtikrinti savo gerovę - priešlaikinė pensija gali būti logiškas sprendimas.

Nedarbo išmoka kaip alternatyva?

Tarkime, kad žmogus jau negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas.

„Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas. „Taip, gali. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos“, - sako „Sodra“.

Ji pakomentavo ir kitą klausimą: jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją. „Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.

Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.

Ministerija pažymi, kad šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.

Tačiau, Užimtumo tarnyba, savo ruožtu pabrėžia, kad nedirbantys žmonės joje registruojasi dėl darbo paieškos, savarankiškos veiklos vykdymo arba persikvalifikavimo. Kiekviena situacija yra unikali ir įvertinama individualiai. „Nėra tokio registracijos tikslo „gauti nedarbo draudimo draudimo išmoką“. Registracijos Užimtumo tarnyboje metu klientas nurodo, koks jo užimtumo tikslas, ar yra kažkokių kliūčių siekti užimtumo ir pan.“, - sakoma komentare.

Užimtumo tarnyba primena, kad nedarbo išmoka registruotiems nedirbantiems gyventojams skiriama praradus samdomą darbą ir sukaupusiems bent 12 mėnesių per pastaruosius 30 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą - atitinkamai sumokėjus socialinio draudimo įmokas. Šios išmokos mokamos aktyviems darbingo amžiaus gyventojams, kuriems nedarbo laikotarpiu kompensuojamos prarastos pajamos.

„Teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik bedarbio statusu (jeigu atitinka kitas išmokos skyrimo sąlygas) registruoti asmenys. Ši išmoka yra tik dalis buvusio darbo užmokesčio, todėl vienareikšmiškai teigti, kad ją gauti labiau apsimoka nei dirbti, tikrai nėra teisinga. Tai - laikinas finansinis saugiklis, padedantis žmogui išsilaikyti netekus darbo“, - sako tarnyba.

Statistika

Pensijų gavėjų skaičius pagal pensijos rūšį (išankstinę senatvės pensiją gauna 8 tūkst. žmonių, rodo „Sodros“ rugpjūčio duomenys):

Nuo 2025 metų pradžios senatvės pensijoms priskaičiuota suma siekia 3 mlrd. 363 mln. eurų, o išankstinės senatvės pensijos - 34,2 mln. eurų.

Vidutinis pensijos dydis pagal rūšį:

Sprendimas išeiti į išankstinę pensiją yra individualus ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Apsvarstykite savo finansinę padėtį, sveikatą ir asmeninius poreikius prieš priimdami sprendimą dėl išankstinės pensijos.

tags: #koks #turi #buti #darbo #stazas #norint