Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra teismo nutarimu paskirtas namas, kokie dokumentai reikalingi norint apsigyventi globos namuose, kaip vykdomas vaizdo stebėjimas ir kokie yra laikino nuosavybės teisės apribojimo aspektai.
Pirmieji žingsniai norint apsigyventi globos namuose
Norint apsigyventi globos namuose, pirmiausia reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūnijos socialinį darbuotoją ir pateikti šiuos dokumentus:
- Asmens (globėjo, rūpintojo ar kito suinteresuoto asmens) raštišką prašymą, kuriame nurodomi tie socialinės globos namai, kuriuose norima apsigyventi ar apgyvendinti jam artimą asmenį.
- Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę).
- Pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą (išduoda seniūnija).
- Medicininių dokumentų išrašą (F 027/a), kurį išduoda šeimos gydytojas (išdavimo data negali būti senesnė nei 3 mėnesiai iki apgyvendinimo globos įstaigoje). Išraše turi būti nurodyta, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ligomis ir jam nediagnozuota ūmi psichozė.
- Neįgaliojo ar pensininko pažymėjimą.
- Specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos, išduotos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT), kopiją.
- Prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma).
- Neįgaliojo pažymėjimo (neįgalumo lygio pažymos, darbingumo lygio pažymos, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ir (ar) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopijas.
Atsižvelgiant į aplinkybes, gali prireikti pateikti papildomus dokumentus. Pavyzdžiui, jei asmuo, kuriam būtinos socialinės globos paslaugos, yra neveiksnus ir jam paskirtas globėjas/turto administratorius arba jis yra įgaliojęs kitą asmenį tvarkyti jo dokumentus, reikia pateikti globėjo ar įgalioto asmens paso kopiją, taip pat teismo nutarimo ar įgaliojimo kopiją.
Kitus reikalingus dokumentus užpildo seniūnijos socialinis darbuotojas, dalyvaujant asmeniui ar jo globėjui, rūpintojui ar kitam suinteresuotam asmeniui.
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Specialiųjų poreikių nustatymo ir socialinių paslaugų skyrimo komisija, apsvarsčiusi asmens prašymą, vieno mėnesio laikotarpyje informuoja apie priimtą sprendimą dėl stacionarios socialinės globos teikimo.
Kai asmuo gali susimokėti visą kainą iš savo lėšų, jis ar juo besirūpinantis asmuo pateikia aukščiau nurodytus dokumentus Globos namų direktoriui. Jeigu yra laisvų vietų, sprendimas dėl apgyvendinimo gali būti priimtas tą pačią dieną.
Mokėjimas už socialinės globos paslaugas
Jeigu asmuo neturi galimybių savo lėšomis mokėti už socialinės globos paslaugas, tai jo finansines galimybes vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė. Mokėjimo dydis kiekvienam asmeniui nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes, teikiamų paslaugų rūšį ir socialinės globos kainą.
Už trumpalaikę socialinę globą asmuo moka 80 procentų gaunamų senatvės (neįgalumo) pensijos pajamų (turtas nevertinamas) ir 100 procentų slaugos/ priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos.
Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas vertinant asmens pajamas ir turtą:
- Jeigu asmens turto, turėto per 24 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, vertė yra mažesnė už asmens gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, asmuo už paslaugas moka 80 procentų nuo gaunamų pajamų per mėnesį.
- Jeigu asmens turto vertė yra didesnė už nustatytą turto vertės normatyvą, asmuo moka 80 procentų nuo gaunamų senatvės (neįgalumo) pensijos pajamų pajamų ir 1 proc.
Vaizdo stebėjimo tvarka globos namuose
Palangos miesto globos namuose vykdomas vaizdo stebėjimas, siekiant užtikrinti pastato, jame esančio turto, darbuotojų, gyventojų ir lankytojų saugumą. Vaizdo stebėjimas taip pat padeda išaiškinti įvykius, ginčytinas situacijas bei apsaugoti nukentėjusius asmenis, kai tai būtina bylos nagrinėjimui. Taisyklės parengtos vadovaujantis Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (BDAR) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (ADTAI), siekiant užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą.
Vaizdo stebėjimo teritorija ir sąlygos
Vaizdo stebėjimas vykdomas globos namų kieme prie pagrindinio įėjimo, 1 ir 2 aukštų bendrosiose patalpose, fojė bei kitose bendro naudojimo vietose. Draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą patalpose, kur gyventojai ar jų artimieji tikisi privatumo, išskyrus atvejus, kai tai leidžia įstatymai arba teismo nutarimas dėl gyventojo neveiksnumo. Vaizdo stebėjimas yra galimas esant labai sunkiai gyventojo sveikatos būklei, laikantis visų apsaugos priemonių.
Prieiga prie vaizdo įrašų
Teisėtą prieigą prie vaizdo stebėjimo įrašų turi globos namų direktorius ir direktoriaus pavaduotojas. Jiems leidžiama tvarkyti vaizdo įrašus, tačiau kiti darbuotojai, pvz., slaugytojai, gali tik stebėti tiesioginę transliaciją, siekiant užtikrinti saugumą ir tinkamą paslaugų teikimą. Atsakingi darbuotojai privalo laikytis konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, kad vaizdo duomenys nebūtų pasiekiami neįgaliotiems asmenims.
Vaizdo įrašų saugojimas
Vaizdo įrašai saugomi ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Po šio laikotarpio vaizdo įrašai automatiškai ištrinami, o nauji duomenys įrašomi į atsilaisvinusią vietą. Esant techniniams gedimams ar atliekant profilaktinį darbą, vaizdo stebėjimo sistemos priežiūrą atlieka tam paskirtas paslaugų teikėjas.
Duomenų subjektų teisės
Vaizdo stebėjimo metu užfiksuoti asmenys (duomenų subjektai) turi teisę būti informuoti apie jų asmens duomenų tvarkymą. Jie gali pateikti prašymą peržiūrėti, ištaisyti ar ištrinti vaizdo duomenis, susijusius su jų asmeniu. Pateikus prašymą peržiūrėti vaizdo įrašus, globos namai turi teisę užtušuoti trečiųjų asmenų atvaizdus, kad būtų apsaugotas jų privatumas.
Prašymų nagrinėjimas
Gavus duomenų subjekto prašymą, globos namai turi per 30 dienų atsakyti nurodytu būdu. Jei prašymas tenkinamas, vaizdo įrašai gali būti pateikiami gyventojui arba jo artimiesiems, atsižvelgiant į BDAR ir ADTAI reikalavimus. Vaizdo įrašai taip pat gali būti perduoti teisėsaugos institucijoms, jei tai būtina teisiniais tikslais.
Baigiamosios nuostatos
Globos namų darbuotojai yra supažindinami su vaizdo stebėjimo tvarka ir įsipareigoja laikytis visų BDAR ir ADTAI reikalavimų.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas - tai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (BPK) įtvirtinta procesinė prievartos priemonė, susijusi su žmogaus teise į nuosavybės neliečiamumą. Kaip ir kiekviena procesinė prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė siekiant tam tikrų proceso tikslų.
Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 72-3 straipsnyje (išplėstinis turto konfiskavimas) nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Pagrindai laikino nuosavybės teisės apribojimui
Civilinio ieškinio užtikrinimas
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai procese yra ar gali būti pareikštas civilinis ieškinys ir kai kyla grėsmė, jog nepritaikius šios priemonės baudžiamojo proceso dalyvis gali paslėpti, sunaudoti, sunaikinti turimą turtą ar kitaip trukdyti procesui bei pažeisti civilinių ieškovų teises į žalos atlyginimą. Prašomo apriboti turto vertė turi būti proporcinga civilinio ieškinio dydžiui. Nutarime privalo būti nurodytas asmuo, kurio ieškinio reikalavimo įvykdymui užtikrinti laikinai apribojama nuosavybės teisė.
Galimo turto konfiskavimo užtikrinimas
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas skiriamas, kai yra pagrindas manyti, kad asmens turtas yra padarytos nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir jis, procesui pasibaigus teismo nuosprendžiu, gali būti konfiskuotas, paimant jį valstybės nuosavybėn (BK 72 str.). Nusikalstamos veikos padarymo įrankis - tai daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo priemonė - tai daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Įstatymas imperatyviai numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuotas visais atvejais.
Išplėstinio turto konfiskavimo užtikrinimas
Baudžiamasis įstatymas taip pat numato galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - išplėstinį turto konfiskavimą. BK 72-3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Teismų formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti ne tik bausmes, bet ir kitokias teisinio poveikio priemones, be kita ko, tokias, kuriomis siekiama ne nubausti asmenį, o atkurti teisingumą ir konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, riboti ir mažinti nusikalstamumą, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2023 m. spalio 12 d. nutarime pažymėjo, kad asmeniui, pripažintam kaltu padarius nusikalstamą veiką, iš kurios jis turėjo turtinės naudos, taikant tokią teisinio poveikio priemonę, kuria valstybės nuosavybėn paimamas kitas nusikalstamu būdu, bet ne iš tos nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, įgytas turtas, nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos jis tą turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas. Siekiant taikyti šią teisinio poveikio priemonę, asmuo (įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis) neturi būti pripažintas kaltu padaręs dar ir kitą konkrečią nusikalstamą veiką, iš kurios jis galėjo įgyti turto, kuris yra neproporcingas jo teisėtoms pajamoms ir kurį siekiama konfiskuoti.
Laikino nuosavybės teisės apribojimo procedūra ir terminas
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas ikiteisminio tyrimo metu skiriamas prokuroro nutarimu, o perdavus bylą į teismą - teismo nutartimi. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius. Šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius.
Baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba kai įtariamasis yra pasislėpęs laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas, o nuo 2023 m. birželio 1 d., įsigaliojus BPK 122, 151, 167 ir 225 straipsnių pakeitimo įstatymui, laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas ir tiriant, nagrinėjant tam tikras apysunkes nusikalstamas veikas kaip nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų ar strateginių prekių kontrabanda ir t. t.
Šiuo atveju išryškėja šios procesinės prievartos priemonės trūkumas, kadangi laikinos nuosavybės teisės apribojimo taikymas gali tęstis ilgą laiką bei gali būti nepagrįstai ribojama savininko teisė.
Asmenys, kuriems gali būti taikomas apribojimas
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą galima taikyti ne tik įtariamiesiems (kaltinamiesiems), bet ir jų tėvams, globėjams, rūpintojams ar kitam juridiniam asmeniui (pvz., galimo kaltininko darbdaviui), kurie materialiai atsakingi už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus, bei fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie turi BK 72 ir 72-3 straipsniuose nurodytą konfiskuotiną turtą.
Atsižvelgiant į tai, praktikoje atsiranda daug problemų sprendžiant dėl procesinės prievartos priemonės teisėtumo sąžiningų asmenų, nesusijusių nusikalstama veika, atžvilgiu.
Kaip pavyzdys pateikiama situacija, kai vogtas automobilis parduodamas trečiajam asmeniui, kuris neturi nieko bendra su padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės įgijimo teisėtumo klausimą gali išnagrinėti tik teismas, prokuroras ikiteisminio tyrimo stadijoje konkrečiu atveju individualiai gali nuspręsti skirti ar neskirti laikiną nuosavybės apribojimą.
Teisė apskųsti nutarimą
Asmuo, kurio nuosavybės teisės laikinai apribota, turi teisę apskųsti prokuroro nutarimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Teisinėje praktikoje pažymima, kad ši procesinė prievartos priemonė yra susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas, nepažeidžiamos konkretaus asmens teisės bei teisėti interesai, t. y. šią procesinę prievartos priemonę skiriantis (taikantis) įgaliotas subjektas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad būtų patenkintas civilinis ieškinys ar galimas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar laikinai apribojus asmens teises nebus pažeisti proporcingumo, teisėtumo, ekonomiškumo, proceso šalių interesų pusiausvyros principai.
Visgi pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo subjektai skubotai taiko šią procesinę prievartos priemonę iki galo neišnagrinėję visų aplinkybių. Dažnu atveju nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas automatiškai ir tik paskyrus asmeniui laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toliau yra aiškinamasi tokio turto įgijimo, valdymo, naudojimo teisėtumas.
Taip pat ikiteisminio tyrimo stadijoje nuosavybės teisės ribojimas dažnu atveju taikomas remiantis pirmine prielaida, jog šis turtas gali būti nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, nevertinant kitų objektyvių duomenų.
Svarbiausi aspektai
- Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas turi būti pagrįstas ir proporcingas.
- Būtina atsižvelgti į asmens teisę į nuosavybės neliečiamumą.