Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (SŽNSĮ) Lietuvoje nustato ūkinės ir kitokios veiklos apribojimus tam tikrose teritorijose, atsižvelgiant į geografinę padėtį, gretimybes, žemės paskirtį, statinius, kultūros paveldą, aplinkos apsaugą, visuomenės sveikatos saugą, valstybės saugumą ir viešąjį interesą. Šiame straipsnyje aptariami svarbūs teismų sprendimai, susiję su šio įstatymo taikymu.
SŽNSĮ 2 str. 41 d. apibrėžia, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai įstatyme nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių. Apsaugos zona - šiame įstatyme nurodytų objektų apsaugai skirta teritorija, kurioje turi būti taikomos šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNSĮ 2 str. 3 d.).
Kasacinis teismas, apibendrindamas SŽNSĮ nuostatas, padarė išvadą, kad jeigu specialiąsias žemės naudojimo sąlygas siekiama nustatyti privataus (o ne viešojo) intereso tikslais, žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl šių sąlygų nustatymo yra būtinas. Toks sutikimas turi būti gautas iki kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių suderinimo su suinteresuotomis institucijomis ir (ar) asmenimis dienos (SŽNSĮ 7 str. 7 d. 4 p.).
Apsaugos zonos operatoriaus elektros energijos įrenginiams, esantiems savininko žemės sklype, nustatomos remiantis rašytiniu sutikimu arba, nesant tokio sutikimo, žemės sklypo servitutu ar kitu sandoriu (nuomos, panaudos sutartys ir pan.), kuris yra teisinis pagrindas nustatyti apsaugos zoną.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. sprendė klausimą dėl teisių gynimo būdo, kai žemės savininkas nesutinka duoti sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo jo žemės sklypui, ir dispozityvumo principo bei teismo pareigos ir (ar) teisės pasiūlyti ieškovui patikslinti ieškinio dalyką aiškinimo ir taikymo.
Konstitucinio Teismo Nutarimas dėl Kompensacijų
2023 m. birželio 29 d. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo dalis, leidžianti tam tikrais atvejais sklypų savininkams nemokėti kompensacijų už sklypų apribojimą, prieštarauja Konstitucijai.
Konstitucinio Teismo nutarime teigiama, kad nesvarbu kada atsirado nuosavybės ribojimai pagal specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (iki 1992m. gegužės 11d. ar vėliau), visi turi būti vertinami ir kompensuojami vienodai.
Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu prieštaraujančia (prieštaravusia) Konstitucijai pripažino Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalį (2019 m. birželio 6 d., 2022 m. gruodžio 6 d. redakcijos) tiek, kiek pagal ją kompensacija dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nemokama, kai specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, kuriai statybą leidžiantys dokumentai išduoti, projektai, kuriems įstatymų nustatytais atvejais tokie dokumentai neišduodami, suderinti ir (ar) ši veikla pradėta vykdyti iki 1992 m.
Pagal pareiškėjo ginčytą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą asmenims, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti po 1992 m. gegužės 11 d., buvo įtvirtinta teisė kreiptis dėl kompensacijos išmokėjimo, o asmenims, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti nustatytos ir (ar) taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos vykdyti iki 1992 m.
Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai Konstitucinis Teismas priminė, kad Konstitucijos 23 straipsnio nuostatomis ginama nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama, be kita ko, dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad, kaip ne kartą konstatuota, įstatymų leidėjas, ribodamas nuosavybės teisę, yra saistomas konstitucinio asmenų lygybės principo, įtvirtinto Konstitucijos 29 straipsnyje, kuris būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pareiškėjo ginčytoje Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtintas skirtingas kompensacijų mokėjimo žemės savininkams teisinis reguliavimas priklausomai nuo to, kada (iki 1992 m. gegužės 11 d.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą nustačius teritorijas, kuriose turi būti taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, buvo suvaržytos tiek asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos iki 1992 m. gegužės 11 d., tiek asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos turėjo būti taikomos dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos po šios datos, nuosavybės teisės.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad tarp asmenų, kurių žemės sklypams specialiosios žemės naudojimo sąlygos pradėtos taikyti dėl ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, pradėtos iki 1992 m.
Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu nesilaikyta iš Konstitucijos 23, 29 straipsnių kylančio reikalavimo, įstatymu ribojant nuosavybės teisę, paisyti konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo.
Konstitucinis Teismas nutarime taip pat pažymėjo, kad Seimas 2022 m. gruodžio 6 d. priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr.
Taigi, remdamasis tais pačiais argumentais, Konstitucinis Teismas tokia pačia apimtimi prieštaraujančia Konstitucijos 23, 29 straipsniams pripažino ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 141 straipsnio 3 dalį (2022 m. gruodžio 6 d.
Žemės Savininko Sutikimas ir Teismo Kompetencija
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikrais atvejais, kai savininkui įstatymas suteikia galimybę pateikti sutikimą dėl jo paties nuosavybės teisių apribojimo ar naudojimosi teisių daiktu suteikimo kitam asmeniui, išaiškinta, kad teismas neturi kompetencijos duoti sutikimą vietoje savininko, nes tik jis pats turi teisę spręsti, ar sutikti su nuosavybės teisių suvaržymu, ar atsisakyti dalies savo teisių apsaugos.
Tuo atveju, kai savininkas atsisako duoti sutikimą, jis neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių ir tik išimtiniais atvejais teismas gali pripažinti, jog nesutikimas galėtų būti pripažintas nepažeidžiančiu savininko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-186-701/2022).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad tuo atveju, jei į įstatyme nurodytą teritoriją (teritoriją, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos) patenka kitas žemės sklypas ir šio sklypo savininkas neduoda sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtų ribojimų nustatymo, o įstatyme nurodytos teritorijos nustatymas nepatenka į atvejų, kai žemės savininko sutikimas nereikalingas, sąrašą, suinteresuotas asmuo (žemės sklypo savininkas) savo tinkamo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu teises gali įgyvendinti kreipdamasis į teismą, kad jo naudai teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas svetimam daiktui (tarnaujančiajam daiktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-139-1075/2022).
Servituto Nustatymas
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos savo turiniu tiek, kiek jomis yra suvaržomos žemės savininko teisės, yra panašios į vieną iš daiktinių teisių - servitutą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė (operatorius) ir atsakovė (sklypo savininkė) nepasiekė tarpusavio susitarimo dėl atsakovės sklypo naudojimo operatoriaus veiklai. Vadinasi, lieka galimybė operatoriui kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo.
Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. nustatytas žemės sklypo savininko nuosavybės teisių apribojimo suteikiant galimybę operatoriui tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius teisinis reglamentavimas suderinamas su CK 4.39 str. 1 d. įtvirtintais nuosavybės teisių apribojimo trimis būdais: paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo pagrindu. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. norma savaime nenustato savininko teisių besąlyginio ribojimo įstatymo pagrindu ir operatoriaus teisės vien jo paties valia tiesti (įrengti) elektros energijos tinklus ir įrenginius kito savininko sklype.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius aspektus, susijusius su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir servituto nustatymu:
| Aspektas | Apibrėžimas/Sąlyga | Teisinis Pagrindas |
|---|---|---|
| Specialiosios žemės naudojimo sąlygos | Ūkinės ir kitokios veiklos apribojimai tam tikrose teritorijose. | SŽNSĮ 2 str. 41 d. |
| Žemės savininko sutikimas | Būtinas, jei siekiama nustatyti specialiąsias sąlygas privataus intereso tikslais. | SŽNSĮ 7 str. 7 d. 4 p. |
| Servitutas | Teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, užtikrinanti daikto tinkamą naudojimą. | CK |
| Kompensacija | Mokama už nuosavybės teisių ribojimą dėl specialiųjų sąlygų taikymo (pagal KT nutarimą). | KT Nutarimas 2023-06-29 |
Šis straipsnis apžvelgia svarbiausius teismų sprendimus ir įstatymų nuostatas, susijusias su specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis Lietuvoje. Konstitucinio Teismo nutarimas dėl kompensacijų ir Aukščiausiojo Teismo praktika dėl žemės savininko sutikimo ir servituto nustatymo yra esminiai aspektai, užtikrinantys teisingą ir pagrįstą nuosavybės teisių ribojimą.
