Teisinga karkasinio namo statyba: etapai ir patarimai

Karkasiniai pastatai Lietuvoje populiarėja, nes turi svarių privalumų. Lengvos atitvaros, nesugerdamos šilumos energijos iš patalpų oro, leidžia laisvai reguliuoti pastato vidaus temperatūros režimą. Karkasinė statyba susiformavo kaip pigus, patogus ir paprastas statybos būdas.

Tačiau pigesnė negu tam tikra nustatyta riba ji negali tapti, nes čia ypač svarbi medžiagų kokybė ir darbo kultūra. Yra keli konstrukciniai reikalavimai, kurių negalima pažeisti. Mediena turi būti išdžiovinta ir impregnuota tiek, kiek reikalaujama, nes kitaip ji pradės suktis ir geriausiu atveju sugadins visą apdailą, o blogiausiu - persikreips ir pats namas.

Šilumos, garo ir vėjo izoliacijos turi būti įrengtos nepriekaištingai, kitaip lengvos skydinės dangos bus išpūstos, nebus jokios garso izoliacijos arba paprasčiausiai bus šalta. Realybėje statybos būdai dažnai susipina. Laikanti konstrukcija gali būti mūrinė arba dujų silikato, perdanga gelžbetoninė, o apdaila ir apšiltinimas pasiskolinti iš karkaso.

Todėl karkasinio namo sąvokai paprastai suteikiama daugiau taupaus, racionalaus, skoningo ir protingo namo reikšmė. Karkasinė statyba pasižymi dar ir tuo, kad tokių namų negalima palikti porai metų pastovėti nebaigtų be langų ir durų, ji paprasčiausiai to neišlaikytų. Todėl prieš statybas reikia gerai pasiskaičiuoti lėšas.

Ši statyba yra lanksti. Esant poreikiui, pastatytą namą ateityje galima praplėsti naujomis patalpomis. Šiuolaikinės medžiagos bei aukšta gamybos technologija leidžia pasiekti aukštus techninius ekonominius namo eksploatavimo rodiklius.

Šio namo sienų varža ne mažesnė kaip 3.5 m2C°/W, o stogo - 6.5 m2C°/W. Išorinis triukšmas namų viduje sumažinamas 4 kartus.

Rangovo vykdoma namo statyba susideda iš etapų, kurie turi būti kruopščiai suplanuoti ir suderinti. Apie tai plačiau.

Karkasinio namo statybos etapai

1. Paruošiamasis etapas

Šis etapas yra paruošiamasis. Laikas, reikalingas visų statybinių brėžinių paruošimui, namo sąmatinės vertės paskaičiavimui, finansavimo organizavimui, įvairių leidimų gavimui, skiriasi priklausomai nuo šalies rajonų. Šiame etape taip pat gali būti vykdomi privažiavimo prie statybos aikštelės įrengimo darbai bei apsirūpinimas laikina elektros energija.

Pirmas žingsnis, statant namą, yra statybos aikštelės nužymėjimas, t.y. tikslus namo ašių ir jų susikirtimo vietų nustatymas.

Yra 2 keliai tiksliam pastato ašių nustatymui statybos aikštelėje. Pirmas kelias yra nužymėti ašis nuo šalia sklypo esamų objektų, tokių kaip gatvė ir pan., pagal atstumus nurodytus genplane. Tam yra naudojama 30-50 m ruletė. Antras kelias - naudojantis teodolitu, nužymėti ašis nuo šalia esamų reperių pagal genplane duotus kampus ir atstumus.

Jeigu sklypas yra pakankamai horizontalus, geriausia naudoti pirmąjį metodą. Tačiau, jeigu statybos aikštelė yra nuožulni, geriausia, kad geodezininkas aikštelės nužymėjimą atliktų teodolitu.

Sklypo nužymėjimo darbams reikalingi: 30m ruletė, mediniai arba metaliniai kuoliukai, mūrininko virvė, plaktukas, svambalas.

Prieš pradedant darbus turi būti tinkamai paruošta statybos aikštelė, t.y. išrauti namo statybai trukdantys krūmai bei medžiai, nuimtas augalinis sluoksnis, įrengti laikini pastatai, pažymėtos sklypo ribos. Tada nuo jų pagal genplaną surandama pirmojo namo kampo padėtis ir pažymima kuoliuku. Nuo šio kampo pagal planą atmatuojama kito kampo padėtis ir taip pat pažymima kuoliuku.

Tokiu pat principu pažymimi visi likę namo kampai. Jeigu Jūsų namas yra stačiakampio plano, tai sužymėti likusius du kampus yra labai paprasta. Tačiau dažniausiai planas būna sudėtingesnis, t.y. namas sudarytas iš dviejų ar daugiau stačiakampių. Tokiu atveju geriausia naudoti sąlyginį stačiakampį, kurio plote tilptų visa arba didesnė namo dalis, o nuo pažymėtų jo kampų atidėti likusius namo kampus.

Kai visi namo kampai atidėti, rulete yra patikrinami atstumai tarp ašių, o teodolitu - kampai tarp ašių. Be to, kampų įstrižainės turi būti vienodos.

Sekantis darbų etapas - tai aptvarų kiekviename būsimo pastato kampe įrengimas. Jeigu pastatas yra stačiakampio formos ir jo kraštinių ilgiai pakankamai dideli, tai aptvarai gali būti įrengiami ir tarpuose tarp kampų. Aptvarai turi būti pastatyti taip, kad netrukdytų duobės kasimui. Šalia aptvarų yra kalami kuoliukai, nustatomos jų altitudės. Pažymėjus ašis ant aptvarų, gali būti pradėti žemės darbai.

Turint kampų altitudes, atidėtas nuo reperių ar esamų objektų, galima spręsti apie tai, kokį grunto tūrį reikia iškasti.

2. Pamatų įrengimas

Pirmame etape vykdomi pastato suplanavimo darbai. Linijų nuo žemės sklypo ribų nustatymui bus reikalingos matininkų paslaugos. Labai svarbu teisingai nustatyti brėžiniuose nurodytą pamatų duobės gylį ir dydį. Paprastai pastato suplanavimą galima atlikti per vieną dieną, jeigu nereikia nustatyti žemės sklypo ribų.

Atlikus pastato suplanavimo darbus, statybos aikštelėje pradedamas pamatų duobės kasimas. Jei prie pamatų duobės yra geras priėjimas ir naudojami tinkami mechanizmai, duobės kasimas trunka ne ilgiau kaip vieną dieną. Profesionalus rangovas gali atlikti pamatų sienų įrengimo darbus per keletą dienų. Hidroizoliacijos, drenažo sistemos įrengimui aplink pamatus ir grunto užpylimui prireiks dar dviejų dienų.

Augalinį sluoksnį reikia išsaugoti pamatų užpylimui ir apželdinimui, tai padeda sumažinti arba iš viso atsisakyti papildomo augalinio grunto atvežimo.

Jeigu pamatų duobė yra gili, jos kasimui yra naudojamas ekskavatorius. Šiuo atveju reikia pažymėti, kad apie 15-20 cm nuo rūsio grindų apačios turi būti paliktas nejudantis gruntas. Dalis iškasto grunto yra pakraunama į autosavivarčius ir išvežama, kita grunto dalis paliekama statybos aikštelėje pamatų užpylimui.

Kai statybos aikštelėje nelieka pakankamai vietos grunto sandėliavimui, tai visas iškastas gruntas išvežamas. Jeigu pamatų duobė negili arba rūsys nenumatytas, žemės darbus tikslinga atlikti rankomis. Tokiais atvejais kasama ne duobė, o tranšėjos.

Iškasus duobę, yra ištempiama virvė, atitinkanti pastato ašis. Ašių susikirtimo vietose yra kabinamas svambalas. Nustatyta padėtis žemės paviršiuje pažymima kuoliuku. Taip fiksuojamos visų kampų padėtys.

Nustačius pastato ašių padėtis, pradedamas montuoti pamato padas. Jis gali būti 2 tipų: surenkamas iš pamatų blokų arba monolitinis.

Padas dažniausiai priklauso nuo to, kokio tipo yra pamatai. Montuoti pamatus iš surenkamų blokų yra pigiausia, nebent pastatas yra nedidelis. Surenkamų pamatų įrengimas yra paprastas, nereikalaujantis didelių darbo sąnaudų. Pamatų blokų skaičių bei jų išdėstymo tvarką parenka architektas ir pateikia statybos brėžiniuose.

Užsienyje jau senokai nenaudojami šie elementai, kadangi jų montavimui reikalingas kranas, kurio eksploatacija ne pigi, todėl ten paplitę monolitiniai pamatai. Tuo tarpu Lietuvoje jie nėra populiarūs, kadangi jų įrengimas reikalauja nemažai darbo sąnaudų.

Užsienyje, o pastaruoju metu ir mūsų šalyje, populiarūs pamatai iš mažagabaričių elementų, t.y. betoninių blokelių, kurių tuštumos užpildomos betonu. Šių blokelių montavimui nereikalingas kranas, jį gali pakelti vienas darbininkas. Montuojant tokius pamatus, patartina įrengti deformacines siūles, siekiant išvengti nepageidautinų reiškinių, kai sėda pamatai ar kinta temperatūra.

Sumontavus pasirinkto tipo pamatus, įrengiama jų vertikali bei horizontali hidroizoliacija. Horizontali hidroizoliacija - tai dažniausiai du sluoksniai ruberoido ant bituminės mastikos. Ji dedama ant įrengtų pamatų viršaus, siekiant išvengti kapiliarinės drėgmės patekimo į antžemines pastato dalis. Vertikali izoliacija susideda iš naftos bitumo sluoksnių.

Tolesnis darbų etapas - tai rūsio perdangos montavimas. Ji gali būti gelžbetoninė arba medinė. Gelžbetoninė būna surenkama, monolitinė nesurenkama arba monolitinė surenkama. Ekonomiškesnės yra surenkamos perdangos. Plokščių tipą ir skaičių architektas pateikia statybiniuose brėžiniuose.

Monolitines perdangas tikslinga įrengti esant nedidelėms darbų apimtims. Vis labiau populiarėja mažagabaričių elementų perdangos, t.y. betoniniai blokeliai, padėti ant tam tikru atstumu išdėstytų gelžbetoninių sijų. Šių perdangų privalumas yra tas, kad ją gali montuoti 2 darbininkai, t.y. nereikalingas kranas.

Medinė perdanga ypač ekonomiška, kadangi jos montavimas paprastas, nereikalaujantis didelių darbo sąnaudų. Reikia pažymėti, kad šiuo atveju pamatai turi būti užbaigti monolitinio betono sluoksniu taip, kad galima būtų įstatyti inkarinius varžtus. Atstumai tarp jų turi būti suderinti su architektu.

Įrengus perdangą, pamatai yra užpilami. Tuo baigiami pagrindiniai nulinio ciklo darbai.

3. Karkaso montavimas

Dažniausiai namo ir stogo karkasas bei pati stogo danga įrengiama per dvi savaites. Tačiau toks laikotarpis yra realus tik tuomet, kai yra užtikrintas elektros tiekimas įrankiams ir mechanizmams. Kaminų ir laiptų įrengimas paprastai įeina į karkaso įrengimo darbus. Baigus karkasą, įrengiami langai ir durys. Tam prireiks nuo kelių dienų iki savaitės. Apdailą lauko pusėje aplink rėmus atlieka dailidė-apdailininkas.

Karkasas - svarbiausias namo struktūros elementas, nuo kurio priklauso pastato ilgaamžiškumas, stiprumas, patvarumas.

Jeigu rūsio perdanga yra medinė, namo karkaso montavimas pradedamas nuo grindis laikančios konstrukcijos įrengimo, t.y. medinio perdengimo. Jis metalinėmis detalėmis yra tvirtinamas prie gulekšnio, o šis inkariniais varžtais prie pamatų. Gulekšnis yra gaminamas iš ilgaamžės medienos rūšies, pvz. raudonmedžio.

Jeigu pamatų paviršius nėra horizontalus, jį būtina išlyginti betonu. Gulekšnis turi būti pritvirtintas taip, kad netrukdytų išorės apdailai ir papildomo izoliacinio sluoksnio įrengimui. Po gulekšniu būtinai turi būti įrengta horizontali hidroizoliacija, o pats gulekšnis (kaip ir visos kitos medinės pastato konstrukcijos) impregnuotas medžiagomis, apsaugančiomis nuo puvimo bei degimo.

Medinės perdengimo sijos yra naudojamos tada, kai atstumai tarp laikančių sienų yra palyginti dideli. Dažniausiai naudojamos ištisinės arba klijuotos (gali būti sukaltos) sijos. Jei sijos galas yra įleistas į pamate padarytą ertmę, jis būtinai turi būti padengtas apsaugine danga, o tarp pamato ir sijos paliktas oro tarpas medžio “kvėpavimui”. Sija jungiama su gulekšniu metaline plokštele.

Jeigu atstumai tarp sienų nėra dideli, patogiau naudoti ilginių konstrukcijas. Ilginiai dažniausiai yra vientisa medinė konstrukcija, išdėstyta tankiau nei sijos. Pamatų išoriniu perimetru šios konstrukcijos yra sujungiamos taip vadinamu išoriniu ilginiu. Be to, bendro visų ilginių darbo užtikrinimui yra naudojami horizontalūs ryšiai, išdėstyti pagal konstrukcinius reikalavimus. Pastarieji gali būti tiek mediniai, tiek metaliniai.

Įrengus medinį perdengimą, yra tikslinga sumontuoti juodgrindes. Geriausiai tinkanti medžiaga joms - drėgmei atspari, maždaug 18cm storio fanera arba OSB plokštė.

Sumontavus grindis laikančią konstrukciją, pradedamas montuoti sienų karkasas. Jį sudaro 50x100 mm arba 50x150 mm tašai ir metaliniai arba mediniai tarpusavyje susikertantys ryšiai. Medinis karkasas susideda iš vertikalių ir horizontalių elementų.

Vertikalūs elementai (spyriai) yra išdėstomi kas 0,5 m, o jų ilgis maždaug atitinka patalpos aukštį. Sienų segmentai montuojami ant pirmo aukšto grindų, po to pakeliami ir užtvirtinami. Konstruojant karkasą, yra paliekamos angos langams bei durims, taip pat pažymimos vietos vidinėms sienoms.

Jeigu konstruojamas išorinės sienos karkasas, tai kraštinis spyris (vienos iš susikertančių sienų) turi būti sudarytas iš 2 tašų, sujungtų trimis, maždaug 30cm kaladėlėmis. Tai daroma siekiant išvengti šalčio tiltelių.

6 m ilgio sieną gali montuoti trys žmonės. Naudojantis laikinais ryšiais, išdėtytais statmenai ir išilgai sienai, yra fiksuojama jos padėtis gulsčiuku ir virve. Tokiu būdu sumontuojamos visos namo sienos, ir, įsitikinus, kad jų padėtis teisinga, tarpusavyje sutvirtinamos vinimis.

Jeigu pastatas yra 2 aukštų, įrengus tarpaukštinį perdengimą pagal anksčiau aprašytą metodiką, konstruojamos antro aukšto vidaus ir išorės sienos.

Paskutinis karkaso montavimo etapas - stogo konstrukcija. Pagrindiniai stogo apkrovą perimantys elementai yra gegnės. Jų skerspjūvis priklauso nuo atstumo tarp atramų.

Jeigu Jūsų namas yra be mansardos, patogu naudoti medines stogo santvaras. Jos gana paprastai ir greitai sukonstruojamos tiek gamykloje, tiek statybos aikštelėje. Tam naudojami mediniai strypai bei specialūs metaliniai andėklai jų sujungimui.

4. Apšiltinimo ir apdailos darbai

Šis etapas pradedamas tada, kai yra pabaigti karkaso įrengimo darbai. Vandentiekio ir kanalizacijos vidiniai tinklai prijungiami prie lauko tinklų ir naudojimo taškų. Tuo pačiu metu montuojamos dušo kabinos ir vonios. Šiame etape įrengiama šildymo sistema, išvedžiojant ortakius arba vamzdžius, taip pat ventiliacijos – rekuperacijos sistema. Visame name įrengiama elektros ir komunikacijų instaliacija, priešgaisrinė signalizacija, televizijos ir kompiuteriniai tinklai. Šie darbai atliekami per 2 savaites.

Priklausomai nuo namo išorės apdailos tipo ir sudėtingumo, šio etapo darbai atliekami per vieną arba dvi savaites. Šiame etape paklojama vėjo izoliacinė plėvelė. Kai kuriais atvejais ji paklojama karkaso įrengimo metu. Taip pat šiame etape atliekami mūrinimo ir tinkavimo darbai, dailylentės įrengimas, tinkavimo darbai, kraštų apdailos darbai, karnizo latakų ir lietvamzdžių įrengimas, durų ir langų blokų sandarinimas. Šiame etape taip pat gali būti aliekami dažymo darbai.

Šie darbai gali būti vykdomi kartu su lauko apdailos darbais, jei dirbant šilumos izoliacija apsaugota nuo lietaus. Šio etapo darbai paprastai prasideda nuo lubų, grindų ir sienų įrengimo.

Medinės apdailos detalės vidinėms durims, rėmams ir dekoratyviniams kraštams, mediniai laiptų turėklų stulpeliai ir turėklai įrengiami po to, kai lubos, grindys ir sienos jau paruoštos dažymui arba lakavimui.

Šiame etape iš pradžių atliekami dažymo ir lakavimo darbai. Po to įrengiamos pakabinamos ir sieninės spintos bei kiti baldai, taip pat paklojamos sienų keraminės plytelės.

Tuo pačiu metu galutinai prijungiami vandentiekio įrengimai, rozetės, jungikliai, šviestuvai ir priešgaisrinės signalizacijos linijos. Kartu instaliuojami šildymo elektros įrengimai, vandens šildytuvai, ventiliatoriai, skalbimo bei džiovinimo mašinos, įrengiamos orinio šildymo sistemos vėdinimo grotelės ir karšto vandens ar elektriniai radiatoriai.

Sienų konstrukcijos storį apsprendžia jai keliami šiluminiai reikalavimai. Pagal Lietuvoje galiojančias statybos normas “Pastatų atitvarų šiluminė technika”, išorinių sienų varža, esant vidaus temperatūrai +18o C, turi būti ne mažesnė kaip 3 kv.m C/W. Pasirenkant geras šilumines savybes turinčias medžiagas, dažniausiai pakanka 15cm termoizoliacin...

5. Aplinkotvarkos darbai

Paskutinis etapas apima sklypo planavimą, privažiavimo keliukų, laiptelių ir takelių įrengimo, augalinio grunto užpylimo, krūmų ir medžių sodinimo darbus. Tuo pačiu metu atliekami aikštelės, pavėsinės ir tvoros įrengimo darbai, taip pat vandentiekio prisijungimas prie lauko tinklų.

Paprastai darbai atliekami per vieną savaitę, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti daugiau laiko, jei pvz. yra numatyta įrengti lauko baseiną.

Karkasinio namo privalumai

• Statybos greitis
• Mažesnės sąnaudos
• Ekologiškumas
• Geros šiluminės savybės
• Lankstumas planuojant erdves

Dažniausiai užduodami klausimai

Statant karkasinį namą, kyla daug klausimų. Štai keletas iš jų ir atsakymai:

• Ar galima karkasinio namo fasadą apšiltinti putų polistirolu? Procesas būtų toks: ant karkaso iš lauko pusės užsidėtų usb plokštė, po jos sektų putų polistirolu ir po to jau struktūra ar klinkerinė plytelė. Ar nepradės pūti karkaso konstrukcijos, jei bus uždarytos be vėdinimo?
• Statome vieno aukšto namą, perdanga medinė 20 cm storio, palėpė negyvenama, ar galima tarp gegnių naudoti polisterolą, o viršutinę dalį perdangos uždengti vata ?
• Pagal projektą numatytas fasado šiltinimas EPS 70 25cm storio + silikoninis dekoras, ar galima šiltinti EPS 100 ir ar bus kokia nauda, o gal atvirkščiai?
• Norime išlyginti medinio namo sienas - apkalti mediniais 5 cm bruseliais (apačioje uždarant galus), apšiltinti ekovata ir apkalti naujomis medinėmis lentelėmis. Ar būtina ant ekovatos tiesti kvėpuojančią plėvelę? Jei būtina plėvelė, ar tarp plėvelės ir lentelių reikalingas oro tarpas? Ar gali ekovata liestis su medinėmis lentelėmis?
• Ar teisinga būtų šiltinti stogą iš vidaus putų poliuretanu ant garo izoliacinės plėvelės prieš dedant apdailą? Stogas jau apšiltintas 20cm vatos sluoksniu.
• Kokią geriausia dėti stogo dangą: šiferinę, čerpes ar plieninę dangą? Į ką atsižvelgti renkantis stogo dangą?
• Namą iš blokelių planuoju šiltinti putų polistirolu. Kokį putų polistirolo sluoksnį reikėtų dėti pamatams ir grindims. Iš kurios pusės šiltinti pamatus. Antrame aukšte bus gelžbetoninė perdanga, planuoju dėti 5 cm storio putų polistirolą. Kaip patartumėte apšiltinti perdangą? Ar tikslinga šiltinti iš abiejų pusių?
• Noriu apšiltinti karkasinį namą - grindis, sienas ir stogą, 15 cm storio ekovata. Ar galima šiltinti ekovata šlapiuoju būdu rudenį, pastatui dar esant be langų. Kaip išgaruos vanduo iš drėgnos ekovatos ir galimai drėgnų gegnių.

Svarbu žinoti

Sienų konstrukcijos storį apsprendžia jai keliami šiluminiai reikalavimai. Pagal Lietuvoje galiojančias statybos normas “Pastatų atitvarų šiluminė technika”, išorinių sienų varža, esant vidaus temperatūrai +18o C, turi būti ne mažesnė kaip 3 kv.m C/W. Pasirenkant geras šilumines savybes turinčias medžiagas, dažniausiai pakanka 15cm termoizoliacinės medžiagos.

tags: #teisinga #karkasinio #namo #statyba