Autorių teisės architektūros srityje yra svarbus aspektas, užtikrinantis architekto teises į savo kūrinį. Architektūros paslaugų teikėjas visais atvejais, kada naudojasi kito architektūros paslaugų teikėjo intelektine nuosavybe ar idėjomis, privalo gauti aiškų nuosavybės teisės turėtojo sutikimą.
2018 m. Lietuvos kultūros taryba (LKT) finansavo Lietuvos architektų rūmų strateginės programos įgyvendinimą, skirdama Rūmams 80 tūkst. eurų. Nors nemaža dalis Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatyme įvardintų uždavinių yra įgyvendinami iš surinktų Rūmų narystės mokesčių ir Rūmų veiklos sugeneruotų lėšų, tačiau priėmus Architektūros įstatymą, kuris įsigaliojo 2017 m. lapkričio 1 d., Rūmams pavesti itin svarbūs ir skubūs uždaviniai, susiję su jo įgyvendinimu. Tarp jų - autorių teisių archiektūros srityje stebėsena ir gynimas, Regioninių architektūros tarybų darbo organizavimas, architektūrinių konkursų sąlygų derinimas, viešojo intereso gynimas teisme ir kita.
Šiame straipsnyje aptariami teisiniai aspektai, susiję su techninio projekto keitimu ir autorių teisėmis, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Lietuvos architektų rūmų pozicija.
Architekto teisės ir pareigos
Į Lietuvos architektų rūmus buvo kreiptasi dėl tarp architekto ir užsakovo sudaromos sutarties dalies, kurioje aptariamas turtinių teisių perleidimo klausimas, įvertinimo. Pažymėtina, jog Lietuvos architektų rūmai nėra įgalioti oficialiai aiškinti teisės aktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teisės aktai nedraudžia perduoti visas ar tik tam tikras turtines teises užsakovui. Turtinių teisių perdavimo klausimas yra šalių susitarimo reikalas.
Svarbu pažymėti, jog autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:
- teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);
- teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);
- teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę) (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 19 dalyje numatyta, jog statinio projektą pasirašo statinio projektuotojas ar jo įgaliotas asmuo, statinio projekto vadovas, statinio projekto dalių vadovai, statinio architektai ir statinio projekto rengėjai.
Minėta nuostata leidžia daryti išvada, jog statinio architektas, kuriuo, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 48 punktu, yra laikytinas statinio, kaip architektūros kūrinio, autorius ir (ar) statinio projekto architektūrinės dalies vadovas, visais atvejais privalės pasirašyti tiek techninį, tiek darbo projektus. Taigi, architekto dalyvavimas projektavime bet kokiu atveju privalo būti tęstinis.
Techninio projekto keitimas ir naujo konkurso skelbimas
Į Lietuvos architektų rūmus buvo kreiptasi dėl galimo autorių teisių pažeidimo. Kreipimesi nurodyta, jog buvo parengtas statinio techninis projektas, kuris buvo svarstytas architektų ir urbanistų ekspertų Klaipėdos taryboje. Užsakovas - viena iš Lietuvos savivaldybių - nori atlikti projekto korektūrą, tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba nori įpareigoti skelbti naują viešąjį konkursą parengto techninio projekto pagrindu. Pažymėtina, jog Lietuvos architektų rūmai nėra įgalioti oficialiai aiškinti teisės aktų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktu, projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimai, papildymai ir taisymai atliekami parengiant naujos laidos projektinių sprendinių dokumentą, šiam dokumentui suteikiama nauja laida.
Tuo atveju, jeigu užsakovas tolimesniems projektavimo darbams nori pasisamdyti kitą projektuotoją, privalo būti rengiamas naujas projektas, o ne projekto korektūra.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniu, turi teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).
Nagrinėjamame kontekste svarbu atkreipti dėmesį ir į Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso 4 straipsnį, kuriame numatyta, kad visi architektūros paslaugų teikėjai įsipareigoja remti nepriklausomumą, nešališkumą, ginti profesijos garbę ir orumą, elgtis taip, kad būtų gerbiamos kitų asmenų teisės ir interesai, be to, įsipareigoja pripažinti savo kolegų profesinius siekius ir indėlį bei gerbti jų teises.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pažymime, jog keisti projektą, kai projekto keitimai yra įforminami išleidžiant naują projekto laidą, gali tik projektą rengęs projektuotojas. Nepriklausomai nuo to, ar turtinės teisės užsakovui buvo perduotos, autorius turi teisę įgyvendinti jam priklausančias neturtines teises, įskaitant teisę į kūrinio neliečiamybę. Asmenys, keičiantys Jūsų kūrinį, privalo gauti aiškų Jūsų sutikimą dėl Jūsų intelektinės veiklos produkto keitimo.
Autorių turtinių teisių perleidimo sutarties vertinimas
Į Lietuvos architektų rūmus buvo kreiptasi dėl autorių turtinių teisių perleidimo sutarties įvertinimo. Kreipimesi nurodyta, jog buvo parengtas techninis projektas, gautas statybą leidžiantis dokumentas. Sutarties pasirašymą inicijuoja užsakovas, kadangi objektas yra parduodamas kitam asmeniui.
Visų pirma, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog autoriaus asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Išdėstytos teisės aktų nuostatos leidžia teigti, jog teisė keisti kūrinį yra autoriaus neturtinė teisė, kuri negali būti perduota, tačiau Sutarties 1 punkte nurodoma, jog „Projektuotojas taip pat suteikia teisę Klientui be atskiro Projektuotojo sutikimo bet kokiu būdu keisti, adaptuoti ar kitaip perdirbti Darbų rezultatą arba pagal Darbų rezultatą pastatytus pastatus bei kitus statinius ar jų dalis”.
Manytina, jog Sutarties 2 punkte įtvirtinta nuostata „jeigu kurių nors autoriaus teisių perdavimas dėl teisinių priežasčių yra neįmanomas” įtvirtinta dėl tos priežasties, jog pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą autoriaus neturtinių teisių perdavimas yra neįmanomas. Pažymėtina, jog autorius gali duoti išankstinį sutikimą keisti kūrinį. Tam iš esmės ir yra skirtas Sutarties 2 punktas - išankstinio sutikimo keisti kūrinį suteikimui. Išankstinį sutikimą keisti sukurtą kūrinį autorius gali suteikti, tačiau reikėtų įvertinti tokio sutikimo riziką abiem sutarties šalims.
Kalbant apie konstruktorių ir inžinierių teises, pažymėtina, jog jie savo darbu nekuria kūrinio, o tik jį detalizuoja. Atsižvelgiant į tai, jog jų darbo rezultatas nelaikytinas kūriniu, jiems neatsiranda autorių teisės. Svarbu pasitikslinti, ar sutartį sudarantis asmuo turi visas turtines teises, t. y. ar nėra daugiau kūrinį kūrusių architektų, kurie taip pat tapo autorių teisių turėtojais.
Sutartyje nurodyta, jog perduodamos išimtinės teisės, o tai reikštų, jog tuo atveju, jeigu tas pats architektas rengs ir darbo projektą, užsakovas jam turės suteikti teisę naudotis jo paties parengtu techniniu projektu.
Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 taikymas
Statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams ar naudotojams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.
Reglamente vartojama sąvoka „statytojas“ reiškia statytoją (užsakovą), projekto užsakovą, projekto ekspertizės užsakovą ir statinio ekspertizės užsakovą (pagal kiekvieno kompetenciją). Reglamente vartojama sąvoka „statinio naudotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Statybos įstatyme.
Pagrindinės sąvokos
- Bendroji projekto ekspertizė - projekto (visų jo dalių), kaip vientiso techninio dokumento, įvertinimas, patikrinant kaip statinio ir jo dalių, inžinerinių sistemų, statinio ir statybos sklypo reikmes tenkinančių inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, statybos sklypo tvarkymo projekto sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr.
- Projekto dalies (dalinė) ekspertizė - bendrosios projekto ekspertizės sudėtinė dalis; tam tikros projekto dalies įvertinimas, patikrinant kaip projekto dalies sprendiniai atitinka Reglamente (ES) Nr.
- Specialioji projekto ekspertizė - įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų (pagal Statybos įstatymo 6 straipsnyje išvardytas sritis) pagrindu normatyviniuose statinio saugos bei paskirties dokumentuose nustatyti reikalavimai.
Bendrieji reikalavimai projektavimui
Projektavimo reikalavimai nustatyti Statybos įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais statinio saugos ir paskirties reikalavimus; teisės aktais, reglamentuojančiais esminius statinių reikalavimus ir statinio techninius parametrus pagal statinių ar statybos produktų charakteristikų lygius ir klases; kitais teisės aktais; teritorijų planavimo, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais.
Projektavimo darbų rangos sutartis sudaroma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
Techninio darbo projekto rengimas
Techninį darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs projektinius pasiūlymus. Jei techninį darbo projektą rengia kitas projektuotojas, jis privalo paskirti projekto vadovą, įvykdyti patvirtintų projektinių pasiūlymų sprendinių reikalavimus, techninio darbo projekte nurodyti projektinius pasiūlymus parengusį projektuotoją, ir jį (išskyrus reglamento 9.1 punkte nurodytus atvejus) informuoti apie projektinių pasiūlymų klaidas (kai jų yra), gauti statinio architekto (architektūros kūrinio autoriaus) pritarimą techniniam darbo projektui, kurį statinio architektas (architektūros kūrinio autorius) pasirašo šio reglamento 41 punkte nurodyta tvarka.
Kai rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytas statinio projektas ir šio įstatymo nustatyta tvarka privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, statinio projektas rengiamas dviem etapais: pirma rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau - techninis darbo projektas.
Profesinės etikos taryba (PET) pripažino, kad architektūros paslaugų teikėjas visais atvejais, kada naudojasi kito architektūros paslaugų teikėjo intelektine nuosavybe ar idėjomis, privalo gauti aiškų nuosavybės teisės turėtojo sutikimą.
Visiems architektams ir statytojams rekomenduojama siekti susitarti dėl kompleksinio architektūros paslaugų suteikimo, t. y. su tuo pačiu architektūros paslaugų teikėju tartis dėl projektinių pasiūlymų, techninio projekto, darbo projekto parengimo bei priežiūros vykdymo. PET pažymi, jog tęstinis to paties architektūros paslaugų teikėjo dalyvavimas užtikrintų ne tik autoriaus teisių apsaugą, bet ir reikšmingai prisidėtų prie projekto kokybės.
Architektūros paslaugų teikėjams rekomenduojama visais atvejais, nepaisant to, jog projektinius pasiūlymus ketinama naudoti tik teisės aktuose įtvirtintais tikslais, susisiekti su projektinius pasiūlymus rengusiu architektūros paslaugų teikėju.
Aplinkos ministerija parengė statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ pakeitimo projektą, kuris numato tęstinį autorių dalyvavimą statinio projekto rengime. Tai pat patikslintos savivaldybių vyriausiųjų architektų atliekamos funkcijos statinio projektavimo procesuose, statinio ir projekto ekspertizės aktų registracijos tvarka.
Siūloma, kad projektuotojas projekte ir projektiniuose pasiūlymuose turės nurodyti kūrinio autorius. Autoriai turės pasirašyti projektinius pasiūlymus, techninį ir darbo projektą pritardami statinio architektūros sprendiniams.
Kai statinio projekto ar statinio ekspertizė bus atliekama pakartotinai, statinio ir projekto ekspertizės rangovai privalės išnagrinėti pirminę ekspertizę atlikusio ekspertizės rangovo IS „Infostatyba“ pateiktas pastabas ir į jas atsižvelgti arba atmesti nurodant argumentus.
Kitas planuojamas minėto statybos techninio reglamento pakeitimas yra susijęs su Elektros energetikos įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytais elektros energijos persiuntimo elektros tinklais patikimumo reglamentavimo pokyčiais, pagal kuriuos vartotojai nebeskirstomi į tris patikimumo kategorijas.