Šiame straipsnyje nagrinėjama teismų praktika Lietuvoje, kai daugiabučių namų savininkų bendrijos (DNSB) tampa atsakovais bylose dėl skolų už šilumos energiją. Aptariama situacija, kai bendrija ginčija savo atsakomybę, argumentuodama, kad nėra tinkamas atsakovas, nes galutiniai šilumos energijos vartotojai yra butų savininkai.
Bylos esmė
Ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Daugiabučio namo savininkų bendrijos „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ skolą už patiektą šilumos energiją, delspinigius ir palūkanas. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta šilumos tiekimo sutartis, tačiau atsakovas nesumokėjo už suteiktas paslaugas.
Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „S. Daukanto g. 12a, Varniai“ su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, prašydamas pripažinti negaliojančia šilumos tiekimo sutartį. Atsakovas teigė, kad bendrija yra nepelno siekianti organizacija ir jai nebūdinga rinkti mokesčius iš butų savininkų, todėl ji negali būti atsakovu šioje byloje. Be to, bendrijos atstovė buvo priversta pasirašyti sutartį dėl daromo spaudimo.
Atsakovo teigimu, sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, ji turi būti panaikinta. Jau pirmojoje byloje teismas savo iniciatyva turėjo tą sutartį panaikinti. Jei nebūtų naikinama visa apimtimi, tai naikintini atskiri sutarties punktai - 5.1 p., 5.7 p. Nepanaikinus sutarties, spręstinas kainų nustatymo teisėtumo klausimas, kompensacijų (dotacijų) suteikimo klausimai. Pagal pasirašytą sutartį bendrija turi mokėti ne didesnę kaip 13 ct/kWh kainą, nes sutartyje apie kainų pakeitimą nekalbama, jokie kiti susitarimai pasirašomi nebuvo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas
Telšių rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Teismas pripažino negaliojančia šilumos tiekimo sutartį nuo jos sudarymo momento. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ nuo 2003 m. spalio 14 d. sutarė tiekti šilumą daugiabučiam namui, esančiam S. Daukanto g. 12a, Varniai, neturėdamas licencijos.
Įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad šią sutartį atsakovo atstovė pasirašė susiklosčius nepalankioms bendrijai aplinkybėms, nes, prasidėjus šildymo sezonui, ieškovo atstovai primygtinai spaudė pasirašyti sutartį tarp šilumos tiekėjo ir bendrijos, atsisakydami sudaryti sutartis su individualiais vartotojais. Pripažino, jog minėta sutartis de jure yra sudaryta su bendrija, kuri joje įvardyta šilumos energijos vartotoju, tačiau de facto galutinis šilumos energijos vartotojas yra ne bendrija, o butų savininkai, t. y. fiziniai asmenys, naudojantys šilumos energiją savo namų ūkio reikmėms.
Teismas nurodė, kad ieškovas, būdamas šilumos energijos butų savininkams pardavėjas, glaudžiai bendradarbiaudamas su bendrija ir butų savininkais, turėjo imtis tam tikrų organizacinių priemonių mokesčiams iš butų savininkų už sunaudotą šilumos energiją surinkti.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatavo, jog ieškovas, būdama stipresnė šalis šilumos energijos pardavimo-pirkimo santykiuose, piktnaudžiavo savo dominuojančia padėtimi, privertė atsakovą pasirašyti jam nenaudingą sutartį.
Todėl teismas padarė išvadą, kad 2003 m. spalio 14 d. tarp ieškovo UAB „Telšių šilumos tinklai“ ir atsakovo DNSB „S. Daukanto 12a, Varniai“, sudaryta Šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartis Nr. 1 sudaryta dėl Telšių rajono savivaldybės bei jos darbuotojų ekonominio spaudimo bendrijos nariams bei kitiems namo gyventojams, todėl ją pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
Apeliacinis skundas
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Telšių šilumos tinklai“ prašė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti.
Ieškovo teigimu, net ir panaikinus šilumos tiekimo sutartį, mokėjimo prievolė už pateiktą šilumos kiekį atsakovui vis tiek išlieka. Iš atsakovo yra reikalaujama tinkamo prievolės įvykdymo, nes ieškovas tiekė šilumos energiją atsakovui, dėl šios energijos kiekio ginčo nėra. Be to, iš teisminės praktikos galima daryti išvadą, kad net nesant sutarties, atsakovas privalėtų atsiskaityti už gautą šilumos energiją, nes pats savo veiksmais sutiko su energijos gavimu.
Atsakovas Daugiabučio namo savininkų bendrija „S. Daukanto g. 12a, Varniai” prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą.
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai nustatė, kad pats ieškovas tuo metu neturėjo licenzijos ir todėl neturėjo teisės pasirašyti ginčo sutarties, juolab reikalauti, kad tokią sutartį pasirašytų kiti. Patenkinus atsakovo priešieškinį, visiškai nebegalima pradinio ieškinio, nes panaikintas pagrindas, kuriuo ieškovas grindžia savo ieškinį.
Šilumos tiekimo sutarčių ypatumai
Šilumos tiekimo sutartys tarp šilumos tiekėjų ir daugiabučių namų savininkų bendrijų (DNSB) turi specifinių ypatumų, kurie lemia teisinius ginčus dėl skolų už šilumą. Štai keletas svarbiausių aspektų:
- Sutarties šalis: Dažnai kyla klausimas, ar DNSB yra tinkama šalis šilumos tiekimo sutartyje, ar sutartys turėtų būti sudaromos tiesiogiai su butų savininkais.
- Atsakomybė už skolas: Jei sutartis sudaryta su DNSB, kyla klausimas, ar bendrija atsakinga už visų butų savininkų skolas, ar tik už savo pačios.
- Sutarties sąlygos: Dažnai ginčijamasi dėl sutarties sąlygų, ypač dėl kainų nustatymo ir keitimo tvarkos.
- Sutarties galiojimas: Kartais sutartys ginčijamos dėl to, kad buvo sudarytos esant spaudimui arba pažeidžiant įstatymų reikalavimus.
Teismų praktikos apžvalga
Teismų praktika šioje srityje yra nevienareikšmė. Kai kurie teismai pripažįsta DNSB atsakingomis už skolas, jei su jomis sudaryta šilumos tiekimo sutartis. Tačiau kiti teismai atsižvelgia į tai, kad galutiniai šilumos energijos vartotojai yra butų savininkai, ir sprendžia, kad DNSB nėra tinkamas atsakovas.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu tinkamai įvertinti sutarties šalis, atsakomybės ribas ir kitas sutarties sąlygas, kad būtų išvengta teisinių ginčų ateityje.
tags: #teismas #skolos #netinkamas #atsakovas #daugiabucio #bendrija