Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko atvejų, kai kinams atsisakoma išnuomoti būstą dėl jų tautybės. Tokie veiksmai yra akivaizdi diskriminacija ir prieštarauja pagrindiniams žmogaus teisių principams.
Socialinė gerovė tapo begaline, įvairia ir kompleksiška institucija. Tie žmonės, kurie susidomi ar yra įtraukti į socialinės gerovės politiką, programas ir praktiką, mato, kad būtina suprasti, aprašyti ir apibrėžti socialinės rūpybos esmę, ribas ir dinamiką. Politika sukuriama įsisąmoninant pagrindinius socialinės gerovės kūrimo motyvus, kurie lydi individus, organizacijas ir vyriausybes, angažuojantis socialinės gerovės veiksmams ir suprantant giliai paslėptus visuomenės požiūrius, kurie paremia ir konstruoja šiuos motyvus.
Socialinės gerovės (social welfare) sistema yra sąvoka, turinti gana ilgą istorinę raidą ir daug interpretacijų. Robert L., Barker socialinio darbo žodyne nurodoma, kad “socialinės gerovės sistema yra nacionalinė programų, pašalpų ir paslaugų sistema, kuri padeda patenkinti žmonių socialinius, ekonominius, išsilavinimo ir sveikatos poreikius, kurie yra svarbiausi visuomenės aprūpinimui”.
Kaip teigia Friedlander ,” socialinės gerovės institucija yra “ organizuota socialinių paslaugų ir institucijų sistema, sukurta padėti individams ir grupėms pasiekti patenkinamus gyvenimo, sveikatos ir asmeninių bei socialinių ryšių standartus, kurie leistų jiems išplėtoti jų pilnus sugebėjimus ir pagerintų jų gyvenimo kokybę harmoningai su jų šeimų ir bendruomenės poreikiais” tai begalinė, įvairi ir kompleksiška institucija - metainstitucija.
Pagal Herbert Bisno - “socialinė gerovė -socialinė institucija, kurios tiesioginė pagrindinė veikla yra susijusi aprūpinant ir pagerinant emocinį, intelektualinį, fizinį ir visuomeninį žmogaus funkcionavimo aspektus”.
Naudojant socialinės rūpybos (gerovės) kaip institucijos sąvoką, galima analizuoti ar gerovės sistema kuria gerovę ar besinaudodama kitų institucijų, pvz. ššeimų gerove, siekia kitokių tikslų. Aiškiai matomas spartus socialinės rūpybos augimas, todėl jos supratimas ir paaiškinimas reikalauja naujų metodų.
Socialinės rūpybos vaidmenys
Yra išskiriami trys socialinės rūpybos vaidmenys.
- Pirmasis, gal būt seniausias, - tai plyšių užpildymo, pirmosios pagalbos vaidmuo. Šis vaidmuo arba tokia socialinės rūpybos funkcija yra liekaninė( residual). Ši funkcija parodo tai, kad socialinės rūpybos paslaugos turėtų būti suteikiamos tik tada, kai individo poreikiai nėra tinkamai patenkinti kitų socialinių institucijų pagalba, pirmiausia šeimos ir rinkos ekonomikos. Laikantis šios nuomonės, socialinės paslaugos neturi būti teikiamos, kol kitos priemonės nežlugo arba kol visi šeimos ir individo resursai nėra išnaudoti. Po šia “liekanine” nuomone įprastai stigma (gėdos ženklas) paliečia paslaugų gavėjus.
- Antras vaidmuo, susijęs su kitokia socialinės rūpybos funkcija - visuomeninių pokyčių pasekmių sušvelninimu atskiram individui arba tiesiog naujų visuomeninių poreikių tenkinimu. Tai yra institucinės gerovės vaidmuo. Jis reiškia tai, kad socialinės rūpybos programos turi būti priimtinos kaip tinkamos, teisėtos modernios institucinės visuomenės funkcijos, padedančios individams pasiekti savo aukščiausią sklaidą, raidos pakopą. Naudojantis šia nuomone, visi paslaugų gavėjai priimami kaip nusipelnę ggauti šias paslaugas ir, manoma, kad individo sunkumai nėra tik jo asmeninė problema, ir negali būti jo kontroliuojami, pvz.: bedarbystė, išsilavinimas.
- Vystymo (development) arba plėtros programos yra orientuotos į sudarymą sąlygų žmogui, kad jis/ji galėtų geriausiai panaudoti savo galimybes bet kuriame žmogaus amžiaus tarpsnyje. Šios programos nesprendžia socialinių problemų, bet kuria gerovę.
Visus šiuos vaidmenis socialinės rūpybos sistema, sukuria pasinaudodama programomis:
- Draudiminio tipo programos.
- Pašalpų programos.
- Kompensacijos.
Socialinis darbas yra profesinis užsiėmimas. Jis atliekamas daugiausiai socialinėse paslaugose, ar kitose socialinės rūpybos institucijose. Socialinė r8pyba - tai yra pirminė ir plačiausia arena, teritorija, kurioje jis yra atliekamas. Socialinės paslaugos yra tai, ką jis sukuria kartu su kitais. Socialiniai darbuotojai yra pagrindinė pprofesinė grupė socialinės gerovės kūrimo arenoje.
Žmonių poreikiai, kuriuos patenkina socialinė rūpyba, gali būti grupuojami labai įvairiai. Yra bendri socialiniai poreikiai visiems žmonėms, kuriuos žmonės turi įvairiais savo gyvenimo tarpsniais. Yra sspecialūs poreikiai, kuriuos turi tam tikros žmonių grupės ir tie, kuriuos sukuria tik visuomenės struktūros.
Šalia bendrųjų žmogiškųjų poreikių, su kuriais turi susitvarkyti socialinė rūpyba, yra poreikiai, kurie turi pasekmes tik tam tikram individui, ar jų grupėms, arba šie poreikiai veikia visus žmones retkarčiais.
- Neįgalūs yra žmonės, kurie negali apsiginti, ar ggal ne visiškai turintys tam tikras charakteristikas, kurios juos stato į tam tikrą nesėkmę.
- Nepasiruošę - yra galintys, bet nepasiruošę individai ir grupės.
Svarbu pabrėžti, kad diskriminacija dėl tautybės yra netoleruotina ir pažeidžia žmogaus teises. Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo tautybės, turi teisę į vienodą ir sąžiningą elgesį, įskaitant teisę įsigyti ar išsinuomoti būstą.
Įstatymai turi užtikrinti, kad visi asmenys būtų apsaugoti nuo diskriminacijos dėl tautybės. Būtina griežtai bausti tuos, kurie pažeidžia šiuos įstatymus, siekiant užtikrinti teisingumą ir lygybę visiems visuomenės nariams.
Kaip atpažinti ir kovoti su diskriminacija būsto srityje
Švietimas ir sąmoningumo didinimas yra labai svarbūs siekiant pakeisti visuomenės požiūrį į diskriminaciją. Reikia skatinti toleranciją ir pagarbą skirtingoms kultūroms bei tautybėms, kad būtų sukurtas atviras ir įtraukus visuomenės klimatas.
Būtina užtikrinti, kad kiekvienas žmogus turėtų galimybę gauti būstą nepriklausomai nuo jo tautybės. Tai ne tik žmogaus teisių klausimas, bet ir svarbus žingsnis kuriant teisingą ir darnią visuomenę.
Apibendrinant, diskriminacija nuomojant būstą kinams yra nepriimtina ir turi būti griežtai smerkiama. Įstatymai, švietimas ir sąmoningumo didinimas yra būtini siekiant užtikrinti vienodas galimybes visiems ir sukurti tolerantišką bei įtraukią visuomenę.
