Šiame straipsnyje nagrinėjama turto konfiskavimo praktika Lietuvoje, atsižvelgiant į Baudžiamojo kodekso (BK) 72 straipsnio nuostatas. Straipsnyje siekiama nustatyti, ar praktikoje įgyvendinamas proporcingumo principas taikant turto konfiskavimą reglamentuojančias normas ir ar šių priemonių taikymas nepažeidžia pagrindinių asmens teisių, saugomų tarptautiniais teisės aktais.
Turto konfiskavimo esmė ir principai
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau - BK, baudžiamasis įstatymas) baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo (BK 72 str.), kaip vienos iš tokių priemonių, nuostatų taikymas turi būti pagrįstas, be kita ko, iš teisingumo ir proporcingumo principų kylančių reikalavimų įgyvendinimu. Šių principų įgyvendinimas taip pat yra aktualus sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą (BK 72 str. 5 d.).
BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimo privalomumas tais atvejais, kai konfiskuojamas nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, gali pažeisti asmens teises į nuosavybę, atitinkamai pažeidžiamas proporcingumo principas asmeniui užkraunant pernelyg didelę naštą.
Konfiskuotino turto vertės nustatymas
Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, ilgą laiką vyravo gana skirtinga pozicija aiškinant, kaip turėtų būti nustatoma konfiskuotinos transporto priemonės vertė. Šiame tyrime, apibendrinus galimus konfiskuotino turto vertės nustatymo kriterijus, ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutarčiai baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, aktualioje vienodinant teismų praktiką taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Pagal BK 72 str. 5 dalį, kai toks turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims arba negali būti paimtas dėl kitų priežasčių arba šio turto konfiskavimas nebūtų tinkamas, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško pinigų sumą, atitinkančią konfiskuotino turto vertę.
Kaip Tampama Turtingu? 3 Žingsių, Patikrinta Praktika, Pasyvios Pajamos ir Ankstyva Pensija
Išplėstinis turto konfiskavimas ir problemos
Taip pat nagrinėjamos išplėstinio turto konfiskavimo įgyvendinimo problemos teismų praktikoje ir santykis su nauju įsigaliojusiu Civilinio turto konfiskavimo įstatymu.
Pastebėta, kad turto konfiskavimas iš trečiųjų asmenų yra neefektyvus, teismai skirtingai aiškina BK 72 str. 4 dalyje įtvirtintas normas. Išplėstinio turto konfiskavimo neefektyvumas siejamas su pareigūnų kvalifikacijos trūkumu, mažu finansavimu - nesprendžiant šių problemų, tikėtina, kad civilinio turto konfiskavimo mechanizmas ateityje taip pat bus neefektyvus.
Pasiūlymai dėl BK 72 straipsnio tobulinimo
Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant suvienodinti nacionalinę teismų praktiką su EŽŽT praktika ir tarptautiniais teisės aktais, teikiamas pasiūlymas keisti BK turto konfiskavimo privalomumą įtvirtinančią (BK 72 str. 3 dalis) ir turto konfiskavimo iš trečiųjų asmenų reglamentuojančią (BK 72 str. 4 dalis) normas.
Preliminariosios sutartys ir pirkėjo teisės
Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.
Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.
Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko. Netiesioginės ar pernelyg nutolusios išlaidos (pvz. Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį.
Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.
Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.
Civiliniame kodekse yra atskirai reglamentuota būsimo gyvenamojo namo ar buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuomet fizinis asmuo (vartotojas) iš verslininko įsigyja dar statomą būstą. Nepastatytą būstą įsigyjantis pirkėjas turi žinoti, kad preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo-pardavimo sutarties išskirtinumas yra tas, kad be kitų civilinių teisių gynimo būdų pirkėjas gali reikalauti, kad pardavėjas prievolę įvykdytų natūra. Tačiau ir ši gynybos priemonė nėra absoliuti. Ji gali būti neveiksminga tais atvejais, kai, pvz., turtas jau yra perleistas trečiajam asmeniui.
Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus. Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.