Daugybė tyrimų atskleidžia, kad šeima gali ženkliai pagerinti vaiko pasiekimus. Iš tiesų nėra nei vienos mamos ar tėčio, kurie nenorėtų padėti savo vaikams, tačiau dauguma tėvų paprasčiausiai nežino, ką jie turėtų daryti, kad mokykloje vaikams labiau sektųsi, kad jie geriau jaustųsi, kad jie daugiau siektų ir pasiektų. O kai ką tėvai tikrai gali pakeisti.
Lietuvos mokyklos skirstytinos į dvi grupes: vienos stengiasi tėvus kuo labiau įtraukti, suburti, o kartu ir tėvams prikabinti įvairių atsakomybių, o kitos stengiasi tėvus atstumti ir ignoruoti. Mėgstamiausias tokių mokyklų administracijų argumentas, kad šiais laikais visokie „supertėveliai“ ir „supermamytės“ nebežino, ko nori, tad į juos nereikia kreipti dėmesio.
Apsilankius mokykloje gan greitai pasimato, koks požiūris į tėvus mokykloje pasirinktas: jeigu į tėvų susirinkimus ateina ketvirtadalis, penktadalis ar apskritai vienetai tėvų, labai aišku kodėl taip yra. Tiesiog tėvai supranta, kad nei jų nuomonė, nei pasiūlymai nei prisidėjimas nereikalingi. O yra mokyklų, kurios tėvų nebekviečia nei rugsėjo 1-ąją, nei per šventes, nei apskritai įsileidžia, o į susirinkimus kviečiasi darbo valandomis, kai tipiškai dauguma tėvų dirba. Taigi, požiūris labai aiškus. Ir vėliau nereikėtų stebėtis, kodėl dauguma tėvų tokią mokyklą ima ignoruoti.
Na, bet yra ir kitokių mokyklų, kurios tėvus kviečiasi labai dažnai, įtraukia į įvairas veiklas. Vyksta trišaliai susitikimai, kai mokiniai ir jų tėvai turi galimybę pasikalbėti su kiekvienu mokytoju, kuris jiems svarbus, kai kartu keliamiesi tikslai, kai tiek jaunuoliai, tiek tėvai prisiiima įsipareigojimus. Kai tėvai gali išsakyti savo patarimus, idėjas ir kai į jas įsiklausoma, kai tėvai prisideda ne tik idėjomis ir pastabomis, bet ir finansiškai ar savo darbu. Tokio tipo mokyklos labai skiriasi nuo anksčiau minėtųjų ir mokinių pasiekimai bei savivijauta jose, beje, taip pat labai skiriasi.
Labai svarbu šeimoms žinoti ir faktą, kad mokinio pasiekimus labai stipriai lemia jo savijauta, motyvacija, jo pasitikėjimas savo jėgomis, jo noras mokytis. Jeigu vaikas mokykloje jaučiasi vienišas, nesaugus, jeigu jaučiasi nejaukiai, jei nepasitiki savo jėgomis, tai jo ir pasiekimai prastesni nei pasitikinčiųjų. O tai daug priklauso nuo šeimos: jei tėvai savo vaikams neįvaro baimių, nesustiprina nerimo jausmo, o kaip tik paskatina ir padrąsina, tai stipriai jiems pasitarnauja.
Kaip Tėvai Gali Prisidėti prie Mokyklos Patalpų Priežiūros?
Norėtųsi paminėti vieną pavyzdį iš Šveicarijos. Taigi šioje šalyje veikia viena krikščioniška privati mokykla. Joje reikia susimokėti už mokymąsi. Tačiau tas mokestis stipriai sumažėja jeigu mokinių tėvai įsipareigoja savanoriauti. Savanorytė trunka po tris valandas per savaitę. Per šį savanorystės laiką tėvai nudirba daugybę darbų: jie montuoja baldus, o kartais juos ir pagamina, jie gamina valgyti mokiniams ir mokytojams, taigi tokia mokykla nesamdo maisto gamintojų iš šalies, tėvai valo ir tvarko visas patalpas, taigi ši mokykla nesamdo ir valytojų, tėvai saugo patalpas, - taigi mokyklai nereikia samdyti ir sargų ar saugos bendrovių, tėvai organizuoja ir veda daugybę būrelių, kas tiek mokyklai, tiek vaikams suteikia daug naudos. Šioje mokykloje tėvai beveik neturi jokių nusiskundimų nei priekaištų, nes jie viską mato iš vidaus ir gali patys prisidėti.
Norėtųsi nedrąsiai pasvajoti, kaip gerai būtų, jeigu kažkas panašaus būtų ir Lietuvos mokyklose. Bent dalyje. Bent šiek tiek. Rezultatai neabejotinai nustebintų. Nes tėvai yra galinga jėga. Visomis prasmėmis. Ir kuo daugiau mokyklų vadovų tai turėtų suprasti ir tuo pasinaudoti. Nes veikiant pavieniui rezultatai ir pasiekimai būna žymiai prastesni nei veikiant jungtinėms pajėgoms: tai yra, mokiniams, jų tėvams, mokytojams, pagalbos specialistams ir mokyklų administracijoms.
Pavyzdžiui, kai tėvai Lietuvoje sužinojo, kad vaikų pasiekimams įtakos turi net namuose turimų knygų skaičius, nemaža dalis jų padarė išvadas ir dabar knygų Lietuvos vaikai turi kur kas daugiau nei turėjo 2000-aisiais. Beje, įtakos mokinių pasiekimams turi ne tik namuose turimų knygų skaičius, bet ir daugybė kitų veiksnių, pavyzdžiui, ar mokinio namuose yra meno kūrinių, ar jis turi ramią vietą mokytis, ar jam užtenka mokytis padedančios literatūros, ar jis turi tik kompiuterį ar ir pakankamai mokomosios programinės įrangos. O visa tai nemaža dalis tėvų pagerinti tikrai gali.
Lygiai taip pat šeima stipriai įtakoti gali ir vaikų popamokinę veiklą, kuri taip pat turi nemažai įtakos mokinių pasiekimams. Tarkime, Lietuvoje vaikai tikrai per mažai lanko matematikos būrelius ir klubus - mažiau nei penktadalis visų mokinių, kai kitose valstybėse į matematikos klubus vaikšto trigubai ar net keturgubai daugiau mokinių (Kinijoje, ar P. Korėjoje). Tikrai per mažai mūsų vaikai lanko ir šachmatų klubus - tik dešimtadalis, nors kitose šalyse tokių vaikų yra 30-60 proc. O šie būreliai ir užsiėmimai tikrai ženkliai kilsteli matematinį raštingumą ir pagerina mokinių pasiekimus. Tad jei tėvai paragintų lankyti šiuos užsiėmimus, panašu, kad vaikams tai duotų nemažai naudos.
Į kai kurias mokyklas šis supratimas ateina.
Pavyzdys: Justino Vareikio Progimnazija Jonavoje
Prasidėjus naujiems mokslo metams, portalas jonavoszinios.lt sulaukia įvairių paklausimų iš tėvų apie Jonavos rajono ugdymo įstaigų veiklos organizavimą, vaikų ugdymą ir panašiai. Šį kartą redakciją pasiekė mamos Kristinos klausimas apie Justino Vareikio progimnaziją. Moteris tvirtina, kad tėvai neįleidžiami į mokyklą.
Jonavos rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius pateikia mamai atsakymą dėl situacijos, o progimnazijai siūlo peržiūrėti taisykles.
„Jonavoje yra daug mokyklų, bet tik į vieną negali patekti tėvai. Kodėl neleidžiama savo mažųjų palydėti iki klasės? Kalba eina apie Justino Vareikio progimnaziją. Tėvai neįleidžiami į mokyklą, turi laukti vaikų lauke, palydėti iki klasės taipogi negalima.
„Informuojame, kad pagal pateiktą progimnazijos administracijos informaciją, įstaigos darbuotojai vadovaujasi Jonavos Justino Vareikio progimnazijos darbo tvarkos taisyklių (patvirtintos progimnazijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-94) 76 ir 76.1 punktais, kuriuose išdėstyta ugdymo organizavimo tvarka: "Tėvai (globėjai, rūpintojai) į mokyklos patalpas gali įeiti tik išskirtiniais atvejais, iš anksto užsiregistravę ir suderinę savo atvykimo laiką su konkrečiu mokyklos darbuotoju. PUG ir pirmųjų klasių mokiniams skiriamas dviejų savaičių adaptacinis laikotarpis, kurio metu tėvams (globėjams, rūpintojams) suteikiama teisė vaiką ryte palydėti iki klasės (rūbinės), o po pamokų pasiimti iš klasės (rūbinės)“.
Mokyklos darbo tvarkos taisyklių 76 ir 76.1 punktai buvo įtraukti ekstremalios situacijos metu. 2022 m. rugpjūčio 30 d. Mokyklos tarybos posėdyje (protokolo Nr. DV1-7) taisyklės buvo aptartos ir priimtas nutarimas toliau laikytis šių punktų, nes nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., padidėjus mokinių skaičiui, mokykla turi užtikrinti visokeriopą mokinių saugumą.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ekstremali situacija atšaukta, progimnazijos administracijai siūloma peržiūrėti jų darbo tvarkos taisykles, ką įstaigą planuoja daryti 2022 m. spalio mėnesį Mokyklos tarybos posėdyje“, - rašoma pateiktame atsakyme.
Šis pavyzdys rodo, kad tėvų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą gali būti ribojamas dėl įvairių priežasčių, įskaitant saugumo sumetimus. Tačiau svarbu, kad mokyklos administracija nuolat peržiūrėtų taisykles ir atsižvelgtų į tėvų nuomonę.
Saugumo Reikalavimai Mokyklose
Siekiant užtikrinti saugią aplinką mokykloje, būtina laikytis tam tikrų reikalavimų:
- Asmenys, atlydintys vaikus / mokinius, visi Mokyklos darbuotojai bendrose uždarose erdvėse (koridoriuose, salėje ir kt.), renginiuose, susirinkimuose uždarose erdvėse, kai tarp dalyvių neišlaikomas 2 metrų atstumas privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones) (toliau - kaukes).
- Sudaromos sąlygos mokiniams, darbuotojams, mokinius atlydintiems asmenims ar tretiesiems asmenims, kurie teikia paslaugas ugdymo įstaigoje matuoti(s) kūno temperatūrą bekontakčiu termometru atvykus į švietimo įstaigą (prie įėjimo, pasitelkiant sveikatos priežiūros specialistus).
- Maksimaliai ribojamas pašalinių asmenų patekimas į Mokyklą, išskyrus atvejus, kai jie teikia paslaugas, būtinas ugdymo proceso organizavimui ar kt.
- Ribojamas vaikus / mokinius atlydinčių, pasitinkančių tėvų (globėjų, rūpintojų) patekimas į pastato vidų. Tėvai palydi ir pasiima vaikus / mokinius neužeidami į rūbinėlę.
- Mokinys / vaikas, kuriam ugdymo proceso metu pasireiškia karščiavimas (37,3 °C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.), nedelsiant yra izoliuojamas, apie tai informuojami jo tėvai (globėjai).
Jei asmuo yra izoliuotas kaip sergantis asmuo - tokio asmens vaikai turi būti izoliuoti kaip kontaktiniai ir lankyti ugdymo įstaigos negali, kol nepasibaigęs izoliacijos laikotarpis. Mokyklos darbuotojai, mokinių / vaikų tėvai (globėjai) privalo nedelsiant informuoti Mokyklą apie darbuotojui, mokiniui / vaikui ar jo tėvams (globėjams) nustatytą COVID-19 ligą.
Uždarose erdvėse renginiai organizuojami laikantis klasių / grupių izoliavimo principo. Rugsėjo 1-osios šventę organizuoti savo klasėse, grupėse arba lauke numatytose zonose. Laikytis grupių izoliacijos ir saugumo reikalavimų. švietimo pagalbos specialistų, mokytojų) būtų organizuojami nuotoliniu būdu arba lauke. Ribojamas ugdymo proceso metu dalijimasis ugdymo priemonėmis. Sudaroma galimybė darbuotojų, tėvų (globėjų) rankų dezinfekcijai (gerai matomoje vietoje prie įėjimo į Mokyklą, prie įėjimo į grupes rankų dezinfekcijai skirtos priemonės). Švietimo pagalbos specialistų užsiėmimai organizuojami individualiai ar vienu metu dirbama tik su tos pačios klasės / grupės mokiniais / vaikais. Mokiniai / vaikai maitinasi grupių / klasių patalpose. Mokinius lydintys mokytojo padėjėjai, auklėtojai (lavinamųjų klasių) privalo dėvėti kaukes.
Kokia paslaptis, kaip įtraukti šeimas į mokyklas? | Nathaniel Provincio | TEDxUIUC salonas
Svarbu, kad tėvai suprastų, jog jų dalyvavimas mokyklos gyvenime yra labai svarbus. Tai ne tik padeda vaikams geriau mokytis, bet ir kuria stipresnę ir darnesnę mokyklos bendruomenę.
