Statybos procesas Lietuvoje yra griežtai reglamentuojamas įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Nuo 2024 metų įsigaliojo nemažai Statybos įstatymo pakeitimų, kurie turėjo įtakos įvairiems statybos etapams, įskaitant ir teisių bei pareigų perleidimą pagal statybos leidimą.
Svarbūs Statybos Įstatymo Pakeitimai
2023 m. gruodžio 19 d. Seime buvo priimtas Statybos įstatymo ir kitų susijusių įstatymų pakeitimų paketas. Dalis jų įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 01-02 d. Reikšmingiausi pakeitimai, įsigalioję šių metų pradžioje - dėl nebaigtos statybos perleidimo ir naudojimo.
Nebaigtos Statybos Perleidimas
Iki šių įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (pagal nuo 2022 m. gegužės 01 d.) buvo draudžiama perleisti nebaigtą statinį, kai statybos leidimas buvo išduotas naujo statinio statybai. Nuo 2024 m. sausio 01 d., greta jau buvusio paminėto draudimo, atsirado nauji reikalavimai.
Pagal paminėtų pakeitimų įsigaliojimą numatantį įstatymą šie pakeitimai bus taikomi, kai aptariamo statinio statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 2 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d., galioja iki 2024 m. sausio 2 d.
Kiti Pakeitimai
Daug didesnės apimties ir reikšmingesnių Statybos įstatymo pakeitimų įsigaliojimas buvo atidėtas iki 2024 m. lapkričio 01 d. Tačiau 2024 m. kovo 28 d. buvo priimtas naujas įstatymas, pagal kurio nuostatas dalis 2023-12-19 įstatyme numatytų Statybos įstatymų pakeitimų įsigaliojo jau 2024 m. Šiuo 2024-03-28 įstatymu tuo pačiu dar kartą pakeista ir nemaža dalis 2023-12-19 įstatymo straipsnių, kurie turėjo įsigalioti nuo 2024 m. lapkričio 01 d., o taip pat dalis nuostatų, kurių įsigaliojimas buvo paankstintas iki 2024 m. gegužės 01 d.
Šių naujų Statybos įstatymo normų įgyvendinimui taip pat būtina pakeisti poįstatyminius aktus - statybos techninius reglamentus ir kt. Dalis tokių pakeitimų, susijusių su 2024-05-01 įsigaliojusiomis įstatymo normomis, atlikta paskutinėmis 2024 m. balandžio dienomis, o 2024 m. lapkričio 01 d. įsigaliojantiems pakeitimams įgyvendinti reikalingi poįstatyminiai teisės aktai (jų pakeitimai) turi būti priimti iki 2024 m.
Naujos Pareigos Statytojams ir Rangovams
Galima išskirti šiuos nuo 2024 m. gegužės 01 d.:
- Atsirado pareiga statytojui, jei statyba vykdoma rangos būdu, paskirti vieną už visą statybą atsakingą rangovą, kuris turi atitikti to statinio statybai būtinus kvalifikacinius reikalavimus ir vykdyti visas rangovui numatytas pareigas.
- Statybos rangovas privalo pranešti informacinėje sistemoje „Infostatyba“ apie visus pasitelktus subrangovus. Už nepranešimą numatomos baudos. Šios nuostatos bus taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, ar statyba pradedama (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) po 2024 m.
- Viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai įgijo teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla yra galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose.
- Statybos bylų nagrinėjimui teisme svarbus pakeitimas: architektai ar statybos inžinieriai, siekiantys būti įrašyti į teismo ekspertų sąrašą (ir teikti teismo ekspertizės paslaugas), privalės būti pripažinti statinio ar statinio projekto ekspertais (turėti statinio projekto ekspertizės vadovo, statinio projekto dalies ekspertizės vadovo, statinio ekspertizės vadovo, statinio dalies ekspertizės vadovo atestatus), kartu numatant, kad teismo ekspertai galės atlikti tik kvalifikacijos atestatuose numatytų sričių teismo ekspertizes.
- Numatyta bauda už juridinių asmenų nepranešimą apie statybos pradžią, kuri bus taikoma, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas ar statyba pradedama (kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas) po 2024 m.
- Reikšmingai didėja baudos juridiniams asmenims už savavališkas statybas, kai šie juridiniai asmenys jau buvo bausti už tokius pažeidimus. Šios baudos jau galioja nuo 2024 m. gegužės 01 d., tačiau pagal bendrąjį principą, jog atsakomybę sunkinantis įstatymas negalioja atgal (lex benignior retro agit), neturėtų būti taikomos už pažeidimus, padarytus iki 2024 m. gegužės 01 d.
Pakeitimai, Įsigaliosiantys nuo 2024 m. Lapkričio 01 d.
Statybos įstatymo pakeitimų, kurių įsigaliojimas lieka numatytas 2024 m. lapkričio 01 d., yra daug.
- Papildytas esminių statinio projekto sprendinių sąrašas - esminiais taip pat bus laikomi sprendiniai, kuriais nustatoma statinio išvaizda, nekilnojamojo turto kadastro turto, kadastro objektų kiekis (pastatų ir patalpų), įgyvendinami specialieji architektūros reikalavimai.
- Vietoje trijų esamų projektavimo etapų (projektiniai pasiūlymai - techninis projektas - darbo projektas) liks du etapai: projektiniai pasiūlymai - techninis darbo projektas.
- Keičiasi projektinių pasiūlymų svarba ir apimtis. Projektinių pasiūlymų sudėtis bus reglamentuota. Projektiniuose pasiūlymuose turės būti pateikiami pagrindiniai statinio architektūros, infrastruktūros ir kiti Aplinkos ministro nustatyti pagrindiniai sprendiniai.
- Išduotas statybą leidžiantis dokumentas dar nesuteiks teisės pradėti statybos darbus.
- Pranešimas apie statybos pradžią tampa sąlyginai atskiru teisiniu veiksmu, su kuriuo siejama galimybė pradėti statybos darbus ir tada, kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
Kai statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau privaloma pranešti apie statybos pradžią, su pranešimu turės būti pateikiamas statinio projekto ekspertizės aktas (kai statinio projekto ekspertizė privaloma), žemės sklypo ir pastato, kuriuose bus vykdoma statyba savininkų, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimai (kai privalomi), statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui (statybos techniniuose reglamentuose nustatytais atvejais), statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas), statinio kadastro duomenų byla.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme šiuo atveju tiesiogiai nenumatyta pareiga pateikti patį statinio projektą, nors jis aptariamu atveju privalo būti parengtas. Tikėtina, kad ši nuostata bus patikslinta keičiant statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, ar statinio projektą pateikti vis tiek bus reikalaujama praktikoje.
Pakeistas statybą leidžiančių dokumentų sąrašas, visą jį išdėstant Statybos įstatyme (be nuorodų į Aplinkos ministro tvirtinamus teisės aktus).
Statinių naudotojai privalės naudojant statinį laikytis (be kita ko ir) architektūros kokybės vertinimo metodikos taikymo gairių (architektūros kokybės gairių), kurias tvirtins atitinkamos savivaldybės taryba.
Taip pat nustatytas savarankiškas pagrindas panaikinti kvalifikacijos atestatą už dalyvavimą savavališkos statybos procese.
Kartu su paminėtais Statybos įstatymo pakeitimais pakeisti ir kiti susiję įstatymai - Architektūros įstatymas, Architektų rūmų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas, Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir kt.
Taip pat yra numatytas Statybos įstatymo galiojančio teisinio reguliavimo ex post vertinimas.
Kaip nurodoma nuo 2024-11-01 įsigaliosiančiame naujame Statybos įstatymo 68 straipsnyje, „turi būti įvertinama, ar išduodant statybą leidžiantį dokumentą projektinių pasiūlymų pagrindu statinių projektavimo procesas laiko atžvilgiu sutrumpėja, kiek vidutiniškai sumažėja administracinė našta, kokią įtaką statybą leidžiančio dokumento išdavimo projektinių pasiūlymų pagrindu procesas turi statybos valstybinės priežiūros vykdymui, įvertinami kiti tokio teisinio reguliavimo poveikio aspektai, parodantys projektuojamų, statomų statinių atitikties nustatytiems reikalavimams, statybos dalyvių teisių ir pareigų užtikrinimo ir įgyvendinimo pokyčiams“.
Toks vertinimas turi būti atliktas iki 2035 m.
Pagrindinės Įstatymo Sąvokos
Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas - į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, kuris per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas ir kurio naudotojas nevykdo Statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra.
Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniams gyvenamojo pastato (patalpų) poreikiams tenkinti.
Kai fiziniam asmeniui savivaldybės teritorijoje, kurioje yra jo deklaruota gyvenamoji vieta, nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), šio įstatymo taikymo tikslais pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų, garažų, pagalbinio ūkio, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatas (patalpos), kuriame (-iose) šio nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną.
Nekilnojamojo Turto Mokestis
Savivaldybės nustato nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus, tokius kaip paskirtis, naudojimas, teisinis statusas ir kt. Nuo 2020-01-01 savivaldybės, nenustačiusios tarifų, taiko 0,5 procento tarifą. Siekiant, kad naujas tarifas galiotų nuo kito mokestinio laikotarpio, jis turi būti nustatytas iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.
Kaip kreiptis dėl statybos leidimo
Nekilnojamojo Turto Mokesčio Tarifai
Galioja apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:
- Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, savivaldybės taryba nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės.
- Gyventojams nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:
| Mokestinė vertė | Tarifas |
|---|---|
| Turto vertės dalis, neviršijanti 50 000 eurų | Neapmokestinama |
| Turto vertės dalis, viršijanti 50 000 eurų, bet neviršijanti 200 000 eurų | 0,2 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 200 000 eurų, bet neviršijanti 400 000 eurų | 0,4 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 400 000 eurų, bet neviršijanti 600 000 eurų | 0,6 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 600 000 eurų, bet neviršijanti 1000 000 eurų | 0,8 proc. |
| Turto vertės dalis, viršijanti 1000 000 eurų | 1 proc. |
Savivaldybės taryba apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 1 iki 5 procentų šio turto mokestinės vertės.
Kitas nekilnojamojo turto mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, išskyrus NTMĮ 6 straipsnio 5-7 dalyse nustatytus atvejus, konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybės taryba, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas.
Taip pat bus taikomas papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, nekilnojamojo turto mokestinei vertei. Papildomas 0,2 tarifas bus taikomas kartu su savivaldybių tarybų nustatytais mokesčio tarifais.