Teismo ekspertizė turto vertės nustatymas

Turto vertės nustatymas yra svarbus procesas, ypač kai turtas yra areštuojamas ir realizuojamas priverstinio išieškojimo metu. Šiame procese dažnai dalyvauja teismo ekspertai, kurie padeda nustatyti objektyvią turto rinkos vertę. Straipsnyje aptariami teismo ekspertizės ypatumai, teismo eksperto vaidmuo ir funkcijos, taip pat teisės aktai, reglamentuojantys šią veiklą.

Teismo Ekspertas: Kas Tai?

Teismo ekspertas - tai asmuo, turintis specialių žinių ir įgūdžių tam tikroje srityje, kuris įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismas gali pavesti tokiam ekspertui atlikti ekspertizę, kai reikia specialių žinių, pavyzdžiui, nustatant turto vertę.

Ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, prašyti ir gauti visus reikalingus duomenis ekspertizei atlikti (turto nuosavybės dokumentai, deklaracijos ir kita) bei dalyvauti teismo procese. Dėl šių priežasčių ekspertas privalo išmanyti ne tik savo srities, bet ir teisinius niuansus.

Teismo Eksperto Paskirtis ir Funkcijos

Teismo ekspertas gali būti skiriamas:

• Antstolių pavedimu
• Teismų įpareigojimu

Pagrindinis eksperto darbo kokybės matavimo kriterijus - nešališkumas.

Turto vertinimo ekspertizės svarba

Profesionalus turto vertės nustatymas yra viena iš esminių sklandaus priverstinio skolos išieškojimo proceso sąlygų. Laiku investavus į turto vertinimo ekspertizę reikšmingai sumažinama vėlesnių teisminių ginčų ir bylinėjimosi išlaidų rizika.

Visi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjami ginčai dėl turto realizavimo varžytynėse arba parduodant jį skolininko pasiūlytam pirkėjui yra susiję būtent su turto vertės nustatymu.

Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Jei turto vertintojas netinkamai atliks savo darbą, tai ir antstolio procesiniai veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais.

Skolininko ir išieškotojo interesų derinimas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija spalio 11 d. Nutartyje teigia, kad įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo.

Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų.

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.

Antstolis savo iniciatyva turėtų skirti ekspertizę to prašiusiam asmeniui nesumokėjus ekspertizės išlaidų - jei to asmens pateikti prieštaravimai kelia antstoliui abejonių dėl atlikto turto įvertinimo.

Klausimai, užduodami ekspertams

Nuo ekspertams užduodamų klausimų priklauso atlikto ekspertinio tyrimo (ekspertizės) naudingumas, ekspertinio tyrimo (ekspertizės) paslaugos kaina, išsamumas bei įrodomoji vertė bylai.

Klausimai turi būti:

• Konkretūs
• Įžvalgūs
• Įeiti į teismo eksperto sprendžiamų klausimų ratą

Taip pat labai svarbu, kad klausimai neturi būti formuluojami taip, kad tyrimas reikalautų teisiškai įvertinti nustatytus faktus. Visi klausimai turi būti savarankiški, nurodant tiriamąjį laikotarpį, datą ir įmonę.

Pavyzdžiai klausimų, užduodamų ekspertams teismų praktikoje

Teismų praktikoje dažnai pasitaikantys klausimai:

• Kokia yra rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai nekilnojamojo turto, esančio [adresas]: 0,1-- ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1----46--; pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. 4400-20---97--; pastato - malkinės, unikalus Nr.?
• Kokia buvo buto, unikalus Nr. 4400-2----81--:1--1, esančio [adresas], ir buto, unikalus Nr. 4400-24---81--:19--, esančio [adresas]?
• Kokia ------ ha žemės sklypo bendrojo ploto, kitos paskirties (naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis - prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos ir eksploatavimo), unikalus Nr. 4400-2----10--, esančio [adresas]?

Kada reikalingas turto vertintojas?

Ši paslauga reikalinga įvairiais atvejais, tačiau dažniausiai - ruošiantis parduoti būstą, įsirengiant būstą (banko paskolai gauti), teisinių ginčų atveju (vykstant skyryboms, turto dalyboms ir pan.).

Taip pat perkant namą, butą, sklypą ar kitokį nekilnojamąjį turtą, kai norima įvertinti, ar prašoma suma atitinka realią rinkos vertę. Ši paslauga tampa vis aktualesnė paveldint nekilnojamą arba kilnojamą turtą.

Kodėl verta kreiptis į profesionalius turto vertintojus?

Patyręs vertintojas yra naudingas, nes:

• gerai išmano rinką, vyraujančias kainas, paruošia techniškai tvarkingą turto vertinimo ataskaitą.
• galite būti ramūs, kad vertinimas bus atliekamas kokybiškai ir laiku, ataskaitoje bus nurodoma reali turto vertė ir nekils problemų tvarkant, perkant, parduodant turtą.
• gavus turto vertinimo ataskaitą, atitinkančią įstatymų reikalavimus, atsiranda galimybė jos pagalba ginti savo interesus teismuose.

Dokumentai, reikalingi turto vertinimui

Dokumentai priklauso nuo to, kokio tipo turtas vertinamas. Pavyzdžiui:

• Kilnojamojo turto vertinimui: transporto priemonių registracijos liudijimo kopija, techninės apžiūros rezultatų ataskaitos kopija, techninė specifikacija bei įsigijimą pagrindžiantys dokumentai.
• Nekilnojamojo turto vertinimui: kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypo planai, objekto statybos / remonto / renovacijos darbus įrodančiais dokumentais.

Praktiniai aspektai ir patarimai

Nekilnojamojo turto vertinimas apima ne tik analitinį mąstymą, bet ir rinkos padėties supratimą. Todėl svarbu rinktis patyrusius specialistus, kurie gebėtų nešališkai ir tiksliai įvertinti turtą. Turto būklė, vieta ir rinkos sąlygos turi didelę įtaką vertei.

Procesas prasideda nuo pokalbio su specialistu, kurio metu išsiaiškinami vertinimo tikslai ir gaunami reikalingi dokumentai. Turtas apžiūrimas tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o vėliau ruošiama vertinimo ataskaita.

Pagrindiniai etapai:

1. Konsultacija su vertintoju.
2. Dokumentų pateikimas ir analizė.
3. Objekto apžiūra ir įvertinimas.
4. Ataskaitos parengimas.

Kuo anksčiau pateiksite vertintojui reikiamus dokumentus, tuo greičiau jis galės pradėti juos analizuoti. Bet kurio proceso metu klientas gali susisiekti su vertintoju ir užduoti jam rūpimus klausimus. Vertintojo darbas yra ne tik atlikti vertinimo procesą ir pateikti ataskaitą klientui, bet ir užtikrinti, kad klientui neliks jokių klausimų, susijusių su šiuo etapu. Klausimai kilti gali ne tik proceso metu, bet ir apžvelgus ataskaitą.

Teismo Ekspertų Sąrašas ir Kvalifikacija

Norint tapti teismo ekspertu, pirmiausia reikia sėkmingai išlaikyti teismo eksperto egzaminą ir duoti priesaiką LR Teisingumo ministerijoje. Tik tuomet toks asmuo yra įrašomas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (pagal turimas specifines žinias).

Atsakymas paprastas - norint būti teismo ekspertu, būtina atitikti aukščiau minėtus reikalavimus ir būti įrašytam į atitinkamą sąrašą.

Teisės aktai, reglamentuojantys teismo ekspertų veiklą

LR teismo ekspertizės įstatymas, 2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1161, Vilnius; Valstybės žinios, 2002-11-22, Nr.

Savo klientams užtikriname aukščiausiais profesiniais standartais paremtas paslaugas. Mūsų vertintojų komanda atlieka licencijuotą įvairaus turto rūšių vertinimą visoje Lietuvoje. Ilgametė vertintojų ekspertų patirtis mūsų klientams užtikrina sklandų, greitą ir kokybišką vertinimo paslaugų atlikimą.

Klausimai ir Atsakymai

Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?

Pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.

Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema?

Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą.

Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.

Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą.

Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti.

Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui. Tačiau paprastai antstoliai visada sutinka skirti prašomas ekspertizes, jeigu tik neįžvelgia skolininko pastangų dirbtiniu būdu vilkinti išieškojimo procesą.

Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą.

Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu.

Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.

Pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti vertinama kaip teisinė konsultacija.

tags: #teismas #skyre #ekspertize #parduoto #is #varzytiniu