Teisė egzistuoja tik veikdama ir reguliuodama žmonių santykius. Teisinis reguliavimas - tai tokia socialinio reguliavimo rūšis arba forma, kai teisinis poveikis žmonių elgesiui yra daromas teisinėmis priemonėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucija - pagrindinis šalies įstatymas
Teisinio Reguliavimo Aspektai
Teisinis reguliavimas apima:
- Valstybinių teisėkūros institucijų veiklą rengiant teisines nuostatas ir teisines priemones jų galiojimui užtikrinti. Rengia reglamentavimo tipą, metodus, būdus. Nustato normines reguliavimo priemones, kurios reikalingos normaliam pilietinės visuomenės ir jos institucijų gyvavimui.
- Visuomeninių santykių dalyvių veiklą.
Teisinėmis priemonėmis reguliuojamas žmonių elgesys, siekiant legalizuoti vienų socialinių grupių agresijas kitų grupių atžvilgiu. Slopinamas pavergtųjų pasipriešinimas. Siekiama suteikti vienai grupei pareigomis negarantuotų teisių (prievolių), o kitai socialinei grupei - primesti prievoles (tokius įpareigojimus, kurių vykdymas nesukuria jiems proporcingų teisių. Tokiu principu įyvirtinamas vienų viešpatavimas, o kitų pavergimas.
Taip pat teisinėmis priemonėmis derinami priešingų grupių interesai bei įtvirtinama bei palaikoma visuomenėje socialinė santarvė bei rimtis. Užtikrinama visų visuomenės narių laisvė, plėtojant teisę, kaip visų išlaisvinimo, o ne pavergimo priemonę. Tai tas socialinis žmonių elgesys, kuriam daromas poveikis teisės normomis. Teisės normos reguliuoja tik reikšmingiausius apsaugoti ir įgyvendinti žmogaus teises.
Yra tokių teisės sričių, kur valstybės teisinis piliečių elgesio normavimas yra visai nereikalingas. Šiose srityse žmonių veikla yra teisinio pobūdžio, bet nesusieta su specifiniu teisiniu reglamentavimu. Nereguliuojami religiniai įsitikinimai, draugystė, kai kurie šeimos vidaus ssantykiai.
Asmens Autonomiškumas
Negalima paneigti žmogaus teisių autonomiškumo, t.y. kai žmogus negali savo nuožiūra disponuoti savo teisėmis. Jei tai įvyktų, reikštų kraštutinį, totalitarnį režimą, ištisai disponuojantį asmeniu. Taigi, teisinis reguliavimas negali būti visuotinis, nes yra asmens autonomiškumo pripažinimo prielaida.
Turi būti saugomas asmens teisiš autonomiškumas ir į šią sritį nebūtų leidžiama įeiti valstybės vykdoma tesiniam reguliavimui. Tesinio paveikio objektu gali būti tik tie veiksmai ir socialinių subjektų santykiai, kurie tomis sąlygomis yra tipiški, pakartojami, gali būti teisiškai kontroliuojami ir teisiškai išreikšti.
Nusako kokie socialiniai santykiai ir kokiu mastu patenka į teisinio reguliavimo sritį.
Turtiniai Santykiai
Pagrindinė savybė: galinybė turtinius santykius išreikšti piniginiu ekvivalentu. Reguliuoja santykius ir tarp fizinių asmenų ir tarp jų susivienijimų. Turtas - tai žmogaus biologinės ir kultūrinės egzistencijos įtvirtinimo priemonė. Tai taip pat ir žmogaus teisių ir laisvių tikrovėspagrindas ir garantas. Ekonominis skurdas - žmogaus teisių ir laisvių varžymas, nes yra savo teisių įgyvendinimo ekonominių priemonių stygius.
Ekonomiškai nuskurdęs žmogus yra konfliktiškas teisės atžvilgiu ir beteisis. Žmogus pastumiamas konfliktuoti su kito žmogaus teise ir valstybe, sagančia tą teisę, nes daro jį nepajėgų vykdyti tas pareigas, kurios garantuoja naudojimąsi tam tikromis teisėmis.
Turtiniai santykiai - nuosavybės vartojamųjųų verčių gamybos, rinkos ir kitokie santykiai. Apima 2 pagrindines žmogus sritis: gamybą (materialiąją ir dvasinę) ir mainus.
Valdžios Įgaliojimai
Pagrindinė savybė: aukštesnių pareigūnų ir institucijų priimtų sprendimų privalomumas žemesniems ir piliečiams. Valdžios pareigūnai yra gavę iš ttautos apibrėžtus įgaliojimus veikti tautos vardu ir tautos interesais. Tokiu būdu jie įgyja teisę leisti visiems privalomus paliepimus, reikalaudami, kad jie būtų besąlygiškai vykdomi. Toks įgaliojimų turėjimas sudaro galimybę jais piktnaudžiuti, keliant grėsmę piliečių teisėms. Todėl įgaliojimų įgijimas turi būti griežtai reglamentuojams teisės normomis. Piliečiai privalo turėti galimybę kontroliuoti valstybinę valdžią ir gintis nuo jos savivalės.
Teisinio Reguliavimo Sritis
Ne visi visuomeniniai santykiai, turintys vidinius bruožus, yra reguliuojami teisės normomis. Santykiai, kurie yra tiesiogiai susiję su žmogaus asmeniu, nėra reguliuojami. Pavyzdžiui, politinių santykių sritis. Šioje srityje teisės normomis gali būti reguliuojama tik ta dalis, kuri yra susijusi su valdžios rinkimais, nes tada asmenys į gyja valdžią teisėtai ir tautos pritarimu.
Dar vienas pavyzdys: su kūrybos procesais susiję santykiai. Juos galima apibūdinti kaip turtinius, nes už produktą bus aatsilyginta, tačiau paties darbo procesoneįmanoma sureguliuoti jokiomis teisės normomis - žmogus sukurs tik tada, kai pajus įkvėpimą. Taigi, pasak A. Dar kartą kalbant apie kūrybinį procesą galima paminėti, kad nėra tokių valstybės priemonių, kuriomis naudojanti šį procesą būtų galima reguliuoti.
Piliečių Teisinė Padėtis
Nuo čia prasideda norminis reguliavimas. Visiems piliečiams konstitucija ir visi kiti įstatymai nustato vienodą pradinę teisinę padėtį. Piliečio teisinė padėtis - tai teisės ir pareigos, kuriomis grindžiamas teisėtumas - kai valstybė pripažsta, kad asmuo gali būti visuomenės teisinio gyvenimo dalyviu, o taip pat ir teisinių santykių subjektu. Iš viso to matome, kad piliečiai savo interesams ginti gali naudotis įstatymuose numatytomis teisės normomis.
Įstatymais apibrėžta jų kompetencija, t.y. jų įgaliojimai, naudojimo tvarka ir tam tikros nustatytos ribos. Asmuo yra įtraukiamas į teisinius santykius ir gali pats lemti savo teisinę padėtį. Turi būti tam tikros prielaidos atsiradimui: gyvenimo faktai, teisinis tų faktų pripažinimas it teisės normomis teisinės reikšmės suteikimas. Vadinasi, yra sukuriami realūs santykiai tarp žmonių teisės normų pagrindu.
Teisės Normų Adresatas
Teisės normos adresatas pats savo valia susikuria teisės aktus, iš kurių atsiranda konkrečios teisės ir pareigos. Kaip pavyzdį galime ppaminėti sutartis, testamentus ir pan. Realūs teisiniai santykiai atsiranda tik po to, kai sukuriami individualūs teisės aktai, kuriuos išleidžia valdingus įgaliojimus turintys subjektai. Tai yra vadinama valstybės antriniu įsikišimu.
Teisinio Reguliavimo Metodai
Teisinio reguliavimo metodas - tai teisinės priemonės, kuriomis valstybė veikia visuomeninių santykių dalyvių sąmoningą elgesį. Teisinio regulivimo metodas rodo, kokiu būdu konkreti teisės šaka reguliuoja jai būdingus visuomeninius santykius.
Visuomeninio santykio dalyviai gali savo nuožiūra nusistatyti visas savo teises ir ppareigas. Teisiniai leidimai dažniausiai būna suformuluoti norminio akto tekste ir suprantama kaip įgaliojamti reguliuojamoji forma, nes šie leidimai būtinai turi būti įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Šia teisine priemone nurodomi veiksmai, nuo kurių visuomeninio santykio dalyviai - adresatai - privalo susilaikyti. Taip pat užtikrinamas visuomeninių santykių organizuotumas, apsaugotos piliečių teisės ir turėti interesai bei visuomeninių ssusivienijimų interesai. Asmenys įpareigojami susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais galėtų pažeisti kito asmens teises.
Kitaip teisinis draudimas dar vadinamas draudžiamuoju paliepimu. Galimas ir toks atvejis, kai asmenys neveikia. - realizavimo forma - laikymasis. Visi tteisiniai draudimai yra susieti su baudžiamąją, civiline teisine atsakomybe. Todėl ir teisinėse normose yra labai tiksliai ir konkrečiai apibrėžtos tikslios ribos bei turinys. Šalia draudžiamųjų paliepimų turi būti norminiaia nuostatai, kurie informuotų apie atsakomybę už jų nesilaikymą.
Šia teisine priemone nustatoma pozityvi teisinė pareiga, kuria visuomenės santykio dalyvis - adresatas - privalo atlikti. Kitaip sakant, pareiga atliekama prievarta. Asmenys yra apsunkinami nes privalo elgtistik nurodytu būdu. Tai jau bus aktyvios teisinės pareigos, pagal kurias asmuo įpareigoja save ir tvarko savo elgesį pagal teisės normų reikalavimus. Galima elgtis tik nurodytu būdu: laiku apmokėti sąskaitą, grąžinti skolą ir pan.
Imperatyvinis Teisinis Metodas
Šis metodas yra tada, kai vyrauja įpareigojamasis ir dradžiamasis paliepimai. Jis yra griežtai privalomas. Viskas, kas nurodyta teisiniame akte, turi būti tiksliai atlikta. Kas daroma daugiau, tas jau už įstatymo ribų ir yra draudžiama. Pagrindinid principas: viskas draudžiama, kas įstatymo nėra leidžiama. Neįmanomi jokie nukrypimai nuo teisės aktų, taip pat neįmanoma jokia elgesio saviveikla.
Visuomeniniai santykiai gali atsirasti tik tada, kai atsiras juos leidžianti teisės norma. Kaip pavyzdį galime paminėti darbo santykiu: darbo tteisiniai santykiai atsiras tik tada, kai darbdavys išleis įsakymą dėl konkretaus asmens atėjimo į darbą. Šio metodo tikslas: detaliai, smulkmeniškai, aiškiai reguliuoti visuomeninio santykio dalyvių elgesį. Kadangi teisinių aktų žmonės pažeisti negali, jie bus priversti elgtis “būtent taip”, vadinasi įstatymų leidėjas gali numatyti visų jų tarpusavio santykius.
Imperatyvinis teisinis metodas dažniausiai taikomas baudžiamojoje arba administracinėje teisėje, kartais ir kitose teisės normose. Metodo tikslas: reguliuoti tik pagrindines elgesio kryptis, jo ribas. Vadinasi, patys visuomeninio santykio dalyviai turi teisę sukonkretinti savo teises ir pareigas. Tokiu būdu jie turi galimybę nevaržyti vienas kito teisių.
Dalyviai gali imtis iniciatyvos, savarankiškumo renkantis kurį nors elgesio variantą. Pagrindinis principas: “leidžiama viskas, kas neuždrausta dispozityviosios teisės normomis”.
Nuosavybės Teisės Įgyvendinimas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija byloje dėl ne gyvenamosios paskirties pastato bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo suformuluota tokia teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė: sprendžiant, kurios (CK 4.75-4.81 straipsniuose ar CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintos) teisės normos reglamentuoja santykius, kurie susiklosto pastato, kuriame yra butų ir kitų patalpų, bendraturčiams įgyvendinant bendrosios dalinės nuosavybės teises, pirmiausiai reikia įvertinti, ar tame pastate esantys butai ir kitos patalpos pastato bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso ne asmeninės, bet bendrosios dalinės nuosavybės teise ir todėl bendraturčiai name esančiais butais ir kitomis patalpomis naudojasi pagal nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi būti taikomas CK 4.75-4.81 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas. Jeigu pastate esantys butai ir kitos patalpos bendraturčiams priklauso asmeninės nuosavybės teise, o tokie asmenys pastato bendraturčiai yra tik dėl to, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastato bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis), taikomas CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas.
Ar CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas tokiu atveju turi būti taikomas visa apimtimi, priklauso nuo to, kokią pastato naudingojo ploto dalį sudaro butai. Jeigu jie sudaro ne mažiau kaip pusę tokio ploto ir dėl to pastatas pagal paskirtį yra gyvenamasis namas, CK 4.82-4.85 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas taikomas visa apimtimi.
Force Majeure Aplinkybės
Nutartyje dėl force majeure kaip civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės ir reikalavimo pripažinti prievolės nebuvimą kaip teisių gynimo būdo teisme galimumą konstatuota, kad pandemija ar karantinas savaime nereiškia atleidimo nuo sutarties vykdymo dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, nes jų taikymas komercinės nuomos teisinių santykių kontekste galimas išimtiniais atvejais, t. y. jeigu dėl tokių aplinkybių nustatymo iš esmės visiškai sužlugdomas nuomos tikslas, ir tik tuo atveju, jeigu sutarties pakeitimas bandant atkurti sutarties šalių priešpriešinių prievolių vykdymo balansą nebūtų adekvatus pažeistos teisės gynimo būdas.
Tais atvejais, kai šalys savo laisva valia pačios priima sprendimą pakeisti sutartį siekdamos atkurti sutartinių prievolių vykdymo balansą, toks šalių bendradarbiavimas užkerta kelią spręsti tą pačią situaciją nenugalimos jėgos instituto pagrindu. Šalys kompromisiniais susitarimais sumažino nuomos kainą, taip sušvelnino viena kitos padėtį, dėl to nuomininkei išliko pareiga vykdyti nuomos sutartį.
Kiti Teismų Išaiškinimai
- Nutartyje dėl teisės normų, reglamentuojančių įpėdinio teisę reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, kai bendrąjį daiktą padidino jo palikėjas, išaiškinta, kad teisė reikalauti pakeisti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra turtinė teisė ir ji ne pasibaigia, mirus palikėjui, bet pereina įpėdiniui.
- Nutartyje dėl rūšinio teismingumo taisyklių, taip pat akcininko sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsaugos priminta, kad jeigu apylinkės teismas kaip pirmosios instancijos teismas išnagrinėtų bylą, teismingą apygardos teismui, toks proceso teisės normų pažeidimas nelaikytinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu ir, nesant kitokių proceso normų pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nesudarytų pagrindo pripažinti sprendimą negaliojančiu.
- Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant specialiosios normos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl akcijų perleidimo sutarties nuginčijimo pareikšti, taikytina bendroji norma, kurioje įtvirtintas bendrasis ieškinio senaties terminas, t. y. 10 metų.
- Nutartyje dėl netesybų mažinimo pasisakyta, kad žemiausioji netesybų mažinimo riba - realūs kreditoriaus patirti nuostoliai, t. y. netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų.
- Nutartyje dėl žalos atlyginimo asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju konstatuota, kad nors ieškovės atsiėmė ieškinį vienai iš atsakovių (Lietuvos įmonei), Lietuvos teismai išsaugojo jurisdikciją nagrinėti bylą pagal ieškinį, pareikštą Švedijos bendrovei.
Inžinerinės Infrastruktūros Objektų Nuosavybės Teisės Įgijimas
Nuo XX a. vidurio inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Valstybės nuosavybė ir valdymas, vertikali integracija ir masto ekonomija buvo laikomos pagrindinėmis priemonėmis vartotojų poreikiams tenkinti. Tačiau privati nuosavybė visuomenei ir ekonomikai yra naudingesnė nei valstybinė.
Privatus subjektas rizikuoja savo, o ne kitu turtu, pelnas reiaškia vissų pirma jo paties turto padidėjimą, nuostolis - jo turto sumažėjimą. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas.
Nuosavybės teisės į inžinerinės infrastruktūros objektus įgijimo problematikos, nei moksliaškai, nei praktiškai iki šiol niekas neanalizavo. Taip pat negausu teismų praktikos nagrinėjama tema, todėl ir praktikoje neatskleistas galimų problemsų egzistavimas ir jų sprendiniai.
Nuosavybės Teisės Ribojimai
Savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas. Tai reiškia, jog daiktinės teisės turėtojas negali šios teisės įgyvendinti besąlygiškai, neribotai ir nepriklausomai. Nuosavybės teisis suabsoliutinimas sudarytų prielaidas pažeisti kitų asmenų teises ir kitas Konstitucijos saugomas vertybes. Tokiu būdu, nuosavybė įpareigoja savininką, ir šia nuostata iašreiškiama nuosavybės socialinė funkcija.
Tikslu siekiant apsaugoti visuomenės ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, galimi tam tikri savininko teisis apribojimai. Pažymėtina, jog nuosavybės teisės ribojimo visuomenės interesais galimybė numatyta ir Europos žmogaus teisis ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnyje.
Suprasdamas, jog įstatyms leidėjams, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisis teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatyms leidėjs sprendimus apibrėžiant "visuomenės interesus", nebent tie sprendimai bkts realiai nepagrįsti.
Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas "visuomenės interesais" net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu. Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iaš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. šiuo paimamu turtu. Iau turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisę taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas.
Nuosavybės Teisės Įgijimo Būdai
Šios teisis ir pareigs įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtints teisinis fakts atsiradimu. Tokiu būdu, nekelia abejonis nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatyms nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus.
Romėns teisėje buvo iašskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir iašvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kuris pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba ši teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės.
Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iaš iašvestinis šios teisės įgijimo pagrinds, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisis. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisis nei pats js turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra iašvesta iaš jo teisės.
Konfiskavimas ir Įgijimas Pagal Sandorius
Valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn beašeimininkį daiktą, su pareiškimu dėl daikto pripažinimo beašeimininkiu gali kreiptis finanss, kontrolės arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje beašeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą. Šio turto iašaiaškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 "Dėl beašeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinis įrodyms, lobis ir radinis perdavimo, apskaitos, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklis patvirtinimo" nuostatos.
Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi, teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisis perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiaškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams.
Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mains) naujasis savininkas įgyja tiek teisis ir pareigs, kiek js turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ką kitą. Nuosavybės teisės įgijimą įstatyms leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu.
Nuosavybės teisės - vienas pagrindinių civilinės teisės institutų
Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl ašalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimą momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais. Turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą.