Pastaraisiais metais Lietuvoje įsibėgėja išmaniųjų miestų iniciatyvos, iš kurių vizualiai ir intuityviai suprantamiausi yra skaitmeniniai 3D miestų modeliai. Kartu pradeda nykti ribos tarp skirtingų trimačio modeliavimo paskirčių ir tam naudojamų skirtingų priemonių, tačiau kartais tai gali sukelti kiek nepamatuotų lūkesčių. Pavyzdžiui, tikimasi, kad pastatą bus galima vertinti viso miesto kontekste ir kad 3D GIS gebės tiesiogiai priimti bet kokio detalumo BIM modelius bei, maža to, užsidėjus virtualiosios realybės (VR) akinius, bus galima pasivaikščioti virtualiame mieste, užeiti į projektuojamą ar naują statinį, pamatyti vaizdus pro būsimojo buto ar biuro langus, vėl išskristi virš viso šimtatūkstantinio miesto, apsidairyti, rasti kitą „BIM auką“ ir nusileisti ten dar vienai detaliai analizei. Teoriškai visa tai įmanoma, bet kol kas daugiau tik teoriškai.
Šiuolaikinės kompiuterinės technologijos yra pajėgios automatizuotai skaitmeninti trimatę erdvę ir perteikti mums realybės pojūtį. Tačiau reikia pripažinti, kad kompiuterinės technologijos statybos pramonei kuriamos orientuojantis į konkrečius pritaikymo atvejus, todėl adaptuotos gana siauriems uždaviniams spręsti.
Detalumo lygio (LOD) skirtumai GIS ir BIM sistemose
Esminis sąvokų painiojimas kyla kalbant apie detalumo lygį (angl. Level of Detail, LOD), kaip jis suprantamas GIS ir BIM karalystėse. GIS karalystėje LOD apibrėžia „CityGML“ (angl. City Geography Markup Language) specifikacija. Joje objektų atvaizdavimo detalumas išskaidomas į 5 lygius. Nulinis lygis (LOD0) iš esmės reiškia net ne 3D, o 2.5D informaciją: turimomis priemonėmis atkurtas reljefo modelis, išstumiantis tradiciškai 2D kartografinius duomenis į viršų, trečiosios dimensijos link, tačiau tai nelaikoma 3D tol, kol erdvinis vaizdas neleidžia palįsti „po apačia“ - t. y. LOD1 leidžia virš žemės paviršiaus suformuoti statinių kontūrus, nepateikiant daugiau detalių apie statinio geometrines savybes, bet apibrėžiant aukštingumą, t. y. apibrėžti statinio užimamą erdvę (1 pav.).

Skaitmeninis 3D miesto modelis
BIM specifikacijose detalumo lygis skirstomas pagal kitus kriterijus (2 pav.): LOD100 ir LOD200 iš esmės atitinka „CityGML“ LOD1 ir LOD2 lygius - apibrėžiama objekto užimama erdvė ir architektūrinė koncepcija. BIM LOD300 suprantamas jau kaip detalus statinio projektas, kuriame nustatomi konstrukciniai elementai ir jų fizinės savybės. LOD400 yra gamybai ir statyboms skirti informaciniai modeliai (kaip aš pagaminsiu detalę ar išliesiu betoną, kaip tai sujungsiu statybvietėje), o LOD500 apibrėžia faktinę statinio būseną (angl.

BIM detalumo lygiai
Tuo tarpu kuriant virtualiosios realybės vaizdus, visi objektai paverčiami paviršių tinkleliu su tinkamomis tekstūromis, leidžiančiomis objektus vizualiai interpretuoti ir suvokti kaip realybę. Detalumo lygiai VR scenose realizuojami dalijant tinklelį į hierarchinę susietų dalių struktūrą, vadinamą „LODtree“[1]. Detalumo tinklelis kompiuterio ekrane ar VR akiniuose tuo tankesnis, kuo arčiau prieinama prie objekto (3 pav.).

LODtree detalumo lygiai virtualiosios realybės sistemoms
Autorių kolektyvas iš Aalto universiteto inžinerijos mokyklos, Suomijos geoerdvinių tyrimų instituto ir Oulu universiteto visapusiškos kompiuterijos centro 2018 m. ištyrė Suomijos miestų Helsinkio, Espo, Oulu, Tamperės, Turku ir Vantos 3D iniciatyvas ir nustatė, kad miestai paraleliai vysto CAD/BIM, 3D GIS bei žaidimų platformos VR projektus, nes kiekvienas jų turi skirtingas pritaikymo sritis.
Panevėžio skaitmeninis 3D modelis
Panevėžio skaitmeninį 3D modelį 2017 m. rudenį sukūrė UAB „IN RE“ su partnere UAB „IT logika“. Miesto 3D modelis padeda geriau suvokti situaciją, tobulinti ir valdyti infrastruktūrą. Per interaktyvias paslaugas galima aktyviau įtraukti gyventojus į miesto valdymą ir spartinti inovacijas. Panevėžio 3D modelis apima miesto centro erdvę (plotas - 11 kv. km). Dronais padaryta daugiau kaip 45 tūkst. nuotraukų, iš kurių „Bentley Systems“ realybės kūrimo programa „ContextCapture“ automatiniu būdu per 3,5 mėnesio iki galo sugeneruotas 3D modelis.
Organizuojant Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) architektūrinį konkursą 2018 m. pradžioje nuspręsta, kad, teikdami siūlymus, dalyviai pateiks ir projektų trimačius modelius. Komisija galėjo ne tik įvertinti pasiūlymus analizuodama projektus spausdintuose dideliuose brėžiniuose, bet ir pažvelgti į juos trimačiame kontekste įvairiais rakursais, suvokti siūlomo pastato dydį ir jo santykį su esamu užstatymu.
Konkursą laimėjusios komandos „IMPLMNT architects“ lyderis Aurimas Syrusas teigia: „Nors per atvirą konkurso sąlygų aptarimą dėl siūlymo trimatį modelį naudoti vietoj tradicinio maketo iš architektų bendruomenės buvo justi šioks toks skepticizmas, manau, kad sprendimas pasiteisino. Paprastai nedidelis vizualizacijų kiekis „įkalina“ sprendimą - jį galima apžiūrėti tik keliais geriausiais rakursais. Žinoma, apžvelgti projektą mes pratę į aplinką įstatomame makete, bet jis neblogai atsiskleidžia ir 3D modelyje“.
Ž. pastebi, kad trimatės realybės modelio reikalavimas architektūriniuose konkursuose - naujiena Lietuvoje, o kitose pasaulio šalyse jis plačiai naudojamas. Konkursuose prašoma pateikti ne tik apibendrintus trimatės realybės, bet ir BIM modelius. Trimatės realybės modelio naudojimas konkursuose yra gera alternatyva, nes, norint kokybiškai paruošti ir transportuoti fizinį maketą, reikia didelių resursų ir laiko. O įprastinės architektūrinės vizualizacijos keliais rakursais, Ž.
Syrusas šiuolaikines technologijas giria ir kaip gerą platformą su konkursiniais darbais susipažinti miestiečiams, kuriems rūpi miesto plėtra: „Matau šios technologijos prasmę ir taikymą nebūtinai konkursuose. Realybės ir modelių samplaikos naudojimas plinta kartu su vystytojų ir projektuotojų technologiniu tobulėjimu, o jis nėra nei labai greitas, nei visaapimantis. Tam kartais turi įtakos ir ambicingi ar nuo galimų grėsmių siekiantys apsidrausti užsakovai. Kita vertus, dažniausiai reikalų tenka turėti su pažangiausia, naujovių siekiančia visuomenės dalimi, kuri iš inovacijų siekia maksimalios naudos jau šiandien.
Projektuodama gyvenamąjį pastatą „Žvėryno vakarai“ (Saltoniškių g. Naudojantis moderniomis „Bentley Systems“ realybės modeliavimo technologijomis „ContextCapture“ ir „LumenRT“, į Vilniaus miesto dalies nuo Žvėryno iki Gedimino pilies 3D realybės modelį buvo įkelti programa „Revit“ sukurti projektuojamo pastato bei jo aplinkos tvarkymo BIM modeliai su medžiagų tekstūromis, permatomais stiklo paviršiais ir kitomis savybėmis. Tokioje integruotoje gyvoje virtualiosios realybės aplinkoje matomas net tik pastato poveikis aplinkai (insoliacija, šešėlių analizė), bet ir aplinkos poveikis pačiam pastatui. Gaunami realūs aplinkinių pastatų šešėliai, krintantys ant projektuojamo pastato, ko neįmanoma būtų padaryti dirbant tik su 2D toponuotraukomis.
„Pastatas, kuris buvo projektuojamas tam, kad darniai integruotųsi ir į architektūrinį, gamtinį, ekonominį bei socialinį vietos kontekstą, įgauną išskirtinę išliekamąją vertę. Tie, kurie jau dabar susirūpino ir pradėjo naudoti skaitmeninį projektavimą, ateityje turės labai daug pranašumų prieš kitus“, - pastebi A. „Pirmasis įspūdis - kosmosas gražiausia to žodžio prasme. Manau, vienas geriausių rinkodaros sprendimų šiame projekte! Galime vaikščioti po butus, žvalgytis per kiekvieną langą, paskraidyti aplink!
Daugiabučių pastatų projekto „Veikmės parko namai“ Baltupiuose (Didlaukio g., Vilnius) statytojas UAB „Veikmė“ taip pat nusprendė pirmą kartą panaudoti fotogrametrijos principais paremtas virtualiosios realybės technologijas. „Kaip architektas, galiu tik pasidžiaugti, kad realybės samplaikos technologija pagaliau pasiekė mus ir yra prieinama projektavimo proceso dalyviams. Jo teigimu, realybės samplaikos panaudojimas leido tiksliai ir suprantamai perteikti tą vaizdą, kurį konkrečioje sudėtingoje gamtinėje ir urbanistinėje aplinkoje sukurs projektuojami pastatai.
Be jau minėtų projektų, vienas įdomesnių „IT logika“ su partneriais darbų - žaidimų aplinkoje sukurtas virtualiosios realybės modelis UAB „EIKA“ Dainavos gatvėje plėtojamam apartamentų kompleksui „Live Square“, susisiekiančiam su „Hilton Garden Inn“ viešbučiu ir verslo centru Gedimino prospekto ir V. Kudirkos gatvių sankirtoje. Aplinkos realybės modeliui dronais buvo surinka fotogrametrinė informacija, tuomet projektuojamų pastatų BIM modeliai integruoti į aplinkos realybės modelį ir perkelti į žaidimų platformą „UnrealEngine 4“. Taip buvo sukurta interaktyvi virtualiosios realybės aplinka, po kurią galima pasivaikščioti ir būsimus pastatus apžiūrėti ir iš išorės, ir iš vidaus ar nuo terasos ant stogo.
KTU Jungtinio projekto modulis
Siekiant paruošti būsimuosius inžinierius ir architektus šiems iššūkiams, fakultete pradėtas rengti Jungtinio projekto modulis, kuriame ugdomos platesnio tarpdisciplininio inžinerijos konteksto suvokimo kompetencijos, komandinio darbo gebėjimai, netechninių aspektų supratimas ir skaitmeninių technologijų naudojimas. Šis modulis suburia studentus, dėstytojus ir įmonių atstovus.
Modulio metu esmine sąlyga tampa skirtingų sričių studentų darbas komandoje, o pritaikius statinių informacinio modeliavimo (angl. BIM) metodus studentams sukuriamos sąlygos, kurios yra labai artimos realių statybos projektų rengimo sąlygoms.
L. Stasiulienė motyvuoja stiprinti netradicinį modulį: „Statybos ir architektūros sritis apima daugybės krypčių specialistus: architektus, urbanistus, konstruktorius, statybinių medžiagų gamybos, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų sistemų specialistus, statybos darbų vadovus, sąmatininkus, BIM ekspertus. Studentas dar universitete turi išmokti dirbti tarpdisciplininėje ir dažnai tarptautinėje komandoje: po studijų architektai ir statybos inžinieriai dirba kompanijose, kurios stato ir projektuoja objektus ne tik Lietuvoje bet ir visame pasaulyje. Viso to ir siekiama išmokyti Jungtinio projekto modulio metu“.
Studijų modulį veda skirtingų sričių dėstytojai, kurie dalinasi savo įžvalgomis ir patarimais su studentų komandomis. Projekto metu skatinamas ne tik naujausių technologijų naudojimas, bet ir kūrybiškumas ir realių problemų sprendimų ieškojimas.
Patirtimi apie BIM technologijų taikymą su studentais dalinasi ir KTU Išmanių miestų ir infrastruktūros centro strateginiai partneriai - įmonės, aktyviai taikančios ir palaikančios statybos skaitmenizavimo idėjas. Prie Jungtinio projekto aktyviai prisideda BIM programinės įrangos atstovai „InfoEra“ ir „iBIM Solutions“. Įmonių specialistai konsultuoja studentus dėl iškylančių techninių klausimų bei dalyvauja projektų pristatymuose, suteikdami vertingą grįžtamąjį ryšį.
Iš rezultatų matyti, kad studentai noriai įsitraukia į modulio veiklas ir jam skiria daug dėmesio. Prieš metus komandos, sukūrusios Daugų poilsio centro projektą Alytaus rajone, projektas buvo įvertintas ir išrinktas geriausiu studentų projektu konkurse „Lietuvos BIM projektai“. Jau eilę metų JSP metu susibūrusios komandos sėkmingai dalyvauja ir laimi „Išmanaus miesto“ konkurse.
Vienas įdomesnių projektų buvo suprojektuotas krematoriumas Utenos rajone. Pastarosios idėjos autoriai, pasirinko visuomenei aktualią ir jautrią temą, tikėdamiesi gerinti visuomenės požiūrį į kremavimą, atkreipti dėmesį į tvarumo klausimus.
Statybos inžineriją studijuojantis Jokūbas Bobrevičius teigia: „Modulio metu turime galimybę mokytis dirbti su įvairiais žmonėmis. Tai yra labai naudinga, nes po studijų reikės dirbti su visiškai skirtingais žmonėmis, kurių pats nepasirinksi. Toks mokymasis yra puiki galimybė lavinti bendravimo įgūdžius su kitų sričių specialistais ir kartu siekti bendro tikslo“.
Modulio metu studentai pereina per visas statinio projektavimo stadijas: idėjų generavimą, projekto veiklų planavimą, konceptualų bei detalų projektavimą. Taikant BIM metodus studentai parengia itin detalius projektus.
Studentams šio projekto kūrimas tampa galimybe susieti savo žinias ir įveikti iššūkius, su kuriais dar neteko susidurti. Projekte dalyvavę partneriai iš statybos inžinerijos programinės įrangos sprendimus siūlančių įmonių „InfoEra“ ir „Intelligent BIM Solutions“ sutarė, kad Jungtinio projekto patrauklumas slypi jo ir realių projektų panašume.
BIM vadybos paslaugas teikiančios įmonės „Baltic BIM Management“ vadovas Nerijus Kurcevičius teigia: „Šio projekto užduotys yra maksimaliai priartintos prie realybės ir to, su kuo susiduriame kiekvieną dieną. Tai yra realūs projektai, jų realus organizavimas, realūs sprendžiami klausimai ir paties proceso sudėliojimas. Jungtinis projektas labai gerai atspindi ir turi gerą mokslinį pagrindą ruošiant jaunus specialistus ateičiai“.
Specialistas studentams ir būsimiems inžinieriams primena, kad statybų skaitmenizavimas įsibėgėja ir apima skirtingas sritis, kuriose gali būti panaudojamos skirtingos technologijos, todėl yra daug galimybių atrasti sau tinkamą nišą statybos inžinerijos ar architektūros srityje.
Ateities statyba: inžineriniai ir IT sprendimai
Pasak „InfoEra“ technikos direktorius Leono Jasevičiaus, statybos skaitmenizavimo srityje yra žengiami didžiuliai žingsniai į priekį, todėl studentai turi gebėti prisitaikyti prie šios dinamikos. Jis taip pat pastebi, kad ateityje statybos, architektūros ir inžinerijos sritys keisis - informacinės technologijos sudarys svarią jų dalį. Todėl ateityje specialistai gali turėti spręsti ne vien inžinerinius uždavinius, bet galbūt ir programuoti.
Pasak jo, yra svarbu populiarinti šias specialybes ir dalintis praktika su studentais. Šiuo metu tiek Lietuva, tiek ir visas pasaulis patiria inžinierių, statybos specialistų bei architektų trūkumą.
„Dalyvaudami Jungtiniame projekte studentai turi galimybes naudoti naujausias technologijas, išbandyti ir įgyti pagrindinius įgūdžius, reikalingus šiuolaikiniam statybos ir architektūros verslui. Studijas baigę studentai gali vėliau sėkmingai dirbti ir turėti tai, ko reikia rinkai“, - teigia L.
Apibendrinant, galima teigti, kad nekilnojamojo turto kompanijos Lietuvoje vis aktyviau taiko IT sprendimus projektavimo, statybos ir rinkodaros procesuose. 3D modeliavimas, BIM ir virtuali realybė leidžia efektyviau valdyti projektus, įtraukti visuomenę ir gerinti sprendimų priėmimo kokybę. KTU Jungtinio projekto modulis svariai prisideda prie ateities specialistų ruošimo, suteikdamas jiems praktinių įgūdžių ir žinių apie naujausias technologijas.
Toliau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami IT sprendimų privalumai skirtinguose nekilnojamojo turto etapuose:
| Etapas | IT Sprendimas | Privalumai |
|---|---|---|
| Projektavimas | 3D modeliavimas, BIM | Geresnis vizualizavimas, klaidų mažinimas, efektyvesnis bendradarbiavimas |
| Statyba | BIM, 4D modeliavimas | Proceso optimizavimas, išlaidų kontrolė, kokybės užtikrinimas |
| Rinkodara | Virtuali realybė | Patrauklesnė prezentacija, interaktyvus patirties sukūrimas, didesnis klientų įsitraukimas |
Virtualus Kumelionių turas / Virtual Tour of Kumelionys, Lithuania
tags: #nekilnojamojo #turto #kompanijos #taikancios #it