Planuojate įsirengti nuosavą namų sauną? Bet nežinote nuo ko pradėti? Jeigu planuojate įsirengti namų sauną ar pirtį pats, tai gali būti sudėtinga, kadangi įsirengti sauną nėra taip paprasta, o ir reikalauja laiko.
Nesvarbu - ilgas, siauras ar mažas ir kompaktiškas, rūsyje ar palėpėje su itin nuožulniomis sienomis - praktiškai kiekvienas kambarys gali būti naudojamas kaip namų SPA poilsio erdvė. Nuo saunos iki poilsio zonos ir dušo turėtų būti atsižvelgiama ne tik į individualius dizaino sprendimus, bet ir į techninius reikalavimus, tokius kaip elektros tiekimas, ventiliacija ir grindys. Vidinės saunos sienos turi būti suplanuotos ne mažiau kaip 5 cm atstumu nuo sienos, o išorės - ne mažiau kaip 10 cm.
Saunos grindys - betoninės arba padengtos plytelėmis. Atkreipkite dėmesį į šios saunos plytelių grindis. Keturvietei saunai pilnai įrengti užtenka vos 2×2 metrų patalpos. Žinoma, patogiausia, kai saunos gultas leidžią atsigulti. Renkantis saunos patalpą, įsivaizduokite plačios lovos išdėstymo planus. Tačiau kampinis išdėstymas saunai yra idealiausias: toks išdėstymas ne tik rekomenduojamas vizualiai, bet ir geriausiai išnaudoja erdvę.
Nuotraukoje KLAFS Matteo Thun sauna įrengta privačiuose apartamentuose Vilniaus senamiestyje.
Svarbūs aspektai įrengiant sauną
- Medienos kokybė: Kokybiškas medienos apdorojimas yra svarbus saunos sienoms ir luboms, padeda neprarasti saunos šilumos ir drėgmės. Šias savybes geriausiai atitinka kanadietiškos pušies ir skandinaviškos eglės mediena.
- Sertifikatai: „Mėlynojo angelo“ (vokiškai „Blauer Engel“) sertifikatas patvirtina naudojamos medienos nekenksmingumą ir išmetamų teršalų normą. Visa KLAFS saunos mediena turi šį kokybės sertifikatą.
- Valdymo pultai: Šiuolaikiški, aukštos kokybės saunos valdymo pultai suteikia saugų ir intuityvų saunos naudojimą. Valdymo pultu galima reguliuoti ar stebėti saunos duomenis, tokius kaip saunos tipas, temperatūra, drėgmė, laikas ar saunos paruošimas.
- Ventiliacija: Saunos ventiliacija, krosnelės veikimas ir saunos valdymas - tarpusavis veikimas yra atsakingas už kokybišką pirties klimatą.
- Krosnelė: Pirties krosnelės išorė turi būti šilta žemesnėje nei 100°C temperatūroje. Norint, kad įkaitimo laikas neviršytų ribų, krosnelės našumas (nurodytas kW) turėtų būti pritaikytas prie saunos dydžio.
- Oro apykaita: Ventiliacijos sistema yra būtina, norint užtikrinti tinkamą oro apykaitą saunoje. Oro srautas turėtų būti reguliuojamas priklausomai nuo darbo režimo ir žmonių skaičiaus. Pirties vėdinimas užtikrina kokybišką klimatą Jūsų saunoje.
- Oro pašalinimas: Saunoje naudojant reguliuojamą Circotherm ventiliacijos sistemą, vidaus oras iš pirties ištraukiamas trimis etapais. Atvėsęs saunos oras nusileidžia iki saunos apačios, kur yra nepageidaujamas, todėl ventiliacijos sistema pašalina šį orą per apatinėje saunos dalyje įrengtą angą.
- Šviežias oras: Šviežias oras patenka per saunos krosnelę arba pro durų apačią iš išorės - krosnelėje jis yra pašildomas. Įšilęs oras pakyla ir taip užbaigia oro cirkuliaciją.
- Saugumas: Dėl saugumo reikalavimų durys turi būti atidaromos į išorę. Stiklinės durys turėtų būti pagamintos iš saugaus grūdinto stiklo.
- Ergonomika: Pirties atlošai turėtų būti ergonomiškos formos ir tvarkingai apdirbti. Iš medienos, kurioje nėra šakų ir dervos, ir kuri turi atlaikyti drėgmę (prakaitą) ir didelius temperatūros svyravimus.
Nuotraukoje KLAFS Lounge sauna su Sanarium funkcija - sauna su garu.
Prabangiame bute įrengta SPA poilsio erdvė su vaizdu į senamiestį - KLAFS Lounge saunos projektas ir terasoje įrengta Jacuzzi masažinė vonia.
Nuo 2011 m. gegužės 22 d. įsigaliojo Lietuvos higienos normos HN 117:2007 „Grožio paslaugų sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V-633 (toliau - HN 117:2007) pakeitimai (Žin., 2007, Nr. 88-3494; 2011, Nr. HN 117:2007 pakeitimuose nebeliko konkrečių reikalavimų patalpų plotui.
Atkreipiame dėmesį, kad HN 117:2007 nenustato konkrečių reikalavimų patalpų šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemų įrenginiams, o palieka teisę suprojektuoti ir įrengti tokias patalpas, kurios užtikrintų HN 117:2007 reglamentuotus mikroklimato parametrus. Pakeistoje HN 117:2007 detaliau išdėstyti reikalavimai, kaip laikyti paruoštus naudojimui instrumentus.
Komfortas - tai aplinka, supanti žmogų; čia jis gerai jaučiasi, nerizikuodamas susigadinti sau sveikatos. Pavyzdžiui, žmogui, kad komfortiškai jaustųsi, patalpos oro temperatūra turėtų būti nuo 18 iki 20°C (apsirengusiam drabužiais), santykinė oro drėgmė 40 - 60 proc., supančių konstrukcijų (sienų) paviršiaus temperatūra - 14 - 19°C, grindų - apie 20°C. Tokiomis sąlygomis oras patalpose turėtų judėti iki 0,3 m/s greičiu.
Kai sienų paviršiaus ir oro temperatūra žemesnė, žmogus praranda labai daug savo kūno šilumos, nes išspinduliuoja į aplinką, ir todėl, netgi jei nėra jokio oro judėjimo, atsiranda skersvėjo pojūtis. Reikalaujama paviršių temperatūra yra pasiekiama tuomet, kai jie yra gerai izoliuojami, naudojant orines šilumines uždangas arba šildant šilumą spinduliuojančiais prietaisais.
Žemos grindų paviršiaus temperatūros gali sukelti peršalimo ligas, ypač tais atvejais, kai viršutiniai grindų sluoksniai (betonas, plytelės) yra labai gerai laidūs šilumai. Naudojant šiltus dengiančius paviršius arba šildomas grindis bei gerą šilumos izoliaciją, viso to galima išvengti. Grindų temperatūra, įprastose patalpose viršijanti 24 - 25°C, o baseino patalpose 32 - 33°C, taip pat yra kenksminga žmogaus sveikatai.
Per žema patalpos oro drėgmė (ypač žiemos metu, kai lauke esantis oras turi labai mažai vandens garų) lemia gleivinės išdžiūvimą ir padidina galimybę susirgti peršalimo ligomis. Aukštas oro drėgnumo lygis sumažina garinimą per odą ir apriboja organizmo galimybę palaikyti organizme vienodą temperatūrą (tvankumo jausmas).
Kai oro judėjimo greitis per didelis, dėl konvekcijos padidėja kūno atiduodamos šilumos dalis. Patalpos, kurioje yra neapsirengusių žmonių, priklausomai nuo jų judrumo, oro temperatūra turėtų būti 26 - 30°С, nes kuo daugiau žmogus juda, tuo daugiau jo kūnas atiduoda šilumos.
Oro temperatūra prie baseino turėtų būti tik keletu laipsnių aukštesnė už vandens temperatūrą, nes garuojant drėgmei iš vandens plėvelės, kuri atsiranda žmogui išlipus iš baseino, vyksta papildomas šilumos išspinduliavimas ir kai patalpos oro temperatūra per žema, atsiranda šalčio pojūtis.
Kita vertus, šildyti grindis reikėtų tik kai oro temperatūra žemesnė nei 28°C arba kai yra bloga grindų šilumos izoliacija. Drėgmės reikalavimai yra tokie pat, kaip ir atskirtose patalpose, o po stogu esančių baseinų oro judėjimo greitis neturėtų viršyti 0,3 m/s.
Leistina vandens temperatūra, kaip ir oro temperatūra aplink baseiną, kai kuriais atvejais priklauso nuo galimo žmonių aktyvumo. Be to, reikia prisiminti, kad kai vandens ir oro temperatūra vienoda, vandenyje atvėstame beveik 20 kartų greičiau nei ore.
Standartiniuose ir dideliuose baseinuose, kurių plaukimo takelio ilgis 25 - 50 metrų, ir lankosi žmonės, mokantys plaukti, vandens temperatūra gali būti apie 22°C, o mokomuosiuose plaukimo baseinuose, kurių plaukimo takelių ilgis 8 - 16 metrų, vandens temperatūra turėtų būti 23 - 26°С. Jei plaukiojama gydymo tikslais (norint nuimti krūvį nuo stuburo), vandens temperatūra neturėtų viršyti 28°C (kai temperatūra žemesnė nei 25°C, gali atsirasti mėšlungis).
Dėl to individualiuose po stogu esančiuose baseinuose rekomenduojama vandens temperatūra yra 24 - 28°C, o mažiems vaikams skirtuose baseinuose - 28 - 30°C. Iš esmės individualūs baseinai turėtų tenkinti šias mikroklimato charakteristikas: vandens temperatūra 28 - 30°C; oro temperatūra 2 - 3°C aukštesnė už vandens temperatūrą (26 - 31°C). Žinotina, kad žymiai aukštesnė oro temperatūra sumažina garinimą iš baseino, vadinasi, sumažina šilumos sąnaudas vandens šildymui.
Tvankumo jausmas atsiranda tik kai santykinė oro drėgmė labai aukšta. Paprastai atviruose baseinuose žmonės yra aktyvesni, nei esančiuose po stogu. Be to, čia oro temperatūra yra gerokai žemesnė, o šilumos atidavimas - didesnis, tačiau tik kai šildo saulė.
Paprastai atvirame baseine oro temperatūra būna žemesnė (21 - 25°C) nei baseine po stogu. Mikroklimato pagerinimui ir papildomo komforto sukūrimui, ypač kai maudymosi sezonas ilgas arba naudojantis baseinu žiemos metu, rekomenduojamas grindinis šildymas arba apeinamojo takelio ir priėjimų prie vonios spindulinis šildymas elektriniais infraraudonuosius spindulius skleidžiančiais prietaisais.
Šildymas reikalingas pereinamaisiais mėnesiais (balandį, gegužę, rugsėjį ir spalį), nes paprastai maudymosi sezonas trunka 6 mėnesius: nuo balandžio vidurio iki spalio vidurio. Kadangi tarp vandens paviršiaus ir supančio oro pastebimi žymūs šilumos mainai, atvirus baseinus reikėtų įrengti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo vėjo.
Jei baseinas eksploatuojamas ištisus metus, tuomet rekomenduojama įrengti pastogę, turinčią mechaninę pavarą, nes tai leidžia labai stipriai sumažinti šilumos nuostolius, o eksploatacines išlaidas sumažinti iki vasaros periodo išlaidų lygio.
Atviru baseinu, kuriame nėra numatytas šildymas, galima naudotis gana trumpai, nes šilumos nuostoliai tokiu atveju pastovūs (ypač naktį). Pagal 3 punktą šilumos praradimas yra apytiksliai lygus šilumos gavimui nuo plaukikų kūnų, o šilumos praradimas, kai baseinai yra įkasti į gruntą (6 punktas), reikėtų žiūrėti tik į pirminį vandens pašildymą, kai prie baseino prisišlieję elementai įkaista iki vandens temperatūros, o toliau tik akumuliuoja gautą šilumą.
Būtina pažymėti, kad iki šiol naudotose šilumos nuostolių, atsiradusių dėl garavimo, skaičiavimo lygtyse nebuvo įskaičiuoti skirtingų sluoksnių ribose vykstantys procesai, o tai mažino gaunamų rezultatų tikslumą.
Vasaros metu vidutinė oro temperatūra buvo laikoma 10°C, nors faktiškai šis dydis yra 14 - 14,5°C, o skaičiuojamas oro, esančio virš baseino greitis 1 - 4 m/s, neatitinka faktinio virš vandens esančio oro judėjimo greičio, kuris yra gerokai žemesnis.
Baseino spinduliavimą visada reikia lygiuoti prie esamo atmosferos spinduliavimo. Baseino vandens temperatūra dėl saulės poveikio faktiškai viršija užsiduotą reikšmę 40 K. Stiprus saulės spinduliavimas yra lemiamas giedro dangaus, nors, kita vertus, paprastai vakarinis atmosferos spinduliavimas yra beveik nepastebimas, o baseino spinduliavimas, ypač naktį, žymiai didesnis, nei atmosferos spinduliavimas debesuotumu oru.
Dėl to skaičiavimuose rekomenduojama naudoti viso sezono pastovų saulės spinduliavimo dydį, turint galvoje, kad kuo didesnis saulėtumas, tuo aukštesnė vandens temperatūra ir didesnis baseino spinduliavimas. Baseino vandens gylis neturi esminio poveikio energijos balansui ir yra tik tūrio charakteristikos vienetas.
Nuo vandens paviršiaus ploto priklauso temperatūros sumažėjimo ir kiekvieno baseino šilumos nuostolių santykis, nes kai šilumos praradimo ir suteikimo dydžiai vienodi, seklus baseinas greičiau nei gilus atvėsta, tačiau ir greičiau sušyla.
Įleistų į gruntą atvirų baseinų šilumos nuostolių vasarą galima neskaičiuoti, kadangi gruntas prastai praleidžia šilumą ir akumuliuoja pirminio pašildymo metu gautą šilumą. Šilumos nuostoliai į gruntą yra nedideli, lyginant su kitais šilumos nuostoliais. 1 cm storio šilumos izoliacija sumažina šilumos nuostolius iki 80 proc. Papildomi sienelės nuostoliai sudaro vos 15,5 kWh/dieną, kas sudaro 0,55 kWh/m2 per dieną, kai temperatūra sumažėja 0,37°C.
Baseino betoninių sienelių šilumos izoliaciją reikėtų atlikti išorinėje pusėje. Surenkamuosiuose baseinuose rekomenduojama įdėti standžius šilumą izoliuojančius demblius tarp plėvelės ir išorinio baseino sienelės krašto.
Tyrimai parodė, kad tamsiomis plytelėmis apklijuotas baseino kraštas žymiai pagerina saulės šilumos absorbavimą. Vidutinių saulės šilumos sugėrimo dydžių pokytis, keičiant baseino apdailos plytelių spalvą, skiriasi iš esmės, netgi jei plytelės spalva keičiama iš šviesiai žydros į tamsią žydrą.
Norint baseiną pilnavertiškai eksploatuoti žiemos metu, reikia labai daug energijos išteklių. Dėl to žiemos metu atviruose baseinuose rekomenduojama naudoti priedangas. Skirtingai nei vasarą, vandens temperatūrą veikia šilumos atidavimas į gruntą. Net naudojant 1 cm storio putplastį, pasiekiama daugiau nei 25 proc. ekonomija.
Individualiuose baseinuose, kur filtras plaunamas maždaug 1 kartą per savaitę, šilumos nuostolių galima išvengti, o viešbučių baseinuose, kur filtrą būtina praplauti kasdien, į šį faktorių reikia atkreipti dėmesį.
Esminis atvirų baseinų šilumos nuostolių elementas - garavimas, kuris iš esmės priklauso nuo oro temperatūros. Tokiu būdu nešildomuose atviruose baseinuose vandens temperatūra dienos metu pakyla arba išlieka pastovi, o naktį gerokai nukrinta.
Baseino priedangos įrengimas gerokai sumažina išgarinimo lygį, stipriai sumažina spinduliavimą ir, galima sakyti, sumažina dėl konvekcijos atsiradusius šilumos nuostolius. Įrengus priedangas atviruose baseinuose, didžiausius šiluminius nuostolius jų atsiradimo metu galima sumažinti iki 80 proc. Tik reikia turėti galvoje, kad dėl didelio suminio šilumos nuostolių santykinio dydžio esminę reikšmę turi priedangos šiluminė izoliacija.
Naudojant priedangas be šilumos izoliacijos, šilumos ekonomija, lyginant su priedangomis su šilumos izoliacija, sudaro tik 30 - 40 proc. Nuo priedangos paviršiaus vanduo turi pasišalinti (angos, perforacija ir t.t.), nes ant paviršiaus susikaupusio lietaus vandens garavimas lemia šilumos praradimą.
Kai baseinas nenaudojamas, saulės kolektoriaus tipo priedanga virš baseino gali būti paliekama ir dieną. Baseinai, dengti priedanga iš šviesai laidaus šilumą izoliuojančio viršutinio sluoksnio ir prie vandens priglundančio absorbuojančio sluoksnio, žymiai geriau sugeria saulės spindulius, nei atviri baseinai.
Norint nustatyti atvirų baseinų šildymo išlaidas, esminę reikšmę turi vidutinės šilumos sąnaudos, priklausančios nuo metų laiko ir vandens temperatūros. Šildymo išlaidų apskaičiavimui šilumos sąnaudas reikia padauginti iš 1 kWh elektros energijos kainos.
Tuomet, kai atviras baseinas buvo šildomas iš katilinės, tai buvo daroma jo pašildymo sistemą prijungiant prie namo šildymo sistemos. Visose sistemose vanduo pašildomas iki jam patenkant į baseiną.
Renkantis pašildymo sistemą, rekomenduojama atsižvelgti į jos eksploatavimo išlaidas. šildytuvai, naudojantys skystą naftos pagrindu pagamintą kurą; paprastai jie turi savo vandens siurblį arba yra prijungiami prie cirkuliacinės baseino linijos (į vandens padavimo plotą, esantį už filtrų). Jų galingumas paprastai siekia 45 kW (40000 kcal/h).
dujiniai šildytuvai, naudojantys propano dujas, su įmontuotu filtu arba be jo (pastaruoju atveju su cirkuliaciniu filtru). Jų galingumas sudaro 37 kW (32000 kcak/h). Propano sąnaudos apie 3,2 kg/h.
standartiniai dujiniai vandens šildytuvai, kurių galingumas siekia 17,5 kW (15000 kcal/h), 23 ir 28 kW. Jie prijungiami prie cirkuliacinės linijos už siurblio filtro. Sistema reguliuojama pagal praleidžiamo vandens kiekį. Termostatas susietas su siurbliu arba maišytuvu; jei trūksta vandens, dujų padavimas nutraukiamas. Kasmet būtina išvalyti šio šildytuvo vidinius šildymo elementus.
Šie prietaisai, turintys temperatūros reguliatorių, skirti tik baseinų vandens šildymui. Jie pajungiami nuo elektros tinklo, turinčio atitinkamas galingumo charakteristikas. Priklausomai nuo baseino dydžio ir vietos klimato, naudojami nuo 3 iki 18 kW galingumo šildytuvai. Juos galima sumontuoti pagrindinėje linijoje (filtruojančio prietaiso plote prie išleidimo angos) arba papildomoje sistemos atšakoje.
Dėl gana nedidelio temperatūrų skirtumo tarp oro ir plaukimo baseino vandens, saulės kolektorių, naudojamų atvirų baseinų vandens šildymui, naudingumo koeficientas vasaros metu yra pakankamai aukštas: kiekvienas kolektoriaus kvadratinis metras duoda nuo 3 kW (balandį) iki 5 kW (liepą, rugpjūtį). Vasarą rekomenduojama naudoti paprastus saulės kolektorius (ir iš lankstaus plastiko).
Kolektoriai, neatskiriamai prijungti prie baseino, gali pradėti rūdyti, todėl turėtų būti padengti tam tikromis medžiagomis, be to, juose gali pradėti kauptis karbonatinės nuosėdos.
Įrengiant privačius plaukimo baseinus ir SPA zonas, svarbu užtikrinti, kad techninės patalpos būtų tinkamai paruoštos. „Ospa®“ baseinų įrangos gamintojas siūlo atkreipti dėmesį į sprendimus, kurie reikalauja specifinių sąlygų montavimui ir eksploatacijai. Reikalingas pakankamas patalpos aukštis, tai užtikrina be rūpesčių įrangos montavimą ir priežiūrą. Techninės patalpos turi būti sausos ir neužšąlančios, o patalpos temperatūra turėtų svyruoti nuo 8 iki 30 °C.
Techninės patalpos yra esminis aspektas, užtikrinantis „Ospa®“ baseinų įrangos efektyvumą ir patikimumą. Statybininkams ir projektuotojams svarbu atidžiai laikytis reikalavimų, išvengti galimų problemų ir užtikrinti ilgalaikį klientų pasitenkinimą.
Masažinė vonia B1515-2 su hidro masažu
tags: #temperaturos #poreikis #spa #patalpoje