Svetimo Turto Pasisavinimo Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Svetimo turto pasisavinimas - tai nusikaltimas, kurio istorija siekia gilią senovę. Atsakomybė už tokio pobūdžio nusikaltimus nuolat kito, priklausomai nuo valstybės raidos ir visuomenės moralinių nuostatų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip buvo reglamentuojama teisėjo atsakomybė už svetimo turto pasisavinimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais ir kaip ši problema yra sprendžiama šiuolaikinėje Lietuvoje.

Kazimiero Teisynas: Žvilgsnis į Praeitį

LDK teisės raida XV a. viduryje pasižymėjo tuo, kad ėmė gausėti atskirų įstatymų ir jų rinkinių leidimas. Vienas iš svarbiausių to laikotarpio dokumentų yra Kazimiero teisynas (1468 m.), kuriame numatytos griežtos bausmės už vagystes ir svetimo turto pasisavinimą.

Kaip spėjama, Kazimiero teisynas buvo priimtas 1468 m. vasarį Vilniaus seime. Tokį pavadinimą šiam dokumentui suteikė XVII a. raštininkas, o iš tiesų, kaip anuomet buvo įprasta, dokumentas antraštės neturėjo. Kazimiero teisynas - praktinių poreikių padiktuota instrukcija žemvaldžiams ir valdovo dvarų vietininkams, kad priklausomi valstiečiai būtų teisiami vienodai. Teisynas buvo surašytas to meto LDK raštinėje vyravusia rusėnų kalba.

Bausmės už vagystes Kazimiero teisyne

Priklausomai nuo pavogto turto vertės bei recidyvo laipsnio buvo skiriamos kartuvės arba bauda. Jei vagis neturėtų kuo atlyginti žalą, o apie jo nusikaltimą žinotų žmona ir ne jaunesni kaip 7 metų vaikai, „tai užmokėti žmona ir vaikais“, t. y. Už pirmą vagystę - bauda. Jei voginio vertė didesnė, nei puskapė grašių (30 grašių), tada ir už pirmą vagystę - kartuvės. Už pirmą arkliavagystę - pakorimo bausmė. Jei pirmąkart apsivogęs bernas (parobkas) voginio negalėtų kompensuoti ir žalą atlygintų jo ponas, nusikaltėlis bus išplaktas ir įdėtas į kaladę (kūno bausmė).

Štai pagautas nusikaltimo vietoje valstiečius arba nelaisvuosius išvedantis (t. y. pagrobęs) iš savininko dvarų nusikaltėlis turėjo būti baudžiamas kartuvėmis. Bausmė priklausė nuo voginio dydžio, nuo nusikaltimo aplinkybių ir recidyvo bei nuo nusikaltusio socialinės padėties.

Teisyne pirmąkart, nors nelabai preciziškai, įvestas baudžiamojo amžiaus cenzas: jei vagis neturėtų kuo atlyginti žalą, o apie jo nusikaltimą žinotų žmona ir ne jaunesni kaip 7 metų vaikai, „tai užmokėti žmona ir vaikais“, t. y.

Nors į teisyną įrašytų straipsnių dauguma taikoma „prasto luomo“ žmonėms, atkreiptinas dėmesys, jog atsakomybės negalėjo išvengti apie vagystę žinojęs vagies ponas. Tai įrodžius, toks ponas turėjo „kentėti“, kaip vagis.

Nustatant bausmes už vagystę ir radinio slėpimą, teisyne panaudotas neįprastas analogijos atvejis: nepaskelbęs apie priklydusį gyvulį ar nuslėpęs kitokį radinį, norėdamas jį pasisavinti, yra „toks pat vagis“.

Teisėjo vaidmuo Kazimiero teisyne

Teisynas pabrėžia valdovo - teisėjo funkcijos svarbą: jei „būtų padaryta kam skriauda, tai tas turi mums skųstis“, o valdovui išvykus iš LDK, „turi pasiskųsti mūsų ponams tarėjams“. Tačiau šio straipsnio antroji dalis akivaizdžiai rodo, kad sprendimą priimdavo ne vieni ponai tarėjai, o sugrįžęs į LDK didysis kunigaikštis, „susižinojęs su (…) ponais tarėjais“, t. y.

Kazimiero teisynas, kuriame jau ryški LDK teisės samprata (pravo ziemskoje), laikytinas LDK įstatymų kodifikavimo (normų sisteminimo, racionalizavimo ir konceptualizavimo) užuomazga.

Būtinybė laikytis įstatymų (teisės) Kazimiero teisyne suvokiama kaip savaime suprantamas dalykas: tas, kuris „nusižengė teisei“ arba „pasikėsino į teisę“, turi būti baudžiamas. Čia galima įžvelgti ir įsigalintį krikščionišką asmeninės atsakomybės už padarytą nusikaltimą (vagystę) principą. Jei vagies žmona ir vaikai nesinaudojo voginiu, jie nebaudžiami („kentėk, vagie, o žmona, vaikai ir jų namai nekalti“).

Kazimiero teisyną galima vertinti ir kaip žemėvaldos reguliavimo bei žemvaldžių turto apsaugos įstatymų rinkinį, kuriame daugiausia vietos skirta vagystės nusikaltimo apibūdinimui, įrodymui ir baudimo formų bei bausmių už jį nustatymui.

Kazimiero teisynas (1468 m.), parengė A. Janulaitis, J. Jurginis, Vilnius, 1967; И. Старостина, Судебник Казимира 1468 р., in Древнейшие государства на терpитории СССР: Материалы и исследования 1988-1989 годы, Москва, 1991, с.

Šiuolaikinis Teisinis Reguliavimas

Šiandien Lietuvoje teisėjo atsakomybę už svetimo turto pasisavinimą reglamentuoja Baudžiamasis kodeksas (BK) ir kiti teisės aktai. BK numato atsakomybę už įvairias turto pasisavinimo formas, įskaitant vagystę, sukčiavimą, pasisavinimą ar iššvaistymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išaiškinęs, kad net ir neatlygintinas narkotinių ar psichotropinių medžiagų davimas pavartoti laikomas platinimu. BK 260 straipsnio 1 dalis nenustato, koks minimalus narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis turi būti neteisėtai disponuotas, turint tikslą ją platinti, taip pat parduotas ar kitaip platintas, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį.

LAT taip pat yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme ir teismas jas gali keisti savo iniciatyva, apie tai nepranešęs.

Nusikalstamos veikos faktinėmis aplinkybėmis laikomos kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę.

Teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nei nurodytos kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar šios naujos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte, ar skiriasi ne iš esmės; ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes asmens teisė į gynybą būtų suvaržyta; ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

LAT yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.).

Teismų Praktika

Teismų praktikoje pasitaiko įvairių atvejų, kai asmenys pasisavina į banko sąskaitą nepagrįstai (atsitiktinai) pervestus pinigus. Tokiais atvejais, LAT yra išaiškinęs, kad būtina atsižvelgti į konkrečias aplinkybes ir nustatyti, ar asmuo turėjo tyčinį tikslą pasisavinti svetimą turtą.

Automobilis, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, tad kuris buvo panaudotas darant nusikaltimus, nurodytus BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose, 140 straipsnio 1 dalyje ir 2811 straipsnio 1 dalyje, turi būti konfiskuojamas natūra (ne jo vertė pinigais), nepaisant to, kad eismo įvykio metu yra sugadintas taip stipriai, kad nebūtų galimybės jo realizuoti.

Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra detalizuota, kiek laiko valstybės institucijos gali tęsti kriminalinės žvalgybos tyrimą, kokios apimties nusikalstamų veikų atskleidimo gali būti siekiama; neviešo pobūdžio žvalgybiniai veiksmai yra teisėti tiek, kiek būtina nusikalstamoms veikoms ir jas darantiems asmenims išaiškinti; tačiau tokie veiksmai negali tęstis neribotą laiką; tuo atveju, kai, įvertinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad, ilgesnį laiką tęsiant kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo siekiama ne nustatyti naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, o tik dirbtinai pasunkinti kriminalinės žvalgybos objekto baudžiamąją atsakomybę (pvz., kai tuo siekiama tęstinės veikos peraugimo į sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar tiesiog tikintis atsitiktinai atskleisti kokią nors nusikalstamą veiką), bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar teisėtai prasidėję teisėsaugos pareigūnų veiksmai dėl ilgalaikio nusikalstamos iniciatyvos palaikymo, kelio neužkirtimo naujoms nusikalstamoms veikoms neperaugo į provokaciją arba kitokį dirb­tinį skatinimą daryti naujas nusikalstamas veikas.

„Netiesiogine tyčia“ asmuo veikia tuomet, kai suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį bei tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio, taigi sąmoningai leidžia jiems kilti; šiuo atveju asmuo nesitiki išvengti savo veikos padarinių (arba realios jų atsiradimo grėsmės), o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais - sėkme, likimu ir pan.; esant „nusikalstamam pasitikėjimui“, asmuo, vertindamas savo veikimo (neveikimo) pavojingumą, supranta, kad toks jo elgesys gali sukelti žalingus padarinius, tačiau kartu jis mano (yra įsitikinęs), jog egzistuoja aplinkybės, kurios jo sukurtoje pavojingoje, rizikingoje situacijoje neleis kilti tokiems padariniams; tokios aplinkybės, kaltininko nuomone, gali būti jo paties asmeninės savybės (patirtis, meistriškumas, jėga ir pan.), kitų įvykyje dalyvaujančių (galinčių dalyvauti) asmenų žinomas, prognozuojamas, atsargus ir pan. elgesys; situacijos, kurioje kaltininkas veikia, ypatumai (pvz., geras matomumas, kokybiška kelio danga, nuspėjamas kitų asmenų elgesys ir pan.); kaltininko naudojamų įrankių, priemonių kokybė, patikimumas ir pan.; atskirais atvejais, kaltininko įsitikinimu, aplinkybių, padėsiančių išvengti pavojingų padarinių, gali būti ne viena, o kelios, tačiau kiekviena iš jų yra konkrečiai suvokiama kaip reali ir galinti užkirsti kelią padariniams atsirasti.

Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, susijusią su svetimo turto perleidimo dokumentais, sukčiavimu PVM srityje ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimu. Aptarsime svarbiausius aspektus, kurie leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę už turtinius nusikaltimus nuo civilinės teisės.

Sukčiavimo PVM Srityje Samprata ir Šios Nusikalstamos Veikos Sudėties Požymiai

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus.

Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su VMI pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma.

Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu. Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę - asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM.

Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia).

Išvada dėl kaltininko tyčios turinio daroma, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo šiuos dokumentus ne tik įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje.

Veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, kvalifikuojami kaip sukčiavimas.

Didelės Vertės Svetimo Turto ar Turtinės Teisės Pasisavinimas

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Objektyviai turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas.

Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto.

Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas.

Turto pasisavinimo subjektas - specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žinion. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pvz., esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams. Kvalifikuojant veiką pagal BK 183 straipsnį, svarbu nustatyti tiesioginę tyčią, kuri tokios nusikalstamos veikos padarymo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita.

Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes - kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar jo žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai, ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra.

Nuteistojo gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes fiktyvios sutarties pagrindu įgyti pinigai negali būti nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, dalykas, nes tai nėra teisėtai priklausantis turtas. Turto pasisavinimo dalykas yra svetimas turtas. Teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad turtas laikomas svetimu, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui.

Uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Uždarosios akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu.

Apibendrinant galima teigti, kad teismų praktika nuosekliai aiškina sukčiavimo PVM srityje ir turto pasisavinimo požymius, atkreipdama dėmesį į būtinumą nustatyti kaltininko tyčią ir neteisėtus veiksmus, kuriais siekiama turtinės naudos svetimos nuosavybės sąskaita.

Svetimo turto pasisavinimo požymių apibendrinimas

tags: #teisiniai #istatymai #svetimo #turto #savinimasis