Nekilnojamojo turto paskirtis yra vienas iš pagrindinių dalykų, kurį būtina žinoti tiek turto savininkams, tiek nuomininkams, norint užtikrinti teisėtą ir efektyvų turto naudojimą. Pastato (patalpų) paskirtis rodo jo naudojimo tikslą (žmonėms gyventi, ūkinei komercinei ar kitai veiklai vykdyti). Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į gyvenamuosius ir negyvenamuosius.
Pagrindiniai pastatų skirstymo aspektai
Norint geriau suprasti pastatų skirstymą pagal paskirtį, pateikiama lentelė su pagrindiniais aspektais:
| Paskirties Tipas | Apibrėžimas | Pagrindiniai Reikalavimai | Pavyzdžiai |
|---|---|---|---|
| Gyvenamoji | Pastatai, skirti žmonių gyvenimui. | Sveikatos, saugos, triukšmo lygio reikalavimai. | Daugiabučiai, individualūs namai. |
| Negyvenamoji (Administracinė) | Pastatai, skirti komercinei, administracinei ar visuomeninei veiklai. | Gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų, higienos reikalavimai. | Biurai, valstybinės įstaigos. |
| Negyvenamoji (Gamybinė) | Pastatai, skirti gamybos procesams. | Saugos, aplinkosaugos reikalavimai. | Fabrikai, dirbtuvės. |
Skirtingų paskirčių rūšims yra taikomi skirtingi sveikatos, apsaugos nuo triukšmo, gaisrinės saugos, automobilių stovėjimo vietų skaičiaus ir kiti reikalavimai. Pastatas (patalpa) priskiriamas prie tam tikros paskirties pogrupio, jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Gyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie skirti žmonių gyvenimui. Negyvenamosios paskirties pastatai (patalpos) - tai pastatai (patalpos), kurie nėra skirti nuolatiniam gyvenimui, o kitoms veikloms, tokioms kaip komercinė, administracinė, gamybinė, pramoninė ar visuomeninė.
Pastato paskirties svarba
Pastato (patalpų) paskirtis yra reikšminga ne tik dėl jų atitikties skirtingiems saugos, sveikatos ir kt. reikalavimams, tačiau gali lemti ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, mokesčius. Jeigu fizinio asmens disponuojamas nekilnojamasis turtas yra mokslo, poilsio, ūkio, garažų, fermų ir kt. butai, t. y. gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. transporto (patalpos, skirtos transporto tikslams, t. y. gydymo (patalpos gydymo tikslams, t. y. kitos, t. y.
Tačiau yra taikomos išimtys. Tam tikrais atvejais teisės aktai leidžia naudoti pastatą (patalpas) nepakeitus paskirties. Pavyzdžiui, gyvenamosios paskirties name ar jo patalpose galima vykdyti fotografavimo, meninės kūrybos, švietimo paslaugų, sveikatos priežiūros, odontologinės praktikos veiklas.
Pastato paskirtis yra svarbus aspektas, lemiantis tiek jo naudojimo galimybes, tiek savininkų teises ir pareigas.
Statinio naudojimo priežiūra
Gyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų ir negyvenamosios paskirties pastato ar jo patalpų naudojimo ne pagal paskirtį reikalavimai nustatyti „Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše“, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimu Nr.
Primintina, kad statinių naudojimo priežiūra reglamentuota Statybos įstatymo 49 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statinių, išskyrus energetikos objektus ir susisiekimo komunikacijas ir su jomis susijusius kitus inžinerinius statinius, hidrotechninius statinius Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos.
Taigi, daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos, o statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus.
Taip pat svarbu žinoti, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, statinių naudojimo priežiūra yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija.
Statinio (jo patalpų) paskirties keitimas
Energinis efektyvumas ir pastatų klasifikavimas
Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, pastatai pagal paskirtį gali būti klasifikuojami į dvi grupes, t. y. gyvenamuosius pastatus ir negyvenamuosius pastatus. Tokia pastatų klasifikavimo sistema pasirenkama tada, jeigu pastato visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai.
Nenuostabu, kad pasaulio modernėjimas apima daug sričių, statybų sektorių - taip pat. Šiuolaikiniams pastatams tampa labai svarbus energijos taupymas ir efektyvus jos naudojimas, poveikis aplinkai. Kadangi visos Europos mastu siekiama taupyti ir kuo efektyviau naudoti energiją, tai vis dažniau projektuojami tokie pastatai, kurie suvartoja labai mažai energijos arba beveik jos nevartoja. Įvertinus pastato energinį efektyvumą, pastatai klasifikuojami į mažai energijos naudojančius pastatus, ekologinius pastatus, darniuosius pastatus ir žaliuosius pastatus.
Mažai energijos sunaudojantys pastatai. Svarbu, kad tokiems pastatams būtų būdingos tam tikros savybės, t. y. pastato forma būtų kompaktiška; atitvaros - kokybiškai apšiltintos ir sandarios; šiluminiai tilteliai sumažinti tiksliai sudūrus konstrukcijas; tiesiogiai naudojama saulės energija pro langus; laikinai apšiltinami langai naktį naudojant langines ar žaliuzes; naudojama vėdinimo sistema su šilumogrąža; paprastai reguliuojama šildymo sistema; aktyviai naudojama saulės ir vėjo energija (vandens šildymas saulės kolektoriuose, saulės fotoelementai ar vėjo jėgainė elektros energijai, šilumai gaminti); taupiai naudojama elektros energija (A ir aukštesnės energinio efektyvumo klasės buitinė įranga, energiją taupančios lemputės, maksimalus natūralaus apšvietimo naudojimas ir t. Dar kitaip šie pastatai vadinami pasyviaisiais pastatais - tokiais, kuriuose komfortiška temperatūra gali būti palaikoma visus metus ir tam tereikia minimalių energijos sąnaudų.
Ekologiniai pastatai. Jiems, o ypač jų architektūrai, būdingi atitinkami techniniai parametrai ir medžiagų savybės, nulemiančios statinio kokybę.
Darnieji pastatai. Tai statiniai, kurių statybos vyko pasitelkus tvaraus planavimo ir projektavimo principus. Esminiai tokio statinio kriterijai yra tinkamas pastato vietos, orientacijos, užbėrimo gruntu parinkimas, siekiant sutaupyti neatsinaujinančius energijos išteklius; saulės ir vėjo naudojimas didžiajai daliai energijos poreikių patenkinti; žaliųjų (neteršiančių ir galimų perdirbti ar perdirbtų sąnaudų, kurių gamybai reikia mažai energijos) medžiagų ir produktų naudojimas; taupus pastato projektavimas - efektyvus energijos, vandens vartojimo, šildymo, vėsinimo, vėdinimo sistemų, apšvietimo valdymas.
Žalieji pastatai. Tokie statiniai turi atitikti tam tikrus kriterijus. Jie turi būti energiškai efektyvūs, naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, turi būti įvertintas jų tiesioginis ir netiesioginis poveikis aplinkai, užtikrinamas išteklių saugojimas, perdirbimas ir vidaus aplinkos kokybė.
Pastaraisiais metais didėjant pastatų energinio efektyvumo reikalavimams, netylant diskusijoms apie globalinį atšilimą ir tvarią plėtrą, efektyviai energiją naudojančiais statiniais domimasi vis dažniau ir vis labiau.
Techninis projektas apima išsamų statinių projektavimo planą, kuriame yra nustatomi visi statybos darbai, naudojami resursai, konstrukcijos ir inžineriniai sprendimai. Šis techninis projektas yra esminis ne tik norint pradėti statybas, bet ir siekiant gauti leidimą statyboms. Valstybės institucijos dažnai reikalauja pateikti išsamų techninį projektą, kad įsitikintų, jog planuojamos statybos atitiks visus reglamentus ir standartus bei nekels pavojų aplinkai ar žmonių saugumui. Be to, turint techninį projektą, statybininkai ir inžinieriai gali efektyviai planuoti ir vykdyti statybos darbus, užtikrindami jų kokybę ir efektyvumą.