Teismo sprendimai dėl skolos išieškojimo iš gyvenamojo būsto: apžvalga ir įstatyminiai aspektai

Šiame straipsnyje apžvelgiama teismų praktika ir įstatyminiai aspektai, susiję su skolos išieškojimu iš skolininko gyvenamojo būsto Lietuvoje. Nagrinėjami atvejai, kai teismas atmeta prašymus išieškoti skolą realizavus gyvenamąjį būstą, atsižvelgiant į skolininko socialinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes.

Įstatyminis reglamentavimas

Civilinio proceso kodeksas (CPK) reglamentuoja skolos išieškojimo tvarką Lietuvoje. CPK 663 straipsnis nustato apribojimus, kada galima išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena.

Pagal CPK 663 straipsnį, pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.

Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šių įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžių, galiojančių paskelbiant varžytynes.

Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

Svarbu pažymėti: 2024 m. gegužės 16 d. įstatymu Nr. XIV-2652 išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įsigaliojant įstatymui Nr. XIV-2652.

Teismų praktika

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra suformulavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, pagal kurią notaro vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo suteikia teisę hipotekos kreditoriui patenkinti savo reikalavimus skolininkui visa apimtimi (neapsiribojant vien įkeistu turtu), nesikreipiant į teismą su nauju ieškiniu (2014 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014).

Vilniaus apygardos teismas 2015-01-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-730-656/2015 išaiškino, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas taikomas bet kokioms lėšoms, neviršijančioms minimaliosios mėnesinės algos dydžio (išskyrus lėšas, į kurias išieškojimo apskritai negalima nukreipti), kaip nepagrįstus atmetė argumentus, esą jis taikomas tik grynųjų pinigų sumai arba tik sumoms, išieškomoms iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų lėšų, bei pažymėjo, kad šiuo apribojimu „siekiama apsaugoti skolininko interesus ir užtikrinti minimalius, būtiniausius asmens kasdieninius poreikius.

Todėl šis ribojimas galimas bet kokioms lėšoms, išskyrus CPK 739 straipsnyje nurodytas sumas, į kurias apskritai negalima nukreipti išieškojimo. Toks CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos išaiškinimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, kad CPK 668 straipsnyje įtvirtintu apribojimu įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti konstitucinius proporcingumo, teisingumo ir socialinės darnos principus, nustatė absoliučią neliečiamybę tai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, todėl iš jos negali būti išieškoma, net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta.

Tačiau, kaip nurodo Seimo narys N. Puteikis, nepaisant šios teismų praktikos dauguma antstolių, kurių poziciją remia ir Socialinės apsaugos ir darbo bei Teisingumo ministerijos, nepripažįsta gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti būtinos skolininko turto dalies absoliučios neliečiamybės, teigdami, neva CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas apribojimas neturįs būti taikomas išieškojimui iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų.

Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-193-347/2016 paliko nepakeistą Radviliškio raj. apylinkės teismo sprendimą atmesti pensininko prašymą neleisti nukreipti išieškojimo į jo gaunamą 159,20 Eur senatvės pensiją, o 2016 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-289-357/2016 paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 28 d.

Šią padėtį, pažymi N. Puteikis, būtina skubiai keisti, įstatyme atskirai įtvirtinant draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną lėšų dalį, kai išieškojimas vykdomas iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų.

Konkretūs atvejai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e3-35-697/2018, kurioje pareiškėjas prašė neišieškoti iš jam nuosavybės teise priklausančios 1/2 dalies buto. Pareiškėjas nurodė, kad tai yra vienintelis jo turtas, kuris jam būtinas kaip būstas, ir kad jis ilgą laiką nedirbo, todėl susidarė vaiko išlaikymo skola.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino, nustatė, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į paskutinį N. G. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pažymėjo, kad pagal CPK 663 str. 4 d. riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto galima esant tokioms sąlygoms:

1. Skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas;
2. Dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas;
3. Skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų;
4. Skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į minėtą turtą, būtiną šiems asmenims gyventi;
5. Skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikimo bei teismo sprendimu nustatytos prievolės atlyginti neturtinę žalą nevykdymo, ir nėra pagrindo spręsti, jog skolos susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki skolininko turtinė padėtis, nes skolininkas sąmoningai nedėjo jokių pastangų jai pagerinti.

Tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas išieškoti iš pareiškėjo būsto, kuriame jis gyvena. Be to, teisės į būstą ribojimu siekiama vieno iš EŽTK 8 str. 2 d. numatytų tikslų - apsaugoti kitų asmenų teises.

Hipoteka ir skolos išieškojimas

Dažnai skolos išieškojimas susijęs su hipoteka. Remiantis LR Civilinio kodekso (CK) 6.217 str. 1 d., šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.). Nukentėjusioji šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, apie sutarties nutraukimą iš anksto pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas - prieš 30 dienų (CK 218 str.

Vadovaujantis CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

Siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, kreditoriaus reikalavimai tenkinami ne ginčo tvarka, t.y. nesikreipiant dėl skolos išieškojimo į teismą. Jeigu per sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų arba atsiranda kiti hipotekos sandoryje nustatyti pagrindai, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl notaro vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 str. 1 d.).

Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui (CK 4.192 str. 5 d., CPK 587 str. Antstoliui pradėjus priverstinio išieškojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinkimu gali būti parduodamas iš viešųjų varžytinių arba perduodamas kreditoriui administruoti (CK 4.192 str. 7 d.), taip pat iki varžytinių pradžios skolininko (įkaito davėjo) ir hipotekos kreditoriaus susitarimu hipotekos objektas (t.y. įkeistas butas) gali būti hipotekos kreditoriaus (t.y. banko) ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn arba trečiajam asmeniui (skolininko teisė iki varžytinių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją) (CK 4.192 str.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal CK 4.193 str. 1 d., jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Tai reiškia, kad hipotekos kreditorius (t.y. bankas) įgis teisę reikalauti išieškoti iš skolininkų neįkeisto turto tik po įkeisto daikto realizavimo ir tik tada, kai realizavus įkeistą daiktą gauta suma bus mažesnė, nei priklauso hipotekos kreditoriui, t.y.

Minimalios pajamos ir išieškojimo apribojimai

2016 m. gegužės 4 d. Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo pasiūlymą Vyriausybės pateiktam Civilinio proceso kodekso 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIIP-3242), siūlydamas įtvirtinti draudimą nukreipti išieškojimą į asmens išgyvenimui būtiną pajamų dalį, t. y. Šiuo metu vyrauja praktika, kai vykdydami išieškojimą iš darbo užmokesčio, pensijų ir kitų nuolatinių pajamų, antstoliai nepalieka „skolininkui“ lėšų net minimaliam išgyvenimui.

„Į mane kaip Seimo narį nuolat kreipiasi žmonės, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų, vykdant išieškojimą, pragyvenimui paliekamos nykstamai mažos sumos, kartais nesiekiančios nė 100 Eur. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių - amžiaus ar ligos - nėra pajėgūs susirasti kito pajamų šaltinio, todėl gyvena pusbadžiu, negalėdami tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją, jau nekalbant apie kultūrinių poreikių patenkinimą“, - rašoma N. Puteikio pasiūlyme.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir turėtų būti vertinama atsižvelgiant į konkrečią situaciją bei galiojančius įstatymus.

tags: #teismas #atmete #4 #finanse #prasyma #isieskoti